facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Prieš 300 metų iš Pietų Afrikos į Europą atvežta pelargonija iš karto tapo labai populiari: jos ypatingas kvapas, nereiklumas ir nuostabūs žiedai su lapais sužavėjo ne vien oranžerijas turinčius turtuolius, bet ir paprastus žmones. Tiesa, per šiuos amžius pelargonija išgyveno ir pakilimų, kai jos buvo auginamos vos ne ant kiekvienos palangės, o dažnai ir gėlynuose, ir nuopolių, kai šis augalas nei iš šio, nei iš to tapdavo nebemadingas – senamadiškas. Tačiau pelargonija vis grįždavo ir tebegrįžta į mėgstamiausių dekoratyvinių augalų olimpą, nes paprasčiausiai yra viena iš gražiausių ir pusę metų žydinti kambarinė ir lauko gėlė.

Ir krūmai, ir žolė
Pelargonijos pavadinimas yra kilęs iš graikiško žodžio priklauso „gervė“, nes jos vaisius panašus į gervės snapą. O štai kaip šis augalas vadinamas savo tėvynėje, ko gero, žino tik specialistai ir vietos gyventojai. Gal Pietų Afrikoje skirtingai vadina net kiekvieną iš jos 280 rūšių.

Nors kiekviena rūšis vis kitokia: pelargonijos yra ir daugiametės ir vienmetės, vienos auga kaip krūmai, kitos, kaip puskrūmiai, trečios kaip žolės, visos jos pasižymi bendromis savybėmis – dideliais nuo baltų iki raudonų, beveik juodų atspalvių žiedais ir klostytais lapais su smulkiai dantytais pakraščiais.

Šiaip populiariausios kambariuose auginamos yra  juostuotosios, didžiažiedės, skydalapės, kvapiosios, garbanotosios pelargonijos.

Kvapioji pelargonija Lietuvoje yra vadinama jeronimu. Tai augalas su išsišakojusiu lanksčiu stiebu, skiautėtais su plaukeliais lapais, smulkiais rožiniais lapeliais ir itin stipriu kvapu.

Ši pelargonija auginama ne dėl žiedų, kurie, tiesą sakant, yra neišvaizdūs, o dėl kvapių lapų. Kvapiosios pelargonijos kvapas mažina galvos skausmą, valo orą, gerina miegą, atbaido uodus, muses, kandis, o iš jeronimo padaryti preparatai stabdo kraujavimą, mažina kraujospūdį, tirpdo druskas iš organizmo, ramina nervus, padeda nuo peršalimo ligų.
Beje, kai kuriose pietų šalyse auginamos visos kvapiųjų pelargonijų plantacijos, nes jų eteriniai aliejai naudojami parfumerijoje ir maisto pramonėje.

Juostuotosios pelargonijos yra labai tinkamos auginti ir kambariuose, ir balkonuose, nes būna ir aukštaūgės, ir žemaūgės su baltais, rožiniais, ryškiai arba tamsiai raudonais, alyviniais arba violetiniais pilnaviduriais ar tuščiaviduriais žiedais ir žydi nuo gegužės iki lapkričio.

Didžiažiedės pelargonijos žydi nuo iki rugsėjo, o jų žiedai – balti, rausvi, purpuriniai, tamsiai raudoni, violetiniai su tamsia dėme.

Svyrančiosios pelargonijos užauga iki 1,5 metro, o žiedai būna balti, rožiniai, raudoni, violetiniai, apelsininiai. Šios pelargonijos tinkamos balkonams ir terasoms, ypač jei auginamos pakabinamuose vazonuose.

Saulėmėgė, bet nereikli
Pelargonijos mėgsta saulėtą vietą, todėl puikiai dera ir pietinėje, ir rytinėje ar vakarinėje namo pusėje – ant palangių ir balkonuose. Vasarą rekomenduojama net kambarines išnešti į lauką, bet vazoną pastatyti taip, kad ji negautų tiesioginių saulės spindulių, bet vis tiek būtų šviesioje vietoje.

Šie augalai nors mėgsta vandenį, tačiau lengvai pakelia sausrą, todėl geriau pelargonijų neperlaistyti, o pasirūpinti, kad jos augtų trąšioje žemėje, kuri periodiškai būtų papildomai tręšiama.

Svarbiau prisiminti, kad žiemą pelargonijos turi pailsėti: pabūti maždaug 12 laipsnių šilumėlėje, retai laistoma. Vasario pabaigoje jas vėl reikia atnešti į kambarį pastatyti ant palangės ir nupjauti senas storas šakeles, kad jaunos įgautų jėgos po pusantro mėnesio pražysti.

Nors populiaru pelargonijas dauginti ūgliais, vis dėlto geriau auga ir gausiau žydi išaugusios iš sėklų. Sėti reikėtų sausio-vasario mėnesiais į gerai verdančiu vandeniu ar kalio permanganato tirpalu išdezinfekuotą žemę ir po dviejų savaičių 20-24 laipsnių temperatūroje sėklos jau turėtų būti sudygusios. Kai augalėliai jau išaugina keturis lapelius, juos galima sodinti į vazonėlius po vieną, o po dviejų mėnesių į tikruosius vazonus ir vasaros vidury sėjinukai turėtų pražysti.

Tiesa, būtina atminti, kad hibridinių pelargonijų sėklomis neįmanoma padauginti, geriau jau bandyti dauginti ūgliais.  

Nors pelargonijos yra gan nereiklios gėlės, tačiau ir jos kenčia nuo ligų, kenkėjų.

Perlaisčius pradeda pūti pelargonijų šaknys, jei trūksta šviesos – jas gali apipulti įvairūs kenkėjai, mikrobai, grybeliai.

Jei gelsta apatiniai lapai, vadinasi, trūksta drėgmės, jei parausta lapų kraštai – per šalta.

Jei pajuoduoja apatinė stiebo dalis – jau nieko nepadarysi: tenka augalą sunaikinti, o įsigijus kitą labai atidžiai įrengti jam drenažą vazone.

Jei pelargonija nežydi, vadinasi, žiemą jai neleidote pailsėti – laikėte per šiltai.

O nuo visokių muselių vabzdžių jums padės atsiginti gėlių parduotuvėje įsigyti preparatai.

Į viršų