facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Šiaulių botanikos sodo direktorius Martynas Kazlauskas sako, kad ši žiema mažai kuo skiriasi nuo kitų tipinių lietuviškų žiemų. Bet botanikus neramina tai, kad kasmet vis mažiau dienų spaudžia šaltukas, todėl didžioji dalis kenkėjų peržiemoja. Specialistai nuogąstauja, jog šią žiemą per mažai ir sniego, kuris taip pat padeda augalams žiemoti.

Augalų ligos ir kenkėjai
Pasak M. Kazlausko, jautriausi lietuviškos žiemos klimatui yra atvežtiniai augalai arba tie, kurie yra išves žmogaus.

Mūsų krašto žoliniai ar sumedėjantys augalai per tūkstančius metų prisitaikė prie klimato, todėl jie puikiai atlaiko lietuviškas žiemas. Nuo seno buvo žinoma, kad žiemą augalus saugo ir sniegas, kuris sukuria vienodos temperatūros terpę, tačiau ir šio dabar nėra, todėl augalai pavasarį sunkiau atsigauna ar pradeda leisti pumpurus visai ne laiku.

„Sniegu net rekomenduojama lengvai apkasti augalo šaknis, nes sniegas augalą šildo kaip kailiniai žmogų. Taip apsaugomas augalas nuo temperatūrų svyravimo ir jis nepatiria streso, todėl geriau peržiemoja.

Žinoma, augalus atakuoja ir įvairiausi kenkėjai ir ligos. Dažniausiai augalų kenkėjai įvardijami kaip didesni organizmai, kurie niokoja augalus. Tokie kenkėjai, jei nėra sniego, žiemą neišgyvena. Tačiau blogai ir tai, kad besniegė žiema taip pat kenkia ir augalams. Šiemet buvo keletas dienų, kai lauko temperatūra nukrito gerokai žemiau nulio. Tai galime tikėtis, jog dalies kenkėjų atsikratėme. Tačiau augalai serga įvairiausiomis ligomis, todėl tenka kovoti ne tik su kenkėjais, bet ir su ligų sukėlėjais. Gal ir keista atrodys, tačiau ir augalai serga virusinėmis ligomis. Dažnai žmonės galvoja, kad temperatūrų svyravimai sunaikins augalų ligas, tačiau, pavyzdžiui, virusinių ligų sukėlėjai net ir geriau žiemoja, kai lauke šąla“, – apie ligas ir kenkėjus kalba M. Kazlauskas.

Taip pat specialistas pastebi, jog kai kurie žmonės daro klaidų tikėdamiesi apsaugoti savo auginamus žemus visžalius augalus, juos netinkamai apkasdami sniegu, dėl ko kenčia augalų šakos. Pasak M. Kazlausko, jei yra didelis snygis, net rekomenduojama nupurtyti sniegą nuo augalo šakų, nes, pavyzdžiui puskiparisis ir kadagiai jautresni, todėl nuo sniego gali lūžti jų šakos. Kai tuo tarpu eglių šakos labai lanksčios ir jos pačios numeta nereikalingą sniego kiekį.

Kaip apsaugoti augalus žiemą
Botanikos sode dėl šiltos žiemos ne visi augalai buvo apdengti eglišakėmis. Taip nuspręsta elgtis, saugant augalus nuo iššutimo. Pasak M. Kazlausko, dažniausiai dengti augalus rekomenduojama tada, kai žemė gauna ilgalaikį įšalą. Tačiau pastarosiomis dienomis oras buvo permainingas, todėl didžioji dalis augalų net ir Botanikos sode specialiai buvo nedengiami. Saulei ir šalčiams ypač jautrūs ploną žievę turintys augalai, priešingai nei Viduržemio augalai, kurie turi kamštinę žievę. Tokie augalai yra atsparūs šalčiui ir gaisrui. Dažniausiai piečiau nuo Lietuvos augantys augalai turi plonesnę žievę ir yra mažiau apsaugoti nuo šalčio.

„Apdengėme tik pačius lepiausius augalus, kurie buvo atvežti iš piečiausių šalių, kad jie nesušaltų. Tačiau visgi reikia atsižvelgti į oro temperatūrą, nes visų augalų dengti net ir nėra prasmės“, – aiškina Botanikos sodo direktorius.

Vasaris dažniausiai yra šalčiausias žiemos mėnuo, todėl, anot M. Kazlausko, tie, kurie savo augalus kieme yra apdangstę, geriau ir tegul palieka juos taip žiemoti.

Specialistai primena, kad jau metas pagalvoti ir apie medžių ir vaismedžių balinimą.

„Balinamo mišinio sudėtis nėra svarbi. Svarbiausia, kad medžio kamienas būtų šviesus ir jį mažiau kaitintų saulė. Augalai, kurie yra sumedėjantys, ypač bijo temperatūrų svyravimo tarp dienos ir nakties, todėl būtina juos saugoti. Nenubalintų medžių žievė supleišėja, taip atsiranda atvira vieta pakliūti infekcijoms, dėl ko neretai augalas žūva.

Nors geriausia medžius balinti dar prieš žiemą, tačiau tai padaryti galima net ir dabar, jei lauke yra sausa ir pliusinė temperatūra. Medžių balinimas mažai turi esmės kenkėjams, nes jie jų paprastai neveikia. Tie, kurie medžius balina vėlyvą pavasarį, manau, jog be reikalo vargsta“, – sako M. Kazlauskas.

Jau rekomenduoja planuoti sodinimo darbus
Liko nevisas žiemos mėnuo, tai M. Kazlauskas pataria jau pradėti planuoti sodinimo darbus, pirkti daigyklas, įsigyti reikiamų sėklų.

„Svarbiausia suplanuoti kur ir kas bus sodinama, nes chaotiškai sodinant daržą galima pridaryti daug klaidų. O dabar yra dar žiema, todėl yra laiko viską ramiai apgalvoti ir tinkamai pasiruošti. Skubėti sodinti daržą ant palangės taip pat nevertėtų, nes reikia laikytis sodinimo rekomendacijų ir atsižvelgti į tai, kur vėliau tas augalas bus sodinamas.

Noriu atkreipti sodininkų dėmesį ir pasidalyti patirtimi, jog daugelis prekių yra sezoninės, tad nereikia ilgai laukti norint įsigyti reikiamų daigyklų ar norimų sėklų, nes vėliau prekybos centruose jų bus sunku rasti. Taip buvo ir mums, kai gruodžio mėnesį ieškojome daigyklų ir jų neradome, nes dar ne sezonas“, – pasakoja M. Kazlauskas.

Per daug pirkti sėklų specialistai nerekomenduoja, nes, pavyzdžiui, piktžolių sėklos išlieka gyvybingos net šimtą metų, o dekoratyvinių augalų ir daržovių sėklos laikui bėgant praranda daigumą. Todėl, anot M. Kazlausko, geriau yra pirkti tiek sėklų, kiek reikia.

Šiuo metu jau Botanikos sode vyksta pasiruošimo darbai: rūšiuojamos sėklos, tačiau kol kas niekas nesodinama.

Kambariniai augalai žiemą
Kambarinius augalus taip pat puola įvairūs kenkėjai: erkutės, pelėsiai. Kai kurie kambarinius augalus barsto įvairiausiais gvazdikėliais, laisto cinamono vandeniu ir kitaip gelbėja nuo puolančių kenkėjų. Specialistai sako, jog ypač žiemą reikėtų atkreipti dėmesį į augalus, jų neperlaistyti, laikyti tinkamos temperatūros patalpose.

„Namuose esantiems augalams reikia ne mažiau priežiūros ir žiemą, nors paprastai žiemos metu visos gėlės yra laistomos rečiau. Žiemą augalams yra ramybės periodas, tačiau reikalinga tinkama temperatūra.

Ypač jei namuose yra laikomi laukiniai augalai, jiems būtina sudaryti palankias sąlygas. Lauko augalai turėtų būti laikomi ne aukštesnėje kaip 10 laipsnių pliusinėje temperatūroje. Šiltai namuose augantys kambariniai augalai mėgsta drėgnesnį orą, todėl juos rekomenduojama purkšti ir taip drėkinti. Nors ir rekomenduojama kambarinius augalus laistyti rečiau, antraip jie praras formą ir per daug išstyps. Tai ypač būdinga kaktusams. Taip pat žiemą geriau nepersodinėti augalų, nebent jei augalas labai džiūsta, yra suvargęs“, – patarimais dalijasi Šiaulių botanikos sodo kambarinių augalų žinovė Virginija Aleknienė.

2017 02 03 17

Šiaulių botanikos sodo direktorius M. Kazlauskas nuogąstauja, kad kasmet žiemą vis mažiau dienų spaudžia šaltukas, todėl didžioji dalis kenkėjų peržiemoja.
Zenono RIPINSKIO nuotr.

Į viršų