facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Lietuvoje beglobių gyvūnų problema vis dar yra opi visomis prasmėmis. Nors dabar visuomenės dėmesys ir rūpestis beglobiais gyvūnams auga, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai tenka susidurti su žiauriu elgesiu ir nepriežiūra. Kol vieni savo naminius gyvūnus prižiūri ir lepina, kiti juos išmeta į gatvę arba atiduoda prieglaudoms. Labai svarbu pasirūpinti, jog beglobių gyvūnų populiacija nedidėtų, todėl yra patariama juos kastruoti ar sterilizuoti.

Nuskriaustiems gyvūnams policija ne visada gali padėti
Gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovė Ingrida Butkutė pasakojo, jog jų prieglaudos plotai nėra tik Šiaulių miestas. Tęsiasi nuo Akmenės iki Baisogalos, nuo Joniškio iki Kelmės. Šiaulių apskrityje prieglaudų nėra daug, todėl problema didžiulė. Šiauliuose yra tik keletas prieglaudų, tačiau žmonės pagalbos dažniausiai kreipiasi į gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ kolektyvą. Šios gyvūnų globos namų vadovė teigė, jog visi sukasi kaip bitės be išeiginių, be atostogų. Šiuo metu šiuose gyvūnų globos namuose yra 120 kačių ir apie 80 šunų. Šie skaičiai vis kinta, nes kiekvienais metais beglobių gyvūnų vis daugėja. To priežastis yra ne tik sparčiai didėjanti beglobių gyvūnų populiacija, bet ir neatsakingi šeimininkai.

„Kol katės mažos, tol yra reikalingos, o kai užauga, jos išmetamos į gatvę. Tada jos pradeda labai greitai daugintis. Šeimininkai vangiai žiūri į sterilizaciją, todėl gyvūnai sparčiai dauginasi.

Jei katė turi 2 mėnesių kačiukus, ji gali vėl turėti naują vadą. Su šunimis truputį viskas rečiau vyksta.

Jauni, gražūs ir geri augintiniai visada ir greitai randa naujus namus, o seni ar problemų turintys šunys taip ir gyvena prieglaudose. Tas pats yra ir su katėmis. Pasiėmus katę į namus gali atsitikti taip, kad ji sustresuos, ir ją atvežti atgal pas mus. Mažus šuniukus, veislinius gyvūnus labai greitai išgraibsto.

Tačiau tų, kurie nori priglausti seną ar ligotą gyvūną, yra vienetai. Tokie žmonės sako, kad nori tokio augintinio, kurio niekas neims, ir pasiima, pavyzdžiui, seną šunį. Labai smagu, kai taip įvyksta, ir labai sveikintina.

Taip pat naujieji šeimininkai atsižvelgia į tai, ar augintinis yra kastruotas, sterilizuotas. Kates visada sterilizuojame, taip pat ir kalytes. Būna, išsirenka kalytę ir paprašo mūsų, kad pasirūpintume jos sterilizacija – dauguma, žinoma, nori jau išoperuotų gyvūnų. Nors yra ir tokių, kurie visiškai nenori sterilizuoti ar kastruoti, nes jiems atrodo, kad tai ėjimas prieš gamtą. Tai  tokia tamsioji žmonių masė, kuri nesupranta, kad gyvūnui nėra labai „faina“ gyventi namuose nesterilizuotam“, – teigė I. Butkutė.

Gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovės nuomone, reikia keisti įstatymus ir griežtinti bausmes tiems, kurie skriaudžia gyvūnus. Deja, bet iš policijos pareigūnų ne visada galima sulaukti pagalbos.

„Kreipiesi į policiją, rašai pareiškimą, gaišti savo laiką ir gauni atsakymą, kad nebuvo nusikaltimo, jog būtų iškelta kokia nors byla. O administracinės nuobaudos tiesiog juokingos. Čia yra jau Vyriausybės požiūris, jog į gyvūną žiūrima kaip į daiktą.

Tas požiūris gal ir keičiasi, bet labai palengva, tačiau įstatymai nesikeičia visiškai. Pamenu, vėlai vakare Žemaitės g. kanalizacijos šulinyje buvo rasti 10 dienų šuniukai. Patys išsiaiškinome, kieno jie, radome tą žmogų, kuris juos išmetė, bet už tokį poelgį jam nieko nebuvo, nes visi šuniukai buvo gyvi. Jei ne vaikinukas, kuris juos surado, tai neaišku, ar jie būtų sulaukę ryto. Anot policijos pareigūnų, jie labai norėtų padėti, tačiau įstatymiškai nieko negali“, – teigė I. Butkutė.

Gyvūnų globos namai „Šiaulių letenėlė“ buvo pristačiusi projektą „Draugas senjorui“, kuriuo tikėjosi nudžiuginti garbaus amžiaus žmones, norinčius vienatvę iškeisti į jaukius vakarus namuose ar pasivaikščiojimus parke su ištikimu draugu. Pagrindinis šio projekto tikslas buvo kiekvienam senjorui suteikti galimybę priglausti garbaus amžiaus gyvūną nepatiriant jokių išlaidų, nes augintiniui skirtu maistu ir gydymu pasirūpins „Šiaulių letenėlė“.

Šių gyvūnų globos namų vadovė pasakojo, jog, deja, bet šis projektas nejuda į priekį, nes senjorai labai pasyviai į tai žiūri. Tik viena moteris sutiko priglausti katiną ir nusprendė, kad ji pati, o ne „Šiaulių letenėlė“ viskuo rūpinsis.

Skiepų nauda – gyvūnai išvengia nepagydomų ligų
Reikia pripažinti, jog kiekvienais metais atsivestų tiek šuniukų, tiek kačiukų skaičius yra žymiai didesnis nei norinčių ir galinčių juos auginti. Dėl to daug sveikų gyvūnų yra sunaikinama arba išmetama į gatvę. Tie, kurie bus atsakingi šeimininkai – iškastruos ar sterilizuos savo gyvūną, ne tik prisidės prie beglobių šunų ir kačių skaičiaus mažinimo, nes šios procedūros yra vienas  paprasčiausių ir saugiausių būdų ateityje išvengti augintinio sveikatos problemų.

Šiaulių veterinaras Audrius Kriščiūnas laikraščiui „Šiaulių naujienoms“ teigė, jog pirmiausia įsigijus augintinį labai svarbu jį paskiepyti. Gydytojas pasakojo, jog dabar dauguma šeimininkų savo gyvūnų neskiepija, nes, anot jų, kam skiepyti, jei neserga.

„Šiuo metu yra sumažėję tų, kurie atveda paskiepyti savo augintinį. Dabar augintinių šeimininkai galvoja, kad jei neserga, tai kam skiepyti. Tačiau pastebėjome, kad pradėjo lįsti tos ligos, kurių jau seniai nematėme. Dėl to gyvūnų šeimininkus vis informuojame, kad gal jau pradėkite skiepyti savo augintinius, nes dėl daugumos paskiepytų gyvūnų kai kurios ligos savaime pranyko. O dabar turime tokių ligų, kurių nebegalime pagydyti. Čia yra ne tai, kad susirgus bus pigiau pagydyti, nei skiepyti kiekvienais metais, juk mes skiepijame ir nuo tokių ligų, kurios yra nepagydomos“, – apie skiepų naudą pasakojo A. Kriščiūnas.

„Kastracija ir sterilizacija yra tik pliusas“
Taip pat gydytojas pasakojo, jog be skiepų labai svarbu yra pasirūpinti augintinio kastracija ar sterilizacija. Tokia procedūra viena populiariausių ir užtikrina ne tik geresnę augintinio sveikatą, bet ir pailgina jo gyvenimo trukmę.

A. Kriščiūnas pasakojo, jog anksčiau, maždaug prieš 20 m., kastruodavo ar sterilizuodavo tik vienetus, o dabar tai viena populiariausių operacijų. Pagrindinis šios operacijos pliusas, anot gydytojo, yra populiacijos mažinimas, nes vargu ar be šios operacijos pavyktų kažkaip kitaip ją sumažinti. Jo manymu, valstybė turėtų labiau atsižvelgti į kastraciją ir sterilizaciją, o ne tik į gyvūnų ženklinimą.

„Šių operacijų nauda yra didžiulė. Kalytės senatvėje išvengs tam tikrų ligų. Pavyzdžiui, gimdos uždegimo, gimdos auglių, o patinai išvengs prostatos ligų ir sėklidžių navikų. Kitaip sakant, yra išvengiamos visos onkologinės ligos. Taip pat gyvūnas mažiau stresuoja ir ilgiau gyvena. Aišku, tokie gyvūnai yra linkę į nutukimą, nes jų apetitas padidėja, bet tai yra šeimininkų problema, nes jie daugiau šeria. Taip pat kalytės nebeserga tariamais nėštumais. Po kiekvienos rujos kalytėms atsiranda tariamas nėštumas: atsiranda pienas, žaisliukus neša į guolį. Mažų veislių šuniukai sunkiau serga, nes sutrinka pieno liaukos. Tuomet šeimininkai jaudinasi, veža gydyti savo augintinius, tačiau to galima ir išvengti. O didesnių veislių kalytėms pasitaiko pūlingas gimdos uždegimas, kurio galima išvengti, jei gyvūnas bus sterilizuotas. Kastracija ir sterilizacija yra tik  pliusas“, – pasakojo A. Kriščiūnas.

Taip pat daugelis šeimininkų baiminasi, jog jei jų augintinis bus iškastruotas ar sterilizuotas, tuomet pasikeis jų charakteris ar elgsena. Po sterilizacijos ir kastracijos gyvūnai tampa ramesni, prieraišesni, labiau klauso savo šeimininkų, tačiau pats charakteris nepasikeičia. A. Kriščiūnas teigė, jog elgsena pasikeičia iš dalies, todėl labai jaudintis nevertėtų.

„Jei augintinis iki operacijos buvo agresyvus, tai po operacijos agresyvumas gali 50 proc. sumažėti. Ypač keičiasi katinų ir piktų patinų. Pavyzdžiui, šuniukai labai mėgsta tik išėjus į lauką visur žymėti, o po kastracijos tai pasibaigia. Taip pat šioje situacijoje reikia pagalvoti ir apie higieną mieste. Katinus dažniausiai kastruoja taip pat dėl žymėjimų, o kalytes sterilizuoja dėl tariamų nėštumų. Šunis rečiau kastruoja, bet kastruoja tie, kurie laiko namuose, kad nežymėtų, arba tie, kurie nenori, kad bėgtų iš namų“, – pasakojo A. Kriščiūnas.

Kalytėms nerekomenduojama bent kartą turėti palikuonių
Vis dar galima išgirsti sakant, kad kalytėms privalu bent kartą gyvenime susilaukti palikuonių ir patenkinti motinystės jausmą. Iš tiesų toks mąstymas lemia perpildytas prieglaudas, o gyvūno sveikatai jauniklių neturėjimas neigiamos įtakos neturi. Priešingai – neatsakingas dauginimas dažnai tampa daugybės augintinio sveikatos sutrikimų priežastimi.

„Ta kalytė, kuri bus bent vieną kartą atsivedusi šuniukų, labai keičiasi. Ji patiria didžiulį stresą, kai iš jos po kiek laiko yra atimami vaikai. Gerai yra, kai vaikai auga su kalyte. Kiekvienas nereikalingas nėštumas kalytėms kiekvieną kartą yra rizika. Juk gali neišgimdyti, gali naktį prasidėti gimdymas ar per šventes, kai gydytojų nėra. Kam to reikia, nebent ji yra veislinė, tada jos tikslas yra atvesti kilmingų palikuonių. Jei kalytei leisime nors kartą gyvenime susilaukti palikuonių, ji tikrai netaps geresnė, o bus atvirkščiai.

Taip pat keičiasi ir santykiai su šeimininkais. Iš pradžių buvo visi draugai, o po to liko tik vienas draugas. Taip ir šeimininkas rizikuos ir didins neveislinių šunų ir kitų gyvūnų populiaciją. Po to tie gyvūnai pradedami mėtyti į gatves. Esu matęs laidą per televiziją, kurioje buvo pasakojama, kad tos kalytės, atsivedusios vieną kartą palikuonių, ir buvo operuojamos: jos buvo nelaimingesnės nei tos, kurios nevedė vados ir buvo operuojamos. Tai įrodo ir moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, JAV net neleidžiama augintinių veisti, o prašoma iš karto išoperuoti, todėl pas juos nėra populiacijos problemų kaip pas mus“, – apie tai, jog neverta kalytėms leisti bent kartą gyvenime susilaukti palikuonių, pasakojo A. Kriščiūnas.

2019 07 20 19

Veterinaras A. Kriščiūnas teigė, jog būtina kastruoti katinus, jei norima išvengti jų žymėjimo namuose. 
Autorės nuotr.

Į viršų