facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Švelnūs pūkuoti „kačiukai“ yra skirtingų spalvų ir auga ne tik ant krūmų, bet ir ant medžių.

Visi dvinamiai medžiai, krūmai, krūmokšniai su paprastais pražanginiais lapais, žirginiais, vaisių dėžutėmis, kuriose yra smulkios sėklos su ilgais plaukeliais, priklauso gluosninių augalų šeimai. Tokių augalų yra 700 rūšių, iš jų Lietuvoje auga daugiau kaip 20 rūšių: blindė, žilvitis, karklas ir kiti. Taip pat ir drebulė (epušė).

Beje, dvinamis augalas – tai kada moteriški ir vyriški žiedai sukrauti skirtinguose augaluose.

Taigi minėti gluosniniai vasarą, rudenį žali ir žali – visai neįspūdingi, tačiau pavasarį jų „kačiukai“ suvirpina nė vieno širdį. Pirmiausia jie yra tikro pavasario pranašai, o antra – įstabus ir kuklus jų grožis.

Tiesa, ne vienam tų „kačiukų“ puokštės pro nosį išeina. „Kačiukai“ yra pagrindiniai alerginės slogos sukėlėjai. Tad jei nei iš šio, nei iš to pradėjote šniurkščioti, atminkite, kad visa, kas gražu, nebūtina į namus temptis – galima ir toliau grožėtis.

Juolab kad pastaraisiais metais alergine sloga serga vos ne kas ketvirtas europietis.

Tad verčiau pasidomėti, kad ir karklų rūšimis.

Blindė – medis ar krūmas – yra paplitusi Europoje ir Vidurinėje Azijoje, kur puikiai auga miškuose, kirtimuose, paupiuose, drėgnose pievose, o kartais ir prie sodybų.

Išauga blindės iki 12, o kartais ir iki 22 metrų aukščio. Jų žievė pilkai žalia, lapai pilkai žalia viršutine ir balsva plaukuota apatine puse, žiedai susitelkę į stačius stambius žirginius, kurie iš pradžių apaugę būna apaugę švelniais baltais plaukeliais, vėliau tampa gelsvi, kvapūs, o vaisiai – dėžutės su smulkiomis sėklomis.

Žydi blindės balandį, dauginasi sėklomis ir gyvena iki 60 metų.

Blindės žiedus mėgsta bitės, o medieną – žmonės. Iš jos gaminami juodi dažai, drožiniai, celiuliozė, malkos.
Beje, lietuvių mitologinėse sakmėse populiarus motyvas apie blinde paverstas moteris.

Pilkasis karklas (gluosnis) Lietuvoje dažniausiai auga pelkėtuose miškuose, grioviuose ir pievose sudarydamas krūmynus.

Išauga ne toks aukštas kaip blindė – tik 4–15 metrų aukščio su pailgais lapais ir iki 5 centimetrų ilgio žirginiais. Tiesa vieno porūšio lapų apatinė dalis apaugusi blyškiai geltonais-pilkais plaukeliais, kito porūšio – retais, tamsiai raudonais, rudais plaukeliais.

Purpurinis karklas išauga tik iki trijų metrų aukščio ir pasižymi iki 4,5 centimetro ilgio ryškiai purpuriniais žirginiais. Ypač vertinami šio karklo vienmečiai ūgliai, iš kurių pinami krepšiai, baldai, suvenyrai.

Pelkinis karklas (gluosnis) – tikras nykštukas: vos 20 centimetrų, kartais metro aukščio. Auga jis drėgnose pievose, šlapiuose miškuose, durpynuose.

Žilvitis žaliuoja
O štai žilvitinis karklas, arba tiesiog žilvitis, yra puikiai visiems Lietuvoje žinomas kaip populiariausias tautosakos augalas.

Tai trijų-šešių metrų aukščio krūmas, augantis beveik visose drėgnose vietose. Žilvičio šakos ilgos, lanksčios, todėl naudojamos pinti, o dabar dėl savo greito augimo – ir ekologiniam kurui.

Geltoni žilvičio žirginiai – „kačiukai“ pražysta labai anksti dar lapams neišsiskleidus – kovą arba balandį.

Nedidelius jaunų žilvičio šakų žievės kiekius žmonės tebevartoja kaip vaistus nuo karščiavimo, reumatizmo. Tik, deja, ne visi gali juos gerti – dirgina skrandį. Tačiau vonioms nuo smulkių pūlinių, bėrimų žievę naudoti net patartina.
Be to, nuo senų laikų pigiai ir greitai suformuoti gyvatvorę  galima tik iš žilvičių, nes net netyčia į žemę įbesta šakelė vos ne akyse virsta krūmu.

Į viršų