Kai visa gamta ir kambariniai augalai ilsisi, jiems gyvenimą gadinantys kenkėjai taip pat „aptingsta“. Deja, visai jie neišnyksta, todėl ir rudenį bei žiemą reikėtų tikrinti, ar gėlės nėra jų skriaudžiamos.

Kas puola kambarines gėles
Rudenį, žiemą vabaliukai niekur nedingsta, tik vystosi ir dauginasi lėčiau. Tačiau ir dabar neaprimsta miltuotieji skydamariai, baltais, į vatą panašiais dariniais aplipinantys augalus. Jiems metų laikai nė motais. Jei nuo vasaros liko voratinklinių erkučių – raudonų mažyčių padarėlių, gyvenančių lapų apačioje ir geriančių augalo sultis, saulėtomis dienomis jos suaktyvėja, pradeda daugintis ir apraizgo lapus voratinkliais. Amarai irgi nemiega, tik dauginasi jau lėčiau. Todėl ir mums nereikėtų apsnūsti – kuo anksčiau pastebėsime augalo negalią, tuo lengviau ją įveiksime.

Profilaktika – labai svarbi
Jei augalas sveikas, prižiūrėtas, tinkamai laistomas ir pamaitinamas, jis yra atsparesnis, kenkėjai ir ligos tokį puola mažiau. Kad žemėje neprisiveistų muselių, kartą per savaitę gėles palaistykite silpnu kalio permanganato tirpalu. Pamatę, kad stiebai ar lapai aplipę amarais, erkutėmis ar panašiais į vatą gumuliukais, pažeistas vietas nuvalykite ar nuplaukite, kad kenkėjų liktų kuo mažiau. Galima pasigaminti nuovirų: jiems tinka pačios pigiausios cigaretės, karčios žolės, pavyzdžiui, pelynai, svogūnų lukštai, nes juose yra baktericidinių medžiagų. Pabandykite tokiais nuovirais nupurkšti negaluojančius augalus. Jei vabaliukai atkeliavę iš natūralios gamtos, jie žus.
Tačiau jeigu jie su augalais atsikraustė į mūsų kraštus iš Olandijos šiltnamių, kur buvo įpratinti prie įvairiausių cheminių preparatų, šios naminės priemonės nepadės. Kad netektų kovoti su užgrūdintais kenkėjais, pirkdami kambarines gėles labai atidžiai jas apžiūrėkite.

Kartais tenka griebtis cheminių preparatų
Jei kenkėjus naikinate cheminėmis priemonėmis, atminkite, kad jos paveikia ne tik vabaliukus, bet ir žmones, todėl naudokite apsisaugojimo priemones – chemikalų neužtikš ant odos ir nepateks į kvėpavimo takus. Atidžiai perskaitykite naudojimo instrukciją: kiekviena cheminė medžiaga turi savo skilimo periodą, tad tą laiką nereikėtų būti su nupurkštu augalu viename kambaryje.
Mažiausiai parai išneškite gėlę į laiptinę ar kitą negyvenamą patalpą. Cheminį preparatą reikia gaminti tiksliai laikantys instrukcijos nurodymų: jei koncentracija per maža, vabaliukai nežus, jei per didelė, pakenks gėlei. Todėl paprasčiau naudoti jau paruoštus preparatus. Paprastai vieno karto neužtenka – po 5–7 dienų augalą vėl reikia nupurkšti, kad pribaigtumėte pasislėpusius kenkėjus. Tačiau jei tą pačią priemonę naudosite nuolat, vabalėliai, kuriems jos kliuvo mažiau, įgis atsparumą – tokiu atveju juos įveiks tik kita veiklioji medžiaga.

Parengė Laima SIMAITYTĖ

 

Į viršų