Braškės – Fragacia erškėtinių šeimos žemuogės genties daugiamečiai žoliniai sukultūrinti augalai. XVII a. pradžioje jos Vakarų Europoje dėl atsitiktinės hibridizacijos iš eilinės braškės ir virgininės braškės paplito visoje Europoje, o XVIII a. pabaigoje pasiekė Rusiją ir Lietuvą. Amerikoje braškių veislės sukurtos iš vietinių rūšių. Sukurta daugiau kaip 2000 veislių.
Braškių žiedai dideli, daugiausia dvilyčiai, kai kurių veislių – vienalyčiai, baltos arba gelsvos spalvos, apsidulkina patys arba apdulkinami vabzdžių. Vaisiai – 10-40 gramų raudonos, rausvos, baltos spalvos uogos, minkštimas raudonas, rausvas, baltas. Braškėms geriausiai tinka auginti sukultūrintos priesmėlio arba lengvo priemolio dirvose. Dauginamos liepos ir rugpjūčio mėnesiais arba pavasarį ūsų skrotelėmis. Auginamos eilėmis arba lysvėse. Toje pačioje vietoje auginamos 3-4 metus. Vidutinis derlius 6-8 tonos iš hektaro. Didžiausias derlius būna antraisiais metais: 13-17 tonų iš hektaro. Pasaulinė metų uogų produkcija – 1 milijonas tonų. Daugiausia auginamos JAV ir Lenkijoje.
Lietuvoje braškės daugiausiai auginamos Vilniaus, Jonavos, Šiaulių apylinkėse, paplitusios veislės – ,,Nida“, ,,Jaunė“, ,,Rubinovy kulon“, ,,Venta“, ,,Žaria“ ir kt.
Braškė – žemuogės giminaitė
Prieš 250 metų iš Čilės į Prancūziją atvežta žemuogės giminaitė braškė, pasodinta greta vietinių virgininių žemuogių besikryžmindama įgavo dabartinį savo pavidalą. Taip atsirado gausybė braškių veislių, kurios sparčiai paplito visoje Europoje, o vėliau ir Šiaurės Amerikoje bei kituose žemynuose.
Braškės ne tik gardžiai kvepia, bet yra labai maistingos. Uogose daug cukraus, 80-90 proc. vandens, 4,5-10 proc. angliavandenių, pektinų, rauginių medžiagų, organinių medžiagų, aromatinių medžiagų, geležies, fosforo, kalcio, mikroelementų, įvairių vitaminų, ypač C ir B grupės.
Vartojamos šviežios, šaldytos, perdirbtos: uogienės, sultys, pastilės.
Braškės – labai skanios uogos, jose daug vitaminų, jos suteikia gyvybingumo, žvalumo ir apskritai sveikatos. Šiose uogose vitamino C yra daugiau negu citrinose ar apelsinuose. Suvalgius 150-200 gramų barškių, kitaip tariant, net ne visą lėkštelę, organizmas gauna visos dienos vitamino C normą. Braškėse yra gana daug folinės rūgšties – 100 gramų yra net 65 mikrogramai. Iš vitaminų yra biotino ir vitamino K, mineralinių medžiagų: cinko, vario, mangano ir kt.
Braškės beveik neturi kalorijų, todėl jų galima valgyti kiek širdis geidžia. Suaugęs žmogus per sezoną turėtų suvalgyti bent 4 kilogramus uogų. 100 gramų braškių yra tik apie 40 kalorijų. Šios uogos lengvai virškinamos. Braškės vartojamos be jokių apribojimų.
Žinoma, jeigu tik nėra alergijos, nes braškės – stiprus alergenas. Norint išvengti alergijos reikia mažinti jų vartojimą arba suvalgius užgerti rūgusio pieno produktų.
Braškės – vertingos uogos
Braškėse gausu augalinių polifenolių. Šios medžiagos saugo nuo širdies ir kraujotakos ligų, slopina uždegimus. Braškės turi daug gydomųjų savybių: varo šlapimą, tonizuoja, valo ne tik kraują, bet ir žarnyną. Kaip ir visuose ryškios spalvos vaisiuose ir daržovėse, braškėse yra daug antioksidantų.
JAV ir Italijos mokslininkai nustatė, kad braškės, mėlynės ir špinatai yra didžiausi maistinių antioksidantų – medžiagų, saugančių nuo piktybinių ir kitų sunkių ligų – šaltinis. Braškės priskirtos priešvėžinių savybių turinčių produktų kategorijai.
Braškės naudingos bet kurio amžiaus žmonėms, jos mažina galimybę susirgti Alzheimerio liga, o jauniems, padeda geriau įsisavinti žinias.
Medicininėje literatūroje sutinkame žinių, kad mokslininkai ir tyrinėtojai šiose uogose aptiko nepaprastai stiprų antioksidantą, kuris gerina galvos smegenų veiklą. Kitaip tariant, apsaugo smegenų ląsteles nuo senėjimo ir taip pagerina atmintį.
Gydytojai teigia, kad braškių ir serbentų siūlo suvartoti kasdien po saują. Tai – jaunystės receptas.
Yra duomenų, kad dabartiniu metu mokslininkai kuria vaistus, kurių pagrindą sudaro braškėse esanti natūrali medžiaga. Šios medžiagos yra ne tik braškėse, bet ir pomidoruose, svogūnuose, apelsinuose, obuoliuose, persikuose, vynuogėse, kiviuose.
Daugiau šių vaisių ir daržovių turėtų vartoti tie žmonės, kurie dirba įtemptą protinį darbą, arba tie, kuriuos vargina galvos smegenų veiklos sutrikimai. Braškes sveikiausia valgyti šviežias ir prisirpusias, perkant reikėtų rinktis raudoniausias. Gardžiausios ir sveikiausios yra pačių užaugintos braškės – tada tikrai žinome, kuo jos tręšiamos.
Braškės šalina nemalonų burnos kvapą. Tam gali būti vartojamos sultys arba užpilas. Braškės veikia ir gripo virusą. Valgydami jų vasarą užsitikriname savo sveikata žiemą.
Braškių sultys – puikus losjonas, taip pat iš braškių ruošiamas kremas su medumi ir citrina, gardžiuojamasi puikia braškių uogiene žiemą.
Braškės yra naudinga gamtos dovana organizmui, tik jas vartoti reikia protingai ir saikingai.
