Galbūt įsigijote sodo namelį arba sodybą? Gal pasistatėte namą ir atėjo metas tvarkyti aplinką? O gal tiesiog nusprendėte atnaujinti aplinką, kurioje gyvenate? Kokie augalai labiausiai tiktų realizuoti jūsų sumanymui, ką reikėtų atsiminti? Apie tai pasakoja mūsų pašnekovas Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorius daktaras Martynas Kazlauskas.

Šitas rašinys nepretenduoja į išsamų kraštovaizdžio apželdinimo vadovėlį, tačiau jį perskaitę, be abejonės, rasite kažką naudingo ir savo gyvenamosios aplinkos puoselėjimui.

Laiku nuskinti žiedynus
Kieme Botanikos sodo darbuotoja skabė gausiais pelargonijų žiedais pasidabinusią dekoratyvinę sienelę. Nežinant kam to reikia, jos užsiėmimas mums pasirodė keistas...

„Kad augalai geriau ir gausiau žydėtų, būtina nuskinti peržydėjusius žiedynus, – paaiškino M. Kazlauskas. – Tuomet augalas sutaupo energijos krauti naujiems žiedams ir jam nebereikia brandinti sėklų. Šitas taikytina daugumai daugiamečių gėlių, ką pradedantieji sodininkai turėtų žinoti.“

Per skaldele išpiltą taką pasukome į sodo gilumą.

„Ar patogu prižiūrėti skalda išpiltus takus? O gal geriau tiktų betono trinkelės arba bent jau asfaltas?“ – domimės.

M. Kazlauskas: „Be abejonės, tai nėra patogu – padarėme ekonomiškumo sumetimais. Todėl, jei tik leidžia piniginė, tvarkantiems aplinką siūlyčiau rinktis kitas dangas. Asfaltas nėra pati tinkamiausia medžiaga, nes jį įkaitina saulė, todėl geriau rinktis trinkeles.“

Botanikos sode auga apie du šimtus skirtingų rūšių rododendrų. Savo laiku tai buvo vienas iš didžiausiųjų regiono rododendrynų – didesniais galėjo pasigirti nebent latviai. Šiuo metu jau yra panašaus dydžio ir privačių kolekcijų.

Anot pašnekovo, rododendrai nuostabūs gegužės pabaigoje, kai žydi. Po to ant augalų lieka vaisiai, pareikalaujantys nemažų augalo energinių išteklių. Rododendrai brandina savo sėklas joms atiduodami gyvybinę energiją, dėl ko kitais metais nebeišgali sukrauti tiek daug žiedų.

Vadinasi, norint užsiauginti prie namų rododendrą, užtenka į žemę užkasti jo sėkliukę?

M. Kazlauskas: „Rododendrai nėra mūsų krašto augalai, todėl sėkla gali net nesudygti. Nors būna, kad ir išauga – ne veislės, bet rūšys. Tiksliau kalbant, neaiškūs hibridai. Dėl šitos priežasties rododendrai dauginami arba šaknydinant, arba skiepijant. Tada jie paveldi savo tėvų savybes. O nužydėjusių žiedus nesunku išlaužyti – tai padaryti tiesiog būtina, jei kitąmet norime sulaukti naujų, gausių žiedų.“

Ar visada ir visus žiedynus reikia išskinti? Pašnekovas teigia, kad ne. Jeigu ketiname augalus dauginti sėklomis arba žiemą daryti sausas puokštes, dalį peržydėjusių žiedų reikia palikti. Vėliau jie pakabinami džiovinimui „galvomis žemyn“ vėdinamoje patalpoje, atokiai nuo tiesioginių saulės spindulių.

Ar visada reikalingos trąšos?
Jautrius saulei ir šalčiams augalus, tarkime, krūminius bijūnus, nuo liepos vidurio nebereikia tręšti azotinėmis trąšomis, o tik turinčiomis sudėtyje fosforo ir kalio. Blogiausiu atveju azoto kiekis jų sudėtyje turėtų būti minimalus. Anot pašnekovo, azotinės trąšos skatina augimą, todėl šakelės nespėja sumedėti ir žiemą nušąla. Tačiau tręšti vienmetes gėles azotinėmis trąšomis – galima ir reikia. Štai pelargonijos tręšiamos maždaug kas dešimt dienų.

Kada genėti?
„Niekur nerasite parašyta, jog medžius galima genėti ir vasarą, – pasakoja M. Kazlauskas. – Tačiau, jeigu tai nėra didelis genėjimas, o tereikia nupjauti vieną kitą trukdančią šaką, tada galima. Svarbiausia, kad medžio forma būtų patogi žmogui. Jei augalas seniai pasodintas ir jo šaknų sistema išsivysčiusi, apgenėti galima be jokios baimės.“

Norint apkarpyti gyvatvores taip pat nereikėtų laukti rudens arba pavasario. Gyvatvores rekomenduojama kirpti kelis kartus per metus, tada jos geriau formuojasi. Tik nereikėtų karpyti vėlų rudenį prieš užšąlant – šakelės nespės sumedėti iki šalčių ir augalai nukentės.
Vasara – tinkamas metas ir spygliuočių genėjimui. Dargi manoma, kad sakai šiltu oru sudžiūva greičiau ir efektyviau saugo nugenėtus spygliuočius.

Keletas populiaresnių vasarą žydinčių augalų
Viendienės gėlės žiedai pasirodo ir žydi tik vieną dieną. Šių gėlių žiedų spalvos labai įvairuoja nuo švelniai gelsvų iki sodrios Bordo vyno spalvos. Kiekvieną rytą botanikos sodo darbuotojai pereina viendienių eiles ir nuskina peržydėjusius žiedus. Pasak M. Kazlausko, šios procedūros nereikėtų bijoti, nes augalai turi daug pumpurų ir žydės iki pat Žolinės. Kaip ir kitos daugiametės gėlės, viendienės dauginamos kero dalijimu ir tai galima atlikti ne tik rugpjūčio mėnesį, bet ir liepą.

„Daugiamečių augalų nederėtų auginti daug metų vis toje pačioje vietoje, – teigia M. Kazlauskas. – Kas trejus ar penkerius metus keras turi būti apžiūrimas, dalijamas ir šitaip yra atnaujinamas pats augalas.“

Bet kurių namų aplinką gali papuošti astilbės, kurių taip pat esama išvesta visokių veislių su įvairiausių spalvų žiedynais. Dabar, liepos vidury, yra pats jų žydėjimas. Astilbės – mėgstamos daržininkų ir dažnai gėlynuose auginamos gėlės, nors gal ir nėra pačios atspariausios ligoms bei kenkėjams. Prieš du dešimtmečius šie augalai buvo dar gana reti, tačiau dabar jų esama visokiausių veislių, o prekiautojai gali pasiūlyti platų jų asortimentą.

Panašu, kad daugiametes gėles auginti atsieina pigiau?

M. Kazlauskas: „Taip. Kadangi nereikia kasmet pirkti naujų. Be to, jos stambesnės nei vienametės ir labiau užgožia piktžoles. Taigi ir ravėti jas reikia mažiau. Daugiametės gėlės kaip būdas kovoje su piktžolėmis? Galima ir taip pasakyti. Toks tinginio metodas...“

Ežiuolės labai krinta į akis savo žiedų spalvomis ir išraiškia forma, kaip kad margais apdarais vilkinčios čigonės pilkoje šiaurietiško miesto minioje. Jos ganėtinai aukštos, žiedai – stambūs. Lengvai pastebimos gėlyne. Be visa ko, ežiuolių ekstraktas stiprina žmogaus imuninę sistemą.

O štai rykštenės gali būti ir pavojingos. Pasak M. Kazlausko, veislinės rykštenės nepavojingos aplinkai, tačiau žmonės neretai gėlynuose augina ir laukines šio augalo formas. Taip, jos gražios pažiūrėti, bet peržydėjus reikia tuoj pat žiedus nuskinti ir sudeginti. Kitaip jos užsisėja aplinkoje bei išplinta. Tokiu būdu atsiranda geltonos šio invazinio augalo jūros (kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė). Rykštenėmis apaugusių plotų pamatysime važiuodami į Ginkūnų kapines – dešinėje kelio pusėje arba važiodami į Rėkyvą – kairėje. Tai naikintini augalai, prie kurių plitimo prisideda gėlininkai. Dar blogiau, kai laukinės rykštenės auga netoli upių ir upelių, iš kur vanduo jų sėklas gali nunešti labai toli. Kultūrinės rykštenių veislės šiuo požiūriu visai nepavojingos, kadangi jų sėklos nedaigios. Laukinės nuo kultūrinių išvaizda beveik nesiskiria, tik esti kiek aukštesnės.

Aukštos drambliažolės irgi gali būti kiemo gėlyno puošmena. Jos nereiklios, nereikalauja iš žmogaus ypatingos priežiūros.

Rožes žino visi, tad pristatinėti jų neverta. Botanikos sodo direktoriaus teigimu, vasaros vidurys – rožių krūmams sunkiausias metas dėl juo puolančių kenkėjų bei ligų. Beje, drėgmės ir šilumos gausa neigiamai veikia ir kitus daugiamečius augalus. Dėl grybelių neretai nebepražysta ir sukrauti rožių pumpurai, todėl rožes būtina nuolat stebėti ir laiku taikyti chemines kovos su kenkėjais priemones, nes biologinės priemonės – nuovirai bei ekstraktai tokių augalų, kaip gvazdikėliai, kiečiai arba serenčiai – būna mažai arba visai neefektyvūs. Seniai pastebėta, jog aplink serentį augantys augalai beveik niekada neserga, o ir pats serentis atsparus visokioms „kvaraboms“. Jis išskiria medžiagas, slopinančias kenksmingų mikroorganizmų veiklą. Panašiai veikia ir kai kurių spygliuočių augalų ekstraktai.

Ekologiniuose ūkiuose galima taikyti tik šitokias, biologines kovos su augalų kenkėjais priemones.

Jeigu daržoves kasmet puola kenkėjai – galbūt verta tarpuose pasodinti keletą serenčių?

„Gal ir galima, – šypsosi M. Kazlauskas. – Reikia bandyti, eksperimentuoti, o pakenkti tikrai nepakenks. Beje, tam tinka ir levandų ekstraktas, ir kitų aromatingųjų augalų ištraukos arba nuovirai.“

„Tinginio gėlynas“
Kalbėdami prieiname dar vieną botanikos sodo darinį, neoficialiai vadinamą „tinginio gėlynu“. Kuo jis ypatingas?

M. Kazlauskas: „Tai įvairių daugiamečių augalų gėlynas. Prieš įveisdamas savininkas turėtų apmąstyti augalų spalvas bei jų aukštį. Tačiau šio gėlyno idėja yra ta, kad augalų lajos galiausiai susiveria tiek, jog piktžolėms nebelieka kur augti. O iki tol svarbu, kad būtų mulčio, kuris slopina piktžolių augimą. Kadangi šiame gėlyne esama daug ir įvairių augalų, jis žydi bei džiugina beveik ištisus metus – vieni žiedai keičia kitus.“

Tinginio gėlyne matėme kraujažoles, žinoma, ne laukines – baltas ir gelsvas – kultūrines. Ir rausvų jų pasitaiko. Taip pat tinginio gėlyne matėme ir aukštą augalą kiek mistišku pavadinimu – kraujalakė.

Mulčiavimas
Anot pašnekovo, žmonės neturėtų bijoti mulčiuoti gėlynų ir tam esama daug tinkamų medžiagų. Mulčiuojant gėlynus ne tik taupoma drėgmė, bet ir mažiau auga piktžolės. Mulčiuoti galima šiaudais, tiktų ir šienas, pjuvenos. Vis dėlto geriausias mulčius yra iš medžių žievių arba šiaudai. Galima neabejoti, kad mulčius gelbėjo augalus pastarąsias savaites nuo užsitęsusios sausros... Žinoma, tai visai nereiškia, kad augalų nereikia laistyti papildomai... Augalus lietuviai mulčiuodavo ir senovėje, tik visa tai kaip ir buvo pamiršta...

Monardos. Dar vieni augalai, traukiantys akis spalvomis ir savo „pasišiaušusia“ išvaizda. Jos taip pat gali papuošti bet kurį gėlyną.

Močiučių ir promočiučių gėlės – flioksai. Tai labai nereiklūs augalai, kurių esama visokių rūšių, dažniausia melsvų bei rausvų atspalvių. Būna, kad sodyba jau daug metų apleista, joje niekas nebegyvena, o štai flioksai vis dar auga... Tai rodo, kad šiems augalams priežiūros reikia labai nedaug – puikus pasirinkimas nuolatinį laiko stygių jaučiantiems XXI amžiaus žmonėms, pradedantiems gilintis į kraštovaizdžio formavimo paslaptis. Beje, šios gėlės žydi ilgai ir tai dar vienas jų privalumas.

Dar nuo sovietinių laikų lietuvių auginamos melsvės. Ne tiek dėl savo žiedų, kiek dėl dekoratyvių lapų: su baltais ir gelsvais pakraščiais, esama vienspalvių ir dryžuotų... Melsvių būna įvairaus aukščio, skirtingo dydžio bei įvairių lapų formų, jos ganėtinai atsparios nepalankiems aplinkos veiksniams. Gali būti auginamos ir pavėsinguose gėlynuose. Dabar jos žydi, bet ir nežydėdamos melsvės atrodo labai puošniai. Ten kur auga melsvės, piktžolėms vietos kaip ir nebelieka. Kaip ir kiti daugiamečiai gėlynų augalai, melsvės dauginamos kero dalijimu.

„Vasara yra tas metas, kai reikia pasirūpinti svogūninėmis gėlėmis, – primena M. Kazlauskas. – Pavyzdžiui, vėlyvąsias tulpes arba hiacintus reikia iškasti, jų svogūnėlius išdžiovinti, paruošti sodinimui rudenį. Jei svogūnėlius paliksime grunte, jie gal ir išgyvens, tačiau su metais bus įtraukiami vis giliau į žemę, kol galiausiai augalas nuskursta ir miršta. Todėl svogūnėlius reikia iškasti, išdžiovinti, išdalinti – šitaip augalas yra dauginamas bei ruošiamas sodinimui.

Avietės
„Nurinkus aviečių derlių reikia išlaužyti ir jų stiebus, – pataria M. Kazlauskas. – Šiais metais augalai išleido naujų stiebų, o visi senieji turi būti nulaužyti. Avietės yra dvimetis augalas ir stiebus būtina nulaužyti iš karto po derliaus nuėmimo, o ne rudenį, kaip daugelis yra įpratę. Stiebuose žiemoja kenkėjai ir ligų sukėlėjai, todėl paliekami tik šiųmetiniai stiebai. O ir juos galima praretinti, kad kitąmet uogos būtų didelės ir skanios bei gausiai derėtų.“
Šiuo metu sėjamos augalų, tokių kaip raktažolės ir našlaitės, sėklos. Žinoma, ir kiti sėklomis dauginami augalai.

Laistymas
Dėl pasitaikančių sausrų vasara augalams – iššūkių metas. Kaip jau minėjome, vienas iš kovos su sausra būdų yra augalų mulčiavimas. Jeigu to negana – reikia laistyti. Svarbu laistyti ne dažnai ir po truputį, bet retai ir gausiai. Galima atsukti purkštuvą pusdieniui, o po to vėl laistyti tik po savaitės. Ir tai tinka didžiajai daliai augalų. Klysta, kas laisto daugiamečius augalus kiekvieną vakarą. Tačiau naujai pasodintus augalus laistome dažnai ir veją rekomenduojama palieti dukart per dieną. Taip prižiūrimi augalai rečiau sirgs grybelinėmis ligomis, nes jeigu jų lapai nuolat mirksta, tikimybė, kad įsimes kokia liga, žymiai išauga.

Kalbant apie ligas dar verta priminti, jog vandens telkinių augalams apsaugoti jokia chemija nevartojama.

2018 08 03 08

Ežiuolės ne tik akims, bet ir kūnui: iš jų gaunamas ekstraktas stiprina imunitetą.
Autoriaus nuotr.

Į viršų