Sprigės dar gausiai žydi ir kartu jau šaudo sėklomis.
Asmeninio albumo nuotr.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ

Ponia Birutė atsiuntė pluoštelį nuotraukų ir laiškelį: „Noriu papasakoti jums apie savo vaikystės vasarų įspūdžius pas močiutę kaime. Prie malkinės augdavo aukštos gėlės tamsiai rožiniais žiedais. O joms nužydėjus, išlįsdavo pailgos briaunuotos dėžutės, kurios sunokusios sprogdavo vos palietus. Gausus vaikų būrys nelaukdavo, kol jos sunoks, o tiesiog sutrindavo dar visai žalias, taip nekantru būdavo. Smalsu, koks to augalo pavadinimas ir kokios sąlygos reikalingos jam augti?“

Tūkstantis šaudančių sprigių rūšių
Daugiau nei tūkstantis šiauriniame pusrutulyje ir tropikuose – Rytų Afrikos atogrąžose, Ceilone, Indijoje, Naujojoje Gvinėjoje – augančių spriginių genties augalų pasižymi pagrindine ypatybe – prinokę vaisiai nuo menkiausio prisilietimo sprogsta ir išsviestos sėklos susiranda naują augimvietę už kelių ar net keliolikos metrų.
Nors sprigės sprigei nelygios: vienos iš jų vienmetės ir gausiai žydi nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens, kitos – daugiametės ir šiltuose kraštuose žydi ištisus metus. Beje, dauguma sprigių žydi ir sėklomis šaudo vienu ir tuo pačiu metu.
Tik štai Lietuvoje sprigių natūraliai augančių yra ne tiek ir daug – tai smulkiažiedė ir paprastoji. Tačiau paskutiniuoju metu paplito ir atvežtinės sprigės – bitinė, balzamininė, Valero ir Naujosios Gvinėjos. Jos daugiausiai auginamos gėlynuose, kapinėse, balkonuose.

Valera žydi ištisus metus
Valero sprigė žydi visus metus baltais, švelniai rožiniais, gelsvai rožiniais, ryškiai raudonais ir alyviniais žiedais. Iš Tanzanijos ir Mozambiko kilusi ši gėlė tinkama sodinti gėlynuose, želdynuose, vazonuose, balkonuose, krepšeliuose.
Iš auginamų dekoratyvių sprigių gražiausios yra Naujosios Gvinėjos – jų žiedai dideli, o ir augalas gali užaugti iki metro aukščio.
Balzaminė sprigė žydi baltais, švelniai rožiniais, gelsvai rožiniais, ryškiai raudonais ir alyviniais žiedais ir yra gan populiari, nes kai kai kurios jos rūšys yra visai neaukštos.
Tik bitinės sprigės ne tiek populiarios, nes užauga labai aukštos – iki dviejų metrų, ir todėl netinka auginti įprastinėse vietose – balkonuose, kapinėse.

Vienoms – saulė, kitoms – pavėsis
Sprigės puikiai auga ir lauke, ir kambariuose, jei žinoma, joms parenkama tinkama vieta.
Žiemą ir vasarą jos geriausiai auga šviesoje, vasarą – pusiau pavėsingoje, šiltoje vietoje. O štai Naujosios Gvinėjos atstovai labiau mėgsta saulę nei pavėsį, Valero sprigės žiemą vertina 12–15 laipsnių šilumą ir kiek tamsesnes patalpas.
Visas spriges šiltuoju metų laiku reikia nuolat laistyti, žiemą rečiau, tačiau vis tiek žemė turi būti drėgna. Rekomenduojama ir kas savaitę tręšti bei kartkartėmis nugenėti, kad neišstyptų.
Spriges dažnai, ypač žiemą, atakuoja amarai ir voratinklinės erkės, todėl šias gėles reikia purkšti greitai skylančiu kontaktiniu insekticidu. Vasarą jaunus augalus graužia šliužai ir sraigės, su kuriomis patariam kovoti specialiomis priemonėmis.

Išauginti nesudėtinga
Dauginti spriges nesudėtinga tiek auginiais, tiek sėklomis.
Nuo šoninių ūglių nupjautus dešimties centimetrų ilgio auginius reikia pamerkti į vandenį ir kai tik išaugs šaknys, juos jau galima sodinti į vazonėlius.
Sėklos sėjamos vasario–kovo mėnesiais į purią dirvą, tik po to pasėta vieta ne laistoma, o tiesiog nupurškiama, kad lengvos sėklos nebūtų išplautos ir sprigės sudygsta per dešimt dienų. Praėjus mėnesiui augalėlius reikia išpikiuoti, o jau tada praėjus šalnų pavojui sodinti gėlynuose.
Tik būtina prisiminti, kad sprigės nemėgsta lietaus ir apskritai vandens, kuris užtykšta ant žiedų, tad vertėtų pagalvoti, gal verčiau spriges auginti kaip kambarinius ar uždarų balkonų augalus.

Tęsiasi konkursas „Mano gražiausias augalas“ visiems augalų augintojams: gėlininkams, daržininkams, sodininkams. Skambinkite telefonu (8 41) 52 38 40, rašykite, siųskite nuotraukas el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., jei pražydo jūsų gėlė, jei išauginote gražų kopūstą, jei jūsų senelio sodintas kaštonas vis dar brandina vaisius. Papasakokite jūsų gražiausiojo augalo istoriją, mes ją išspausdinsime antradieniais ir kartą per mėnesį apdovanosime konkurso laimėtoją.
Rugsėjo mėnesio nugalėtojui – žolininkės Aušros Žvirblienės sudaryta knyga „Liaudies medicinos patirtis“.