Penkis tūkstantmečius skaičiuojanti kiniškosios arbatos kultūra, tapusi neatsiejama Kinijos paveldo dalimi, yra lyg durys, atveriančios šį paslaptingą ir spalvingą kraštą. Arbatos gėrimas nėra šiaip kasdienis ritualas, bet savotiška praktika, kuri, pačių kinų teigimu, gali pakylėti žmogų į aukštesnį lygmenį.

Kaip gerti arbatą – reikia mokytis
„Arbata be galo svarbi tradicinės Kinijos kultūros dalis, o pats arbatos gėrimas – tai ir atgaiva protui, ir sveikatos šaltinis“, – pasakoja Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto lektorius Gu Enquan.
Lektorius pasidalijo keliais itin svarbiais patarimais, kaip tinkamai gerti arbatą.
„Užplikius arbatą ji labai greitai oksiduojasi, ir naudingųjų medžiagų gan greitai ima mažėti, todėl norėdami pasisemti daugiausia naudos, arbatą gerkite dar karštą. Svarbus ir arbatos gėrimo laikas – geriausia ja mėgautis po valgio, – teigė G. Enquan. – Be to, stiprios arbatos reikėtų vartoti nedaug, nes po to gali būti sunkoka užmigti. Rekomenduojama 4 gramus arbatos užplikyti 250 mililitrų vandens, o suaugusiam žmogui per dieną suvartoti ne daugiau 16 gramų žaliosios arbatos lapelių.“
Itin svarbus veiksnys, lemiantis arbatos skonį, yra vandens temperatūra plikymo metu. Ją reikėtų rinktis atsižvelgiant į arbatos rūšį: per karštu vandeniu užplikę tam tikras arbatžoles sugadinsite, o kitas užplikę per vėsiu – neleisite arbatos skonio puokštei išsiskleisti.

Arbatos gėrimo ceremonija – kiekvienų namų ritualas
Kiniškosios arbatos ceremonija skirtinguose šalies regionuose atliekama skirtingai, tačiau faktas, kad be šio ritualo neapsieinama nė vienuose namuose, net pačiose vargingiausiose šeimose, rodo, kokią svarbią vietą ši tradicija užima Kinijos kultūroje. Didžiausią įtaką arbatos ceremonijai turėjo daoistinė filosofija.
„Daugybę amžių arbatos ruošimo ir patiekimo ritualas užėmė ypatingą vietą kinų aristokratų, intelektualų ir poetų kasdienybėje, o pastaruosius dažnai įkvėpė poezijai ir dainoms. Ko gero, rudenišką vakarą praleidę paslaptingame arbatos pasaulyje mūsų svečiai taip pat išeis kupini šilumos ir įkvėpimo“, – spėja Evelina Vilčinskaitė, Azijos menų centro projektų kuratorė.
Svarbu nepamiršti, kad pagrindinis arbatos ceremonijos akcentas – ne atsigėrimo procesas, o pati arbata, jos skonis, kvapas ir kaip tinkamai tai pajausti. Taigi kiekvienas ceremoniją vedantis atlieka tai šiek tiek skirtingai, turi savo braižą, o kiekvienas ceremonijos žingsnis skirtas jusliniams atradimams ir mėgavimuisi.
Galiausiai, patarimas, kurio turėtų nepamiršti kiekvienas, besimėgaujantis arbata. Kaip teigia kiniškosios arbatos ekspertai, arbatos puodelis niekada neturėtų būti sklidinas. Du trečdalius puodelio turi užpildyti gėrimas, o likęs trečdalis – tai erdvė jūsų emocijoms.

Pagal Azijos menų centrą parengė Laima TRUMPYTĖ