Kava daugelis mėgaujasi kas rytą ir nė nesusimąsto, kad kažkada šiuo gėrimu mėgavosi tik garbingiausi žmonės, o ne kaip šiandien - visi, kas nori. Kavos aromatų atradimą lėmė ir kavos aparatų technologinė raida, kuri suteikė galimybę tobulo espreso kavos skonio paieškai. Iki šiuolaikinių aparatų kava buvo gaminama pasitelkiant garu varomas mašinas, o dabar jau ir kompiuterizuotais automatiniais aparatais, kurių gausu kavinėse, viešose vietose, o pas kai kuriuos - net namuose. Apie kavos aparatų technologinę pažangą pasakoja įmonės vadovas Aurimas Vainauskas.
Lina ABROMAVIČIENĖ
Pirmoji kava – iš garo mašinos
Europoje jau XIX a. kava buvo milžiniškas verslas. Visame kontinente sparčiai steigėsi kavinės, tačiau kavos gaminimo procesas buvo itin lėtas ir dažnai kavinių klientai turėdavo sugaišti daug laiko belaukdami, kol bus paruoštas jų gėrimas. Investuotojai čia pamatė neribotas galimybes proceso tobulinimui ir pradėjo ieškoti būdų gamybos technologijų tobulinimui. Kadangi tai buvo garo mašinų era, pirmiesiems kavos gaminimo aparatams buvo panaudotos būtent garo sistemos.
Nors tais laikais buvo sukurtas nesuskaičiuojamas kiekis patentų ir prototipų, kavos aparato ir kavos ruošimo per aparatus metodo atradėju tituluojamas italas Angelo Moriondo iš Turino. Jis 1884 metais užpatentavo savo išradimą, kurį pavadino „Nauja garo mašina, ekonomiškam ir greitam kavos gėrimo gaminimui“. Pirmasis A. Moriondo patentuotas kavos aparatas susidėjo iš didelės talpos kaitinamo šildytuvo, 1,5 baro slėgio prietaiso, kuris stumdavo vandenį per didelę kavos pripildytą kapsulę, kol kitas šildytuvas išgaudavo garus, užbaigiančius gėrimo gamybą. Nors A. Moriondo išradimas ir laikomas pirmuoju kavos aparatu, kuris kavos gamybai naudodavo vandenį ir garus, tai tebuvo aparatas, sukurtas Turino mieste vykusiai kasmetinei didžiajai ekspozicijai.
„Daugiau informacijos apie išradėją A. Moriondo nėra išlikę. Manoma, kad jo sukurta technologija nepaplito dėl rinkodaros nesėkmės. A. Moriondo kavos aparatas niekada nebuvo panaudotas masinėje gamyboje, o iki šių laikų nėra išlikę net aparato prototipo ar jo fotografijų. Išskyrus išlikusį A. Moriondo patentą, jo išradimas paskendo istorijos tėkmėje. Kiti du išradėjai, kurie patobulino A. Moriondo aparatą, tokios pačios rinkodaros klaidos nepadarė“ - pasakoja A. Vainauskas.
Vieno gurkšnio kava – espresas
Luigi Bezzera ir Desiderio Pavoni galima prilyginti „Apple“ įkūrėjui Steve Jobs, kai kalba pasisuka apie espreso kavos aparatus. Išradėjas iš Milano L. Bezzera, kuris buvo likerio gamintojas, turėjo technologinių žinių kavos aparato technologijos tobulinimui, ką XX a. pradžioje jis ir padarė. Ieškodamas būdo kavą tiesiogiai pagaminti į puodelį, jis atrado vieno gurkšnio espreso gėrimą, kuris yra vartojamas ir šiandien. Jis patobulino A. Moriondo kavos aparato prototipą. Išlikusiame originaliame L. Bezzero patente galima pastebėti, kad didelis šildytuvas su talpomis vandeniui buvo kaitinamas tol, kol išstumdavo vandenį ir garus pro sutampiruotą kavos kapsulę. Mechanizmas, per kurį praeidavo įkaitintas vanduo, taip pat funkcionuodavo kaip temperatūros reguliatorius, kuris vandens talpose temperatūrą sumažindavo nuo 120 0C iki 90 0C, t. y. iki idealios temperatūros kavos gamybai.
„Panaudojus naująją technologiją, pirmąjį kartą kava buvo pagaminta per kelias dešimtis sekundžių, tačiau L. Bezzero aparatas turėjo nemažai trūkumų. Jis kaitinamas ant atviros liepsnos, taigi buvo itin sudėtinga kontroliuoti slėgį ir temperatūrą bei beveik neįmanoma pagaminti vienodo skonio espreso kavos puodelį“, - teigia A. Vainauskas.
L. Bezzera pagamino dar keletą kavos aparatų prototipų, tačiau tuo metu jo technologija liko neįvertinta.
Komercinė kavos aparatų gamyba
Kaip pasakoja A. Vainauskas, 1903 metais D. Pavoni nusipirko L. Bezzero patentą ir patobulino jo dizainą bei papildė savo nauju išradimu – slėgio reguliavimo vožtuvu. Išradimas pelnė ne tik nuoširdžią baristų padėką (tai reiškė, kad karšta kava gamybos metu nebeištrykš ant baristos nuo staigaus slėgio pokyčio), bet ir paspartino kavos gaminimo procesą. D. Pavoni taip pat sukūrė prietaisą, kuris surinkdavo aparato šildytuve susikaupusius garus. L. Bezzera ir D. Pavoni dirbo drauge stengdamiesi ištobulinti savo aparatą, kurį D. Pavoni pavadino „Ideale“. 1906 metais Milano parodoje šie du vyrai pasauliui pagaliau pristatė savo išradimą – „caffe espresso“.
„Nuo parodos prasidėjo sparti komercinė kavos aparatų gamyba bei pardavimai Italijoje. Su daugeliu patobulinimų „Ideale“ pažymėjo pirmąjį žingsnį link tobulos espreso kavos gamybos“, - sako A. Vainauskas.
Garą pakeitė elektra
„Ankstyvieji kavos aparatai per valandą galėdavo paruošti iki 1000 puodelių, tačiau dėl garo panaudojimo gamyboje pasireikšdavo šalutinis efektas – kava būdavo karti, degėsio skonio. Pirmieji aparatai espreso kavai pagaminti galėdavo išgauti tik 2 barų slėgį. Matuojant šiuolaikiniais standartais, gėrimas net negalėjo būti laikomas espreso kava“, – teigia A. Vainauskas.
XX a. pradžioje garą pakeitė elektra, aparatai tapo mažesni bei daug produktyvesni, tačiau net tada joks išradėjas nesugebėjo sukurti aparato, kuris galėjo kavą gaminti didesniame nei 1,5–2 bar slėgyje nesudeginant kavos. D. Pavoni kavos aparatai rinkoje vyravo daugiau nei dešimtmetį. Tačiau nepaisant didžiulės sėkmės, jo sukurti espreso aparatai išliko daugiausiai regioniniame lygmenyje – Milano ir jo apylinkių kavos namuose.
Tarp augančių D. Pavoni konkurentų buvo Pier Teresio Arduino, kuris buvo pasiryžęs surasti kavos gamybos metodą, nepriklausantį nuo garų. Nors jis ir patobulino kavos aparato konstrukciją pridėdamas gręžtinių stūmoklių ir oro siurblių, tačiau jis taip ir nesugebėjo efektyviai įgyvendinti visų savo ambicingų idėjų. P. T. Ardunio įnašas į espreso istoriją yra šiek tiek kitokio pobūdžio. Išradėjas buvo verslininkas bei gerai išmanė rinkodarą. Šioje srityje jis pralenkė net D. Pavoni. Espreso kavai pozicionuoti jis sukūrė puikią rinkodaros kampaniją, į kurią įtraukė ir garsų grafikos dizainerį, kuris tobulai įamžino espreso prigimtį. 1920 metais P. T. Arduino jau turėjo žymiai didesnę gamyklą nei D. Pavoni Milane. Dėl jo sukurto gamybos našumo ir rinkodaros sugebėjimų kavos aparatai pradėjo sparčiai plisti po visą Europą.
Kavos puta – geros kavos ženklas
„Milanietis kavinės savininkas Achille Gaggia po II pasaulinio karo revoliucionavo kavos aparatus. Jo sukurtame mechanizme garų slėgis šildytuve išstumdavo vandenį į cilindrą, kuriame jis toliau buvo spaudžiamas spyruoklinio vožtuvo svirties, kurią reguliavo barista. Šis išradimas ne tik pašalino didelių talpų poreikį, tačiau ir drastiškai padidino slėgį kavos gaminimo metu. Pokytis buvo nuo 1,5–2 bar iki 8-10 bar. Svirtiniai kavos aparatai taip pat standartizavo espreso puodelio dydį. Cilindras svirtinėse grupėse galėdavo išlaikyti tik unciją vandens, kuri buvo reikalinga espreso kavos paruošimui. Su svirtiniais aparatais atėjo ir naujas žargonas: „išspausti šūvį“ espreso. Tačiau turbūt svarbiausia aukšto spaudimo svirtinio aparato išradimo reikšmė buvo kavos putos atradimas, kuri ir šiais laikais laikoma aukštos kokybės espreso rodikliu. Būtent A. Gaggia svirtinis kavos aparatas pažymėjo šiuolaikinio espreso kavos ruošimo pradžią“, - pasakoja A. Vainauskas.
A. Gaggia kavos aparatas toli gražu nėra kavos aparatų evoliucijos pabaiga. Kitas technologinis kavos aparatų šuolis buvo 1960 metais, kai A. Gaggios svirtinį aparatą pralenkė naujas modelis - „Faema E61”. Šio kavos aparato išradėjas Ernesto Valente ženkliai patobulino iki šiol vyravusią kavos aparatų technologiją. Su savo techninėmis inovacijomis, mažesniu dydžiu, universalumu ir nerūdijančio plieno korpusu „Faema E61” modelis greitai sulaukė komercinės sėkmės bei buvo įrašytas į istorinę svarbą turinčių kavos aparatų sąrašą.
Kaip teigia A. Vainauskas, buvo ir daugiau technologinių bandymų kuriant kavos aparatus, kol pagaliau atsirado šiuolaikiniai kavos aparatai, tačiau būtent šie išradimai buvo revoliuciniai espreso kavos aparato raidos istorijoje.
„Daugiau nei šimtmetį espreso kavos aparatas buvo drastiškai tobulinamas, pridedami elektriniai prietaisai, kompiuterizacija, tapo lengvai kilnojamas. Tačiau vien technologinės pažangos tobulam espreso puodeliui paruošti neužtenka – čia susiduriame su technologine puse, priklausančia vien nuo žmogaus. Tobulas espreso priklauso nuo keturių faktorių: kavos apdirbimo, skrudinimo, aparato bei baristos įgūdžių. Taigi, nors ir technologijos įgalino žmogų paruošti tobulą espreso, galiausiai paskutinis veiksnys, lemiantis, koks gėrimas bus ragaujamas, priklauso nuo žmogaus įsikišimo“, - teigia A. Vainauskas.
