11

Auga viržiai pušynuose, beržynuose, pelkėse, durpynuose, smėlynuose, nes mėgsta rūgščius, nelabai derlingus dirvožemius.
Redakcijos archyvo nuotr.


Romualda URBONAVIČIŪTĖ


Praėjusį savaitgalį į pietinę Lietuvos dalį išvykusi grybauti šiaulietė Kristina grįžo susižavėjusi – užtikusi ir nuostabai gražų viržyną, ir bityną, kur galėjusi įsigyti viržių medaus nuo visų ligų.
Taip, iš tiesų – viržiai nuostabūs augalai, kurie ir akis džiugina, ir gal ne šimtą, bet daugybę ligų gydo.

Menkas krūmokšnis, tačiau vertingas
Viržis – tai nedidelis iki metro teišaugantis krūmokšnis su daugiažiedėmis žiedynų kekėmis. Jo stiebas sumedėjęs, šakotas, o visos šakelės stačios, lapai smulkūs, visžaliai, bekočiai, pliki arba plaukuoti.
Žiedai gal ir nelabai išraiškingi – rausvi, violetiniai, kartais balti smulkūs, nusvirę su į taurelę panašiomis pažiedėmis. Tačiau šie žiedai išskiria nektarą, renkamą įvairių vabzdžių, ypač bičių, todėl vėlyvo sezono viržių medus – tamsios spalvos ir kartoko skonio – gurmanų ypač vertinamas.
Vaisius – apaugusi baltais šeriškais plaukeliais rutuliška dėžutė, kurioje sunoksta daug smulkių sėklų.  
Auga viržiai pušynuose, beržynuose, pelkėse, durpynuose, smėlynuose, nes mėgsta rūgščius, nelabai derlingus dirvožemius. Tinka tokie augalai ir želdiniams prie namų (alpinariumams, akmenynams, balkonams, gazonams, ir sausoms puokštėms komponuoti.

Dekoratyvūs ir nereiklūs
Šiaip viržiai Lietuvoje nėra reti augalai – ypač dažni pietinėje ir rytinėje šalies dalyje, kur jie auga savaime, o kitur viržius tenka sėti arba sodinti. Tam ir yra išvestos kelios dekoratyvinės rūšys. Jos žydi vasaros antroje pusėje ir rudenį, o ir nužydėję žiedai nekeičia spalvos – išlieka dekoratyvūs iki pavasario, todėl viržiai yra labai vertinami.
Sodinti dekoratyvinius viržius rekomenduojama į rūgščią pralaidžią dirvą ir jokiu būdu jų nepertręšti. Geriau saikingai pamulčiuoti spygliais, o sausros metu nepamiršti jų palaistyti.
Beje, pirmaisiais pasodinimo metais vertėtų krūmelius pridengti eglišakėmis, o jau paskui labai ilgus metus pasodinti viržiai džiugins jus kaip žydintis kilimas nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.

Viržis – šilojas – šilokas...
Kokie viržiai bebūtų dekoratyvūs ir gražūs, tačiau, ko gero, labiausiai yra vertinami yra šiliniai viržiai, įvairiose Lietuvos vietose skirtingai vadinami – šilais, šilogiais, šilojais, šilovėmis, šiloviais, šiluogiais, šilžolėmis ir dar kitaip, nes nuo seno jais gydomos įvairios ligos.
Jais gydomos įvairios inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės ligos, skatina prakaito skyrimąsi, valo organizmą, palengvina atsikosėjimą, veikia kaip švelnūs raminamieji ir sutraukia kraujagysles, padeda peršalus, kosint, sergant podagra. Iš viržių gaminamas skystas tepalas reumatui ir artritui gydyti, kompresai dedami sumuštų vietų, išnirusių sąnarių, nušalusios odos, vočių.

Gardus vaistas
Vaistams viržius reikia ruošti žydėjimo metu – nuo liepos iki lapkričio. Tam reikia atsargiai nupjauti jaunas šakeles su žiedais ir lapais, o paskui jas išdžiovinti lauke pabėrus ant audinio ar popieriaus.
Po to galima dvejus metus šias vaistažoles laikyti popierinėse dėžutėse.


Jaunų ūglių nuoviras padės nuo nemigos, galvos svaigimo, nervų sistemos sutrikimų, šlapimo pūslės uždegimo, reumatizmo, akmenų kepenyse. Du šaukštus viržių reikia tik užpilti litru vandens ir ant silpnos ugnies pavirti dešimt minučių. Tada palikti viską penkioms valandoms ir jau galima perkoštą arbatą gerti – po šimtą gramų triskart per dieną prieš valgį. Beje, ši arbata tinka ir gerklei skalauti, ir kamuojant stomatitui.
Galima ir šiaip labai skanią ir kvapią arbatą gerti – svarbu tik yra nepadauginti, nes vaistai yra vaistai.

Tinka ir sveikiems
O tie, kurie nemėgsta medaus, ar jam yra alergiški, gali pabandyti išsivirti viržių sirupo, kurio ir išvaizda, ir skonis beveik toks pat kaip viržių medaus.
200 gramų viržių žiedų reikia užpilti vienu litru verdančio vandens ir palikti parai. Po to skystį nukošti ir įdėjus pusę kilogramo medaus, užvirinti, o po to sirupą jau galima išpilstyti į indelius.
Tarp kitko, nuo senų senovės viržiai buvo naudojami ir dažyti – šakelių su lapais nuoviras audinius nudažo gražia geltona spalva.
Kai kuriose pasaulio šalyse iš viržių šaknų medienos gaminami smulkūs muzikos instrumentai, šakelės naudotos pynimui ir jomis buvo kemšami čiužiniai.


Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Rugpjūčio mėnesio rubrikos „Mano gražiausias augalas“ nugalėtoja tapo Akvilė Savickaitė, kurios kaktusai iš karto pražydo devyniolika žiedų. Nugalėtoją kviečiame ateiti į redakciją atsiimti prizo.
Rugsėjo mėnesio nugalėtojui – žolininkės Aušros Žvirblienės sudaryta knyga „Liaudies medicinos patirtis“.

Į viršų