Geras šeimininkas, ieškodamas kuro jaukiam šeimos židiniui ar krosniai, pagalvoja ne tik apie kuro kainą, bet ir jo sukuriamą jaukumą namuose ar kaitrumą. Patyrę miškininkai aiškina, jog šildo ne tik malkų kiekis. Paprastai namų šiluma priklauso nuo pasirinkto kuro kaitringumo grupės.

Kaitringiausia mediena – dideliems šildymo katilams
Renkantis malkas rekomenduojama atsižvelgti į jų kaitrumo grupes. I kaitrumo grupė: beržų, uosių, ąžuolų, klevų, skroblų malkinė mediena. II kaitrumo grupė: pušų, juodalksnių malkinė mediena. III kaitrumo grupė: eglių, drebulių, liepų, tuopų, gluosnių, baltalksnių malkinė mediena.
Nedera pamiršti, kad I (aukščiausios) kaitrumo grupės mediena tinka tik didesniems šildymo katilams, tačiau ji netinka mažoms ir ypač koklinėms krosnims, nes dėl per didelio karščio gali sutrūkinėti jų sienelės.
Aiškinama, jog sausų malkų kaitrumas yra beveik vienodas – 4 510 kcal/kg. Tačiau nevienodas jų tankis: kam teko nešti įvairios medienos malkas, tas akivaizdžiai įsitikino, kad ąžuolų ar skroblų malkos yra kur kas sunkesnės nei drebulių.

Geriausios – beržinės malkos
Kaitriausios ir daugiausiai šilumos išskiriančios yra ąžuolinės, uosinės malkos, tačiau buityje dažniausiai naudojamos beržinės. Pagal išskiriamą šilumos kiekį 1 kub. m beržinių malkų atitinka 0,75 kub. m ąžuolinių, 1,1 kub. m alksninių, 1,2 kub. m pušinių, 1,3 kub. m eglinių arba 1,5 kub. m drebulinių malkų.
Nepatyrę kuro pirkėjai turėtų žinoti, kad renkantis malkas svarbu atsižvelgti į kainą ir efektyvumą. Nors ąžuolinės ir uosinės malkos yra kaitresnės nei beržinės, jos ir gerokai brangesnės, todėl beržinės malkos populiaresnės. Be to, perkant malkas vertėtų atsižvelgti ne tik į medienos kokybės ir kainos santykį, bet ir tradicijas – geriau beržinės ar alksninės malkos krosnyje, o ąžuolų giraitė – matoma pro būsto langus, nei atvirkščiai.
Panaši situacija ir dėl skroblų, guobų malkų – nors jos yra ganėtinai kaitrios, tačiau šių medžių rūšių miškuose nėra daug. Kokybiška ir vaismedžių mediena.

Apsauga nuo suodžių
Beržinės malkos yra kaitrios ir dega ilgai, tačiau jose yra daug dervų. Todėl minėtas malkas ilgiau kūrenant pakuroje, dūmtraukyje ir kamine nusėda suodžių, kurie laikui bėgant gali sukelti gaisrą.
Miškininkai įspėja, jog šildantis beržinėmis malkomis dažniau teks valyti kaminą. Kūrenantiems beržines malkas patariama kartu deginti ir drebulines malkas. Nors drebulinės malkos išskiria mažai šilumos, jos mažiau užteršia dūmtraukį. Kiti specialiai kurį laiką kūrena krosnį, krosnelę ar židinį tik drebulinėmis malkomis, nes tuomet reikia žymiai rečiau ar mažiau valyti dūmtraukį.

Kokias malkas rinktis?
Tiek namams šildyti, tiek maistui gaminti naudojamos malkos turėtų būti išdžiovintos, nes degdamos sausos malkos išskiria daugiau šilumos, mažiau teršiami krosnies dūmtraukiai, katilų degimo kameros. Išdžiūvusiomis laikomos tokios malkos, kuriose yra 15–20 proc. drėgmės. O ką tik nupjauto medžio drėgmė būna apie 50 proc. Kėnių ir topolių mediena tinka naudoti po metų, liepų, beržų, alksnių – po pusantrų metų, bukų, uosių ir vaismedžių malkos – po dvejų metų. Beržinės malkos, laikomos daugiau nei dvejus metus, praranda savo vertę.
Malkoms sandėliuoti ir džiovinti nebūtina turėti stacionarias patalpas. Užtenka malkas sukrauti lauke į kūgius ar rietuves, jų viršų uždengiant lietaus nepraleidžiančia medžiaga. Svarbu, kad būtų sausas pagrindas ir drėgmė iš apačios nesiskverbtų į malkas.

Parengė Laima SIMAITYTĖ

 

Į viršų