Spalis – tinkamas metas iškasti ir paruošti laikymui daugiamečių gėlių gumbus bei svogūnėlius.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.

Romualdas BALIUTAVIČIUS

Laukiame ar nelaukiame, ateina žiema. Likusias savaites iki pirmųjų šalnų turėtų tinkamai išnaudoti sodininkai ir gėlių augintojai. Daržininkai, panašu, savo darbus lysvėse šiemet jau kaip ir baigė... Apžvelgti, ką gero galima nuveikti sode bei gėlynuose, padės Šiaulių universiteto Botanikos sodo darbuotojai: gėlininkystės specialistė Aldona Grišaitė ir jos kolega dendrologas Vaidas Juknevičius.

Vejos, medeliai ir krūmai
„Vienas iš pagrindinių šio meto darbų – medelių sodinimas, - sako V. Juknevičius. - Sodinti spygliuočius jau kiek per vėlu, nebent jie būtų perkeliami į gruntą iš vazonų arba yra visai nedideli. Kitu atveju sodinimą reikėtų atidėti iki pavasario. Kas liečia lapuočius ir vaismedžius, juos šiuo metu galima sodinti be jokių apribojimų. Plonesnes medelių ar krūmų šakas dar galima genėti ir formuoti siluetą“.
Pasak dendrologo, nemažai medžių šiuo metu baigia brandinti arba jau turi subrendusias sėklas. Taigi, galima užsiimti ir sėklų rinkimu, jeigu ketinama ateityje užsiimti augalų dauginimu.
„Spalio viduryje paskutinį kartą nupjauname vejas – tam paranku pasinaudoti šiltais bobų vasaros orais. Taip pat reikėtų sugrėbti nukritusius lapus, kurie yra geras prieglobstis visokiems kenkėjams. Sveikus lapus galima paversti kompostu, kitaip tariant, pasidaryti lapinės žemės, juos sumaišius su mėšlu ir paprasta žeme. Ypač reikėtų nepalikti per žiemą kerškandžių pažeistų kaštonų lapų“, - tęsia V. Juknevičius.

Artėjant pirmosioms šalnoms, kai dar naktimis oro temperatūra nenukrenta žemiau nulio, reikėtų pasirūpinti žiemojančiais augalais, juos pridengti, apraišioti ir t. t. Gyvenantiems miesto pakraštyje verta pamąstyti, kaip apsaugoti sodo augalus nuo miško „svečių“.
Anot pašnekovo, iš esmės medelius galima sodinti netgi žiemą, tačiau tam būtina pasirengti iš rudens: duobes patręšti kompostu, įmesti šiaudų... Vis dėlto dažnas sodininkas šitiems darbams mieliau renkasi rudenį. Žiemojančius augalus galima patręšti kalio trąšomis ir superfosfatu. Tik reikia žiūrėti, kad trąšų sudėtyje būtų kuo mažiau azoto.

Gėlynai
Toliau kalbiname gėlininkystės specialistę A. Grišaitę.
„Dekoratyvūs augalai jau baigia savo vegetaciją. Pradėjusius gelsti augalus būtina nukarpyti. Nukarpome ir daugiamečių gėlių stiebus, ne sulig žeme, bet palikdami dalį stiebų. Jie žiemą sulaikys sniegą, kuris padeda augalams apsisaugoti nuo speigo“, - pataria A. Grišaitė.
Spalio mėnesį yra iškasami kardeliai. Iškasant jų gumbus nukarpomi stiebai, paliekant 5 centimetrų ilgio galus. Tada džioviname maždaug 30 laipsnių temperatūroje dvi savaites. Paskui kardelių gumbai nuvalomi, pašalinami „vaikai“, apkarpomos šaknys ir perkeliami laikymui. Laikymui skirtoje patalpoje temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 5 laipsniai, kitaip anksti pavasarį augalai ims leisti ūglius.

Kitas didelis šio laikotarpio darbas – pasodinti tulpes. Žemei atvėsus iki 10 laipsnių, pats laikas imtis jų sodinimo. Geriausia parinkti saulėtą vietą, laidžią žemę. Tulpes sodiname gilokai, užkasdami į gylį per tris svogūnėlius. O prasidėjus pirmiems šalčiams lysves su tulpėmis mulčiuojame durpėmis. Tam tikslui tinka ir 5 centimetrų komposto sluoksnis.
Spalio pradžioje iškasame jurginus. Kadangi šis ruduo gana šiltas, jurginus iškasti ne vėlu ir dabar. Dar yra daug, kurie šito nepadarė, nors jurginai jau yra subrandinę gumbus. Ilgiau laukti neverta, nes dar juos reikia spėti ir išdžiovinti, nuvalyti, ir pan. Galima jurginų gumbus ir nuplauti, tačiau tik tada, jeigu turime, kur išdžiovinti. Džioviname ne aukštoje temperatūroje, kad neperdžiūtų šaknys. Nors esama įvairių nuomonių, iškasant gumbus jurginų stiebai nukerpami, paliekant tik 2,5 centimetro ilgio galiukus. Būna, kad prastai išdžiovintas stiebas „pagauna“ puvinį ar pelėsį, taigi bus galima jį patrumpinti.

Ar būtina iš rudens tręšti lysves, kuriose kitą pavasarį bus sodinamos gėlės?
A. Grišaitė: „Jeigu kalbėtume apie tulpes, jų lysves galima patręšti superfosfatu bei kalio trąšomis likus dviems savaitėms iki sodinimo, t. y. iš rudens. Be to, gera trąša yra ir pelenai. Nukirpus žiemai flioksus ir pinavijas tas vietas galima pabarstyti pelenais. Flioksus labai puola miltligė, o su žeme sumaišyti pelenai duoda šarminę terpę – naikina miltligės užkratą. Gerą mineralinę trąšą – pelenus – į dirvą galima įterpti iš rudens. Taigi viską padaryti galima dabar“.
Vėlų rudenį buvusių gėlynų vietose neretai regime tik plikus stagarus. Ką patartumėte daryti su jais?
A. Grišaitė: „Senus gėlių stagarėlius geriausia sukrauti į kompostą - gražiai suyra per du metus. Tačiau žmonės yra žmonės. Kai kas visa tą gerą susikrauna į automobilį ir atvežęs iškrato pamiškėje...“
Daržai

Daržininkai šiuo metu ilsisi?
A. Grišaitė: „Iš dalies, taip. Tačiau galima pasisodinti morkų, krapų, petražolių... Iš rudens. Sėjama tik labai atvėsus orams, kadangi sėklos rudenį sudygti neturi. Sudygsta jos tik anksti pavasarį. Pavyzdžiui, krapai ir petražolės dygsta labai ilgai. Sodindami iš rudens pavasarį sulaukiame ankstyvesnio derliaus. Orai dar šilti, tačiau lysves tokiems sėjimams galima pradėti ruošti jau dabar. Spalio pradžioje ir iki vidurio sodinami žieminiai česnakai. Jeigu kas dar nepasodino, turėtų paskubėti. Mat augalas iki šalčių turi spėti įsišaknyti, tačiau nepradėti augti. Žodžiu, čia negalima nei pavėluoti pasodinti, nei paankstinti“.
O kitas daržoves dauginti ar sodinti šiuo metu, pasak pašnekovės, jau yra per vėlu.

Pasak dendrologo V. Juknevičiaus, šiuo metu sodininkai gali užsiimti lapuočių medžių, vaismedžių bei vaiskrūmių sodinimu.

Savo reikmėms gėlininkystės specialistė A. Grišaitė pataria naudoti puikią mineralinę trąšą – pelenus.

Vadimo SIMUTKINO nuotr.