07-13-2015 19

Vaistinės ramunės – populiariausios ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje vaistažolės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Emilė KAMINSKĖ
Ramunė yra, ko gero, mėgstamiausias lietuvių liaudies augalas, nes ši gėlė apdainuojama ir dainose, ir naudojama būrimuose, ir jos kvapūs žiedeliai būtinai laikomi namų vaistinėlėse. Todėl ir vaistinė ramunė meiliai liaudies vadinama remule, remune, ramule, ramunėlėmis, ramuliu, ramuliukais, marūna, moterūne, tikrąja ramune, vaistine ramunėle.

Vienmetis, aromatingas žolinis augalas
Beje, ramunę kaip vaistą naudojo ir labai vertino žmonės dar antikos laikais. O ir mokslinis šio augalo pavadinimas – Matricaria chamomilla – yra kilęs iš lotyniško žodžio „motina“ ir graikiško „obuolys“ (ramunės kvepia obuoliais).
Vaistinė ramunė priklauso astrinių augalų genčiai, ir nors tik viena jos rūšis yra vaistinė, bet ir kita – bevainikė – gydomųjų savybių turi, o štai jų giminaitės bekvapė ir pajūrinė ramunės gydyti negydo, bet grožiu lenkia gyduoles.
Taigi vaistinė ramunė yra vienmetis, aromatingas, iki pusmetrio išaugantis žolinis augalas su stačiu išsišakojusiu plonu stiebu ir suskaldytais į siūliškas skiautes lapais.
Vadinamasis ramunės žiedas, kuris žydi nuo gegužės iki rugpjūčio, yra iš tiesų graižas, tai yra, žiedynas: jo kraštiniai žiedai – liežuviški ir balti, o viduriniai – vamzdiški ir geltoni. Ir šiuose žiedynuose sunoksta vaisiai – pailgi lukštavaisiai.
Gal ir keista, bet vaistinės ramunės paplitusios visur – jos auga ir specialiuose vaistažolynuose, ir dirbamuose, ir nedirbamuose laukuose, pakelėse, dykvietėse ir net šiukšlynuose. Tai yra, ten, kur lengvo priesmėlio dirvos derlingos ir kur netrūksta saulės šviesos.

Vaistas nuo šimto ligų
Kaip jau minėta, dar senovės graikų ir romėnų gydytojai, o ir šiaip žmonės vaistines ramunes naudojo gydyti kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligoms, malšinti galvos skausmą.
Vėliau ramunių gydomosios savybės buvo primirštos, bet neužmirštos. O štai paskutiniuosius šimtą metų ne tik žolininkai, bet ir oficialioji medicina įvertino šio augalo galias.
Pasirodo, ramunių žiedynai kaupia eterinį aliejų, flavonoidus, gleives, kumarinus, choliną, umbeliferoną, salicilo rūgštį ir kitas veikliąsias medžiagas.
Todėl dabar vaistinės ramunės preparatai (nuovirai ir užpilai, vaistažolių sudėtinė dalis, ekstraktai, tepalai, geliai, tirpalai, inhaliacijos ir t. t.) vartojamai kaip silpni vidurius paleidžiantys, prakaitavimą sukeliantys, tulžies išsiskyrimą skatinantys, skausmą malšinantys, priešuždegiminiai, virškinamojo trakto ir daugybės kitų ligų vaistai.
Svarbiausia gydymo tikslams tinkamai paruošti vaistinę žaliavą – žiedynus. Juos reikia rinkti tik žydėjimo pradžioje ir gerai išdžiovinti gryname ore paskleistus ant popieriaus ar audinio plonu sluoksniu.
O jau tada vaistažoles reikia išpilstyti į popierinius ar audinio maišelius ir jas naudoti esant reikalui.
Pavyzdžiui, ramunių užpilą pasidaryti labai paprasta, todėl liaudies medicinoje jis yra pats populiariausias.
Vieną šaukštą išdžiovintų žiedynų reikia užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir po penkiolikos minučių jį, jau pravėsusį ir nukoštą, galima gerti.
Rekomenduojama gerti po stiklinę 2-3 kartus per dieną prieš valgį ir tarp valgymų. O jei užpilą naudosite išoriškai ar skalavimui, tai stiklinei karšto vandens reikės jau dviejų šaukštų vaistažolių.
Tik nereikia užmiršti, kad ramunės vis dėlto yra vaistas ir jų negalima naudoti esant padidėjusiam kraujospūdžiui ar alergiškai reaguojant į astrinių šeimos augalus.
Beje, vaistinės ramunės ypač plačiai naudojamos parfumerijoje ir kosmetikoje, iš jų padaryti kremai yra puiki priemonė sausos ir normalios odos priežiūrai. Jie puikiai padeda nuo saulės ir kitų nudegimų.
Pusvalandį pavirus keturis šaukštus ramunių litre vandens gaunamas nuostabus preparatas išplautiems plaukams perskalauti – ir plaukai įgyja auksinį atspalvį, ir pleiskanų sumažėja.

Įdomūs faktai
Pirma, ramunė simbolizuoja vaikystę ir nekaltybę. Todėl prieš dovanodami ramunių puokštę būtinai apmąstykite šį faktą.
Antra, nuo 1908 metų ramunės žiedas yra kovos prieš tuberkuliozę simbolis.
Ir trečia. Astrologai teikia, kad žmonės, gimę nuo gegužės 22 ir gegužės 31 dienos, turi ramunės charakterį. Jie dažnai būna įnoringi ir kaprizingi, sunkiai suprantami aplinkinių. Be to, mėgsta pasinaudoti kitų idėjomis ar tiesiog išnaudoti kitų gabumus.

 

Į viršų