Nupuošę kalėdines eglutes kai kurie šiauliečiai namuose pasigedo žalumos. Ir tai suprantama – už lango tegul ir nelabai šalta žiema, vis tiek gan pilka, niūru.

Dina RAKAUSKIENĖ
Tad keli dienraščio „Šiaulių naujienos“ skaitytojai kreipėsi į redakciją klausdami, ar nebūtų galima užsiauginti kambaryje augalų iš ką tik suvalgytų vaisių sėklų. Juk daugumos vaisių, pirktų parduotuvėje, sėklas galima sudaiginti, svarbiausia, kad vaisiai būtų prinokę. Su džiovintais vaisiais tai nepavyks, tačiau manoma, kad džiovintų datulių ar figų sėklos paprastai išlaiko savo daigumą. Nesunku namuose užauginti citrinmedį. Tad kodėl nepabandžius?

Egzotiškasis kavamedis
„Kavos pupeles jau nusiperkame suskrudintas, tad kavamedžio sėjinuką dažniausiai perkame. O ir plušėti neverta – žalios kavos pupelės sunkiai dygsta. Jeigu kambaryje yra 17-19 laipsnių šilumos, kavamedis „nuauga“ – pradeda ruduoti. Tad palankiausia temperatūra šiam augalui yra 22-24 laipsniai šilumos, taip pat reikėtų laistyti minkštu, šiltu tokios pat temperatūros vandeniu“, – sako Šiaulių universiteto Aplinkos katedros docentė Rita Mikaliūnaitė.
Kavamedis mėgsta šviesą, šilumą, drėgną orą. Tad reikės dažnai purkšti vandenį ant lapų – tai veiksminga priemonė nuo kenkėjų. Reikės daugiau pastangų – teisingai laistant, kadangi vasarą reikia laistyti gausiai, o žiemą – mažiau.
Šis augalas sėkmingai užauga ir dera augdamas ant pietinių, pietrytinių ar pietvakarinių palangių, tačiau kol jaunas, būtina jį saugoti nuo gausios šviesos, persodinti kasmet. Suaugusius ir derlių nešančius kavamedžius rekomenduojama persodinti kartą per 3-4 metus.
Kavamedžiai nereiklūs dirvai.

Lengviausia auginti citrinmedį
„Daug kas renkasi užauginti augalą iš avokado kauliuko. Kaip ir visų kaulavaisių – vyšnios ar slyvos – kauliuką reikia palaikyti drėgname smėlyje, vandenyje, o kad greičiau sudygtų, jis laikomas drėgnose durpėse. Toks procesas vadinasi stratifikacija, dėl kurios daigumas ženkliai padidėja. Avokado kauliuką rekomenduoja stratifikuoti mažiausiai du mėnesius“, – teigia R. Mikaliūnaitė.
Apelsinų ir citrinų žiedai – išties gražūs, o greipfrutų lapija labai gausi. Svarbiausia, kad sėklos būtų akivaizdžiai brandžios, t. y. stambios. Visus citrusinius augalus būtina karpyti, jeigu norime derliaus – skiepyti.
Pasak R. Mikaliūnaitės, jeigu skiepijame citrinmedžius, derliaus galima tikėtis po 4-5 metų. O tiesiog auginant iš sėklų – po 10 metų, bet tai nereiškia, kad jie derės.
„Jeigu patalpose yra labai sausas oras, kai kurios augalus lengvai gali užpulti amarai, baltasparniai, kiti kenkėjai. Be to, citrinmedis dažnai mes lapus, nežydės ir nederės“, – teigia docentė.
Iš aplinkos nedaug reikalaujantis citrinmedis, puikiausiai auga nedideliame vazone.
Docentė primena: jeigu vis dėlto nusprendėme pirkti augalą, reikėtų įvertinti savo būsto aplinką. „Paprastai augalus perkame iš šiltnamių, kur augama geromis sąlygomise, o mūsų patalpose, namuose, santykinė oro drėgmė dažniausiai būna 5-50 proc. Tad tropikų augalams tai yra blogai – jie mėgsta drėgnesnį orą. Taip pat svarbu perkant augalą visuomet patikrinti jo antrąją pusę – voratinklinė erkutė palieka miniatiūrinį voratinkliuką“, – įspėja docentė, kad neparsineštume augalo į namus iš karto su kenkėju.

O gal užsiauginti vynmedį?
Vynmedžiai, nelygu, ar jie kultūriniai, ar ne, būna tiek dvilyčiai-savidulkiai, tiek dvinamiai, tai yra, moteriški ir vyriški žiedai auga ant skirtingų augalų. Vadinasi, to fakto neišsiaiškinus ir nesiėmus atitinkamų priemonių, nėra ko laukti ir vynuogių derliaus.
Be to, vynmedžiai gali derėti 60-80, o kartais – ir 100-150 metų, o gali ir išvis nederėti, jei nesulauks tinkamos priežiūros.
Vynmedžius rekomenduojama sodinti rudenį į gilesnes nei 60 centimetrų gylio ir tokio paties pločio duobes, o augalą sodinant viršutinį derlingą žemės sluoksnį reikia būtinai sukeisti su apatiniu ne tokiu derlingu žemės sluoksniu. Žemė turi būti drėgna, bet nešlapia, o jos pH – neutralus.
Jau sodinant vynmedį reikia šalia jo įsmeigti apie pusantro metro aukščio lazdelę, kad būtų prie ko augalą kitais metais pririšti kas 30 cm.
Pirmą mėnesį augalėlį reikia porą kartų per savaitę laistyti šiltu vandeniu, porą kartų nupurkšti chemikalais prieš miltligę profilaktiškai, o štai tręšti ir apdoroti herbicidais jo jokiu būdu negalima. Pirmaisiais metais išvis žiedus nuo vynmedžio reikia nuskabyti, nuolat aplink ravėti, rudeniui atėjus nuimti nuo atramų ir gerai apdengti, bet ne per šiltai.
O kai vynmedis išaugs iki derlingo amžiaus, teks kasmet atlikti prie jo savotiškas „apeigas“.
Pavasarį jį reikės atidengti, šakas pririšti prie atramų, patręšti ir supurenti dirvą, laikotarpiu nuo pumpurų išsiskleidimo iki žydėjimo pradžios – išlaužyti ūglius, pririšti, patręšti, nupurkšti. Žydėjimo metu būtina purkšti nuo netikrosios miltligės, pririšinėti, virš antro lapo skabyti pažastinius ūglius, šalinti ūglių viršūnės virš 15-ojo lapo.
Kai noksta vynuogės, vynmedžiams reikia genėti ūglių viršūnes ir pažastiniams ūglius, o kai derlius nuimtas – vėl juos genėti ir uždengti žiemai.
Dar auginant vynmedžius reikia būti pasiruošus, kad nuolat teks kariauti su netikrąja miltlige, voratinklinėmis ir raudonosiomis erkėmis, vapsvomis ir paukščiais. Jau nekalbant, kad šie augalai yra labai jautrūs tiek žiemos šalčiams, tiek ankstyvoms rudeninėms, tiek vėlyvoms pavasarinėms šalnoms.