Norėdami atsikratyti pelėsio turėtumėte išsiaiškinti priežastį, kuri leido grybams atsirasti, ir panaikinti ją. Kai pelėsis nebeturės tinkamų sąlygų daugintis – dings.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Tikriausiai ne vienam iš mūsų teko susidurti su panašia problema – ką tik susiremontavome būstą, norime džiaugtis gražiais rezultatais, bet už akių užkliūva ant sienų ar lubų apsigyvenęs pelėsis. Rudenį, kada orai drėgni, pelėsiui itin palankios sąlygos daugintis. Dezinfekciją atliekančios įmonės generalinė direktorė Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė skuba į pagalbą mūsų skaitytojams.
Tai kas tas pelėsis?
Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė teigia, kad pelėsis – tai mikroskopiniai augalai parazitai, kurių sporos plinta oru. Jie dažniausiai atsiranda drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose. Kai sporos patenka į tinkamas sąlygas, per kelias valandas sudygsta ir greitai išaugina naują pelėsių koloniją. „Paviršių pamėlynavimas, pažaliavimas, sienų lupimasis, kerpės ar juodi taškeliai ant lubų praneša mums apie pelėsio buvimą“, - teigia pašnekovė. Dėl savo labai paprastos sandaros grybeliai turi savybę augti praktiškai ant bet kokių medžiagų: medžio, faneros, popieriaus, kartono, sienų apmušalų, tinko, plastiko, silikono, dažų, lako, odos ir pan.
Kas turi įtakos pelėsio atsiradimui?
Moteris tikina, kad sąlygos, lemiančios pelėsio atsiradimą, yra drėgmė ir šiluma. „Pelėsiai ir grybeliai mėgsta drėgmę. Deja, visos mus supančios medžiagos savo sudėtyje turi vienokį ar kitokį drėgmės lygį. Fasaduose iš akmens ir betono drėgmė formuojasi dėl kondensacijos, nusėdančios ant sienų paviršių mažų lašelių pavidalu. Kondensatas gali atsirasti šaltuoju sezonu dėl nepakankamo sienų storio“, - pasakoja Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė.
Moteris teigia, kad pelėsio augimui naudingą poveikį daro lietus. Drėgmė prasiskverbia per skyles, įtrūkimus arba nehermetiškas pastatų siūles. O gruntiniai ir nuosėdiniai vandenys turi savybę įsigerti į pastato cokolį arba sienas.
Dar viena iš drėgmės atsiradimo priežasčių – pratekėjimai iš aukščiau gyvenančių kaimynų, nuo seno stogo, taip pat nuo senų šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų.
Kaip buvo minėta, pelėsio atsiradimui svarbi ir temperatūra. „Dažnai žmonės mano, kad pelėsis žūva esant žemai temperatūrai. Iš tiesų jis gana gerai jaučiasi neigiamoje temperatūroje – nesidaugina, tačiau ir nemiršta. Vos tik temperatūra pakyla, pelėsis vėl pradeda daugintis“, - sako pašnekovė. Šiuos mikroskopinius augalus parazitus gali sunaikinti aukšta temperatūra, tačiau norint, kad žūtų kai kurios pelėsio rūšys, reikalingas +100° C poveikis bent 1-2 valandas.
Kaip kovoti su pelėsiu?
Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė teigia, kad norėdami panaikinti pelėsį pirmiausia turėtume pašalinti drėgmės atsiradimo priežastį, tada nuplauti, nugremžti ir nušveisti pažeistą pelėsiu paviršių sintetiniu šepečiu ir muiluotu vandeniu. Jeigu pelėsių labai daug, gali tekti nuimti apmušalus, dažus, o viršutinį sienos sluoksnį nušveisti metaliniu šepečiu. Moteris sako, kad atliekant šias procedūras, sienas reikia nupurkšti vandeniu, kad sumažintume sporų lakumą ir pasklidimą po patalpas. Tuomet leisti paviršiams visiškai nudžiūti.
„Žmonės, kurie bandys kovoti su pelėsiu, turėtų būti labai atsargūs. Šalinimo metu jokiu būdu negalima liesti sporų rankomis – reikėtų mūvėti apsaugines pirštines. Taip pat svarbu neįkvėpti pelėsių sporų – naudoti nosies ir burnos kaukę, saugoti nuo sporų akis dėvint apsauginius akinius. Po valymo procedūros būtina nusiprausti ir pakeisti rūbus“, - perspėja pašnekovė.
Kai minėti veiksmai jau atlikti, paviršių reikėtų dezinfekuoti fungicidais ar kitomis specialiomis pelėsio naikinimui skirtomis priemonėmis.
Ir tuomet jau galime būti ramūs?
Moteris teigia, kad susidoroti su pelėsiu labai sunku, ypač tada, kai jis apsigyvenęs giliai sienose. Net atlikę dezinfekciją negalime būti užtikrinti, kad pelėsis po kažkiek laiko negrįš. „Kaip ir minėjau, labai svarbu ne tik pašalinti pelėsį, bet ir išsiaiškinti, kas nulėmė jo atsiradimą. Būtent tada, kai žinosime priežastis, kurios leidžia pelėsiui daugintis, galėsime jas pašalinti“, - sako Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė. Dažniausiai pelėsio atsiradimo priežastimi tampa patalpose esantis didelis santykinis oro drėgnumas. Plastikiniai langai, prasta ventiliacija sudaro sąlygas padidėti drėgmės lygiui patalpose, taip pat drėgnos sienos bute (statybos brokas, prasta siūlių izoliacija, statybinių medžiagų likutinė drėgmė, prastos būklės lietaus surinkimo sistema). Norėdami palaikyti patalpose esančio oro santykinį drėgnumą, turėtume reguliariai vėdinti patalpas.
Ar pelėsis kenkia tik paviršiams?
Pašnekovė pasakoja, kad žmonės dažnai vadovaujasi seniai paplitusiu mitu, jog pelėsis – nekenksmingas. Žmogaus sveikatai pavojingi ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. „Pelėsis nėra toks nepiktybinis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jis kenkia ne tik sienoms, luboms ar kitiems paviršiams, bet ir žmonių sveikatai“, - sako Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė.
Nenaikinamas pelėsis gali sukelti alergiją, plaučių ligas, migreną, bronchitą, astmą, migreną, slogą, širdies ir kraujagyslių pažeidimus, mikotoksikozę, laringitą, tracheitą, pneumoniją, pienligę, stomatitą, dermatitą, egzemą, kriptokokinį meningitą ir net onkologines ligas. Pelėsis neigiamai veikia ne tik kvėpavimo takus. Su maistu jis gali pakliūti į žarnyną ir kenkti virškinimo sistemai. Beje, žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, pelėsis gali pažeisti net vidaus organus. Moteris teigia, kad pelėsio sukeltomis ligomis gali susirgti visa šeima. Tačiau jautriausiai reaguoja kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. „Pelėsio žmogų supančioje aplinkoje neturėtų būti, nes jis – papildomas organizmo teršalas“, - baigdama pokalbį sako pašnekovė.
„Dažnai žmonės mano, kad pelėsis žūva esant žemai temperatūrai. Iš tiesų jis gana gerai jaučiasi neigiamoje temperatūroje – nesidaugina, tačiau ir nemiršta. Vos tik temperatūra pakyla, pelėsis vėl pradeda daugintis“, - sako Kristina Lementauskaitė-Grubliauskienė.
Asmeninio albumo nuotr.
