Ramunė – Matricaria, astrinių šeimos augalų genties. Jų yra 7 rūšių. Ramunė paplitusi Europoje, Azijoje, Afrikoje Šiaurės Amerikoje. Vienmetė, gausiai šakota žolė, bevainikė ramunė ir vaistinė ramunėlė – vaistiniai augalai. Labiausiai vertinama vaistinė ramunė.

Populiariausia tarp vaistažolių
Vaistinė ramunė liaudies vadinama ramule, ramune, ramunėlėmis, ramuliukais, marūna.

Tai vienmetis aromatingas vaistinis augalas. Ką jau ką, o vaistinę ramunėlę, galima sakyti, pažįsta beveik visi – tiek suaugę, tiek vaikai.

Šios vaistažolės žaliavos galima rasti kone kiekvienos rūpestingos mamos ar močiutės namų vaistinėlėje. Ir ne be reikalo. Ramunėlėmis gydė jau Antikos laikais. Senovės gydytojas Hipokratas ramunėlėmis gydė akių, kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas bei peršalimą. Avicena labai vertino šį vaistinga augalą, todėl pats dažnai gydėsi ramunėlėmis bei rekomenduodavo jas kitiems ligoniams.

Lietuvoje ramunėlių galima sutikti pakelėse, laukuose, dykvietėse, tačiau dažniausiai  jos auginamos soduose, darželiuose, daržuose. Seniau ramunėles augindavo kur kas daugiau žmonių. Jas buvo galima pamatyti arimuose, dirvonuose, šlaituose, tačiau naikinant piktžoles cheminiu būdu ramunėlės labai nukentėjo.

Tai vienmetis augalas, žydi gegužės-birželio mėnesiais graiželiniais žiedais.

Šio augalo vaistinė žaliava – ramunių graižai, kurie renkami sausą, giedrą dieną. Kaip ir daugelis vaistinių žaliavų, džiovinama palėpėje arba gerai vėdinamoje patalpoje. Gerai išdžiovintos vaistinės ramunėlės žiedai yra malonaus kvapo, kartoko skonio. Patalpa, kurioje džiovinamos ramunėlės įgauna specifinį, labai malonų kvapą.

Kaip žinoti kada pasiruošėme nelabai vykusią žaliavą? Jeigu žaliava perdžiūvo, ji trupa, jeigu yra neišdžiuvusi – ruduoja.

Kuo naudinga vaistinė ramunėlė?
Ramunėlių žieduose yra mėlynos spalvos eterinio aliejaus, izovalerijono rūgšties, flavoidinio glikorido, sakų, gleivių, kartumynų, vitamino C, karotino, cholino ir kt.

Vaistinė ramunėlė – vienas iš geriausiai žinomų ir plačiausiai vartojamų vaistinių augalų. Ją sutinkame istoriniuose šaltiniuose apie vaistinguosius augalus. Jau Antikos laikais jomis gydė kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą, peršalimo ligas.

Vaistinės ramunėlės preparatai mažina uždegimą, skausmus, atpalaiduoja spazmus, ramina, stabdo kraujavimą, veikia antibakteriškai.

Tinka prakaitavimui skatinti, pagerina tulžies išsiskyrimą, vartojamos viduriuojant, kai kamuoja žarnyno spazmai, puvimo procesai arba meteorizmas, skatina skrandžio bei žarnyno virškinamųjų liaukų veiklą. Ramunėlių preparatais gydomos kepenų, blužnies pūslės, inkstų ligos, bronchitas.

Ramunėles galima vartoti ir išoriškai – sergant reumatu gulama į ramunėlių vonią. Jų preparatai lėtina alergines reakcijas, greitina audinių regeneraciją ir gijimą, tinka praplovimams, skalavimams pavilgams.

Gydomi ir odos išbėrimai, saulės nudeginta ir nušalusi vieta, egzema, negyjančios žaizdos, akių konjunktyvitas, burnos gleivinės, dantenų uždegimas, angina. Ginekologijoje jos vartojamos praplovimams.

Receptai su ramunėlėmis
Nuo senų laikų žmonės žino nemažai receptų, kaip iš šios vaistažolės pasigaminti įvairiausių vaistinių preparatų. Pateikiame keletą populiariausių ir įdomiausių.

* Iš ramunėlių ruošiamos vonios su druska patinusioms ir prakaituojančioms kojoms. Taip pat tokios vonelės tinka sergant podagra, esant reumatiniams skausmams. Voniai paruošti reikės 20 gramų žiedų, užpiltu 1 litru verdančio vandens (1 kibirui – 200 gramų žaliavos).

* Ramunėlių ir kraujažolių arbata ne tik mažina karštį bei tinimą, bet yra puikus antihistaminas. Esant ūmiai alergijai rekomenduojama kasdien po kelis kartus išgerti po stilinę šių augalų arbatos. Pirmiausia reikia lygiomis dalimis pasidaryti mišinį. Tada 1-2 šaukštelius užpilti stikline verdančio vandens. Reikia palaikyti 10 minučių, kad pritrauktų ir gerti po gurkšnį.

* Alergiją malšina šaukštas ramunėlių žiedų, užpiltų 1 stikline verdančio vandens, pusvalandį reikia palaikyti ir pakaitinti verdančio vandens vonelėje. Vartojama po valgomąjį šaukštą 2-4 kartus per dieną.

* Ramunėlių žiedų kompresai tinka sausai odai prižiūrėti: 2-3 šaukštelius vaistažolių apipilti dviem stiklinėmis drungno vandens, veidą nuplauti ir dėti kompresus.

* Kitas kompresas skirtas sausai, linkusiai į uždegimus odai gydyti. Tai sena ir patikima priemonė, nes ramunėlių žieduose yra uždegimą mažinančios veikliosios medžiagos – azuleno. 1-3 šaukštelius ramunėlių užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 5 minutes, kad prisitrauktų. Audeklą, suvilgytą ramunėlių arbata, dėti ant veido, patartina laikyti apie 20 minučių. Ši priemonė ne tik gydo uždegimus, bet ir valo veidą.

* Varginantį vidurių pūtimą galim sumažinti 1-2 šaukšteliais žiedų užplikius juos stikline vandens ir išgėrus šią arbatą šiltą.

* Esant gastrito paūmėjimui, kai degina ir spaudžia skrandį, tai pat patartina gerti ramunėlių arbatą. 2-3 šaukštelius žiedų užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu, palaikyti 10 minučių. Arbatą gerti šiltą, nevalgius, be to, nesaldintą.

* Jeigu yra skrandžio arba žarnyno sudirgimo reiškinių, kai negalavimas lėtinis, ramunėlių arbata vartojama ilgesnį laiką. 1-2 šaukštelius žiedų užpilti stikline vandens ir nevalgius gerti po vieną stiklinę arbatos. Po to 2 stiklines gerti tarp valgymų, o paskutinę prieš miegą.

* Vaistinės ramunėlės graižų užpilas stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas, gelsvina plaukus. 2-4 valgomuosius šaukštus džiovintų graižų užpilti 1,5 litro verdančio vandens, virinti 5-10 minučių, nukošti ir skalauti plaukus.

* Viduriuojant reikės 100 gramų ramunėlių sumaišyti su 75 gramais ąžuolo žievės, 2 šaukštus mišinio suberti į termosą, užpilti dviem stiklinėmis verdančio vandens, palaukti 8 valandas, perkošti, padalyti į keturias dalis ir gerti 1 valandą prieš valgį. Šis receptas skirtas tik suaugusiems.

Į viršų