Alyvmedis – alyvmedinių šeimos medžių ir krūmų gentis. Jo yra apie 60 rūšių. Tai daugiau kaip 1500 metų gyvenantis iki 12 metrų aukščio medis.

Alyvmedis daugiausia auginamas Viduržemio jūros šalyse, Afrikos vakaruose, Kaukaze, Vidurinės Azijos pietuose, Indijoje, Japonijoje, Kalifornijoje. Išvesta šimtai alyvmedžio veislių. Vienas medis sunokina apie 20 kilogramų uogų, kurių didžioji dalis naudojama aliejui spausti.

Manoma, kad europinis alyvmedis kilęs iš laukinio alyvmedžio arba, kad laukinis alyvmedis yra sulaukėjęs iš europinio alyvmedžio.

Alyvmedžio šakelė nuo senų laikų buvo taikos ir gerovės simboliu. Valstybių vadovai užsienyje vizito metu dažnai prisiminimui pasodindavo alyvmedžio medelį.

Derlius – sulaukus 40-ies
Alyvmedžio lapai pilkšvai žalsvos spalvos, todėl senovės graikai šį medį meiliai vadindavo sidabralapiu. Alyvmedis auga ilgai. Gausų derlių jis duoda tik sulaukęs 40 metų. Todėl graikai sodindavo šiuos medžius savo anūkams ir proanūkams. Dėl ilgo amžiaus alyvmedis buvo vadinamas taikos medžiu.

Graikai alyvuoges valgė žalias, marinuotas ir sūdytas. Be to, iš jų spausdavo aliejų, kurį vartojo maistui ir butui apšviesti. Aliejumi įtrindavo kūną, kad neišsausėtų oda. Prieš prausdamiesi jie apsibarstydavo pelenais – įtrintas į odą aliejus susimaišydavo su pelenais ir veikdavo kaip muilas.

Vaisiai – melsvai juodi kaulavaisiai
Alyvų vaisiai valgomi, juose yra 40 proc. riebalų, mažai baltymų, cukraus, vitaminų. Vartojami maistui  ir farmacijos pramonėje.

Nors alyvmedžiai auga daug kur, tačiau gurmanai pačiomis skaniausiomis ir maistingiausiomis laiko tas alyvuoges, kurios išaugintos Viduržemio jūros regione. Tiesiai nuo medžio nuskintos alyvuogės yra karčios, nevalgomos dėl didelio glikocidų kiekio. Ypatingas jų skonis gaunamas specialiai jas apdorojus.

Gal kai kas nustebs, kad mūsų mėgstamiausios žalios ir tamsiai mėlynos alyvuogės yra to paties medžio vaisiai, tik nuskinti skirtingo brendimo laikotarpiu. Žaliosios alyvuogės skinamos neprinokusios, o mėlynosios jau gerai prisirpusios. Jose yra iki 75 proc. riebalų, žaliosiose alyvuogėse gausu cukraus, baltymų, pektino, vitamino C ir karotino.

Alyvuogės gydo
Populiarioje medicinos literatūroje sukaupta duomenų ir aprašymų, kad prancūzų dietologai mano, jog alyvuogių aliejus saugo mus beveik nuo visų ligų, ilgina gyvenimą ir jaunystę.

Šis stebuklingas produktas lėtina senėjimą, teigia mokslininkai, ištyrę kelis šimtus 65–84 metų Europos gyventojų. Žmones, maistui vartojusius alyvuogių aliejaus, nevargina užmarštumas, jie rečiau skundžiasi vyresnio amžiaus žmonėms būdingomis ligomis.

Pasirodo, alyvuogių aliejus padeda išvengti žarnyno vėžio. Šalyse, kuriose tradiciškai vartojama daug šio produkto, sergančiųjų storosios žarnos vėžiu yra daug mažiau nei ten, kur salotos gardinamos kitokiu aliejumi.
Žinoma, vertingiausias yra ką tik spaustas natūralus alyvuogių aliejus, bet ir pakaitintas jis nekenkia sveikatai.

Kardiologų nuomone, alyvuogių aliejus sumažina miokardo infarkto riziką, jame esančios polinesočiosios riebalų rūgštys sureguliuoja moters lytinių liaukų veiklą. Teigiama, kad alyvuogės reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, jose daug vitamino E, antioksidantų, yra nesočiųjų riebalų rūgščių bei polifenolių derinys. Gydytojai rekomenduoja alyvuogių ir jų produktų vartoti sergantiems širdies kraujagyslių sistemos ligomis, cukriniu diabetu, pasunkėjus tuštinimuisi ir pan. Taigi alyvuogių aliejus naudingas visiems.

Maistui suteikia specifinį skonį
Ne viena šeimininkė patiekalus arba salotas mėgsta pagardinti žalios ir tamsiai mėlynos spalvos alyvuogėmis. Mėgėjai jomis tiesiog gardžiuojasi.

Mūsų šalies gyventojai labai mėgsta marinuotas sūryme alyvuoges. Jose yra nemažai natrio druskos, kuri sulaiko organizme skysčius ir šiek tiek kelia kraujospūdį. Suvalgius 100 gramų sūryme konservuotų alyvuogių „pasodinama“ organizme  dviguba natrio porcija. Alyvuogėse gausu augalinės kilmės riebalų, kurie nedidina cholesterolio kiekio kraujyje.

Alyvuogėmis galima paskaninti maistą, jos gerina apetitą, maistui suteikia specifinį skonį ir aromatą. Šiose uogose yra organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Sūdyme marinuotose juodosiose alyvuogėse yra kur kas daugiau kalcio, fosforo, geležies, o žaliosiose – gausiau natrio, nemažai kalio.

Į viršų