Vilnius, (ELTA).
Vilniaus mokytojų namuose penktadienį pristatyta Stasio Lipskio knyga "Amžiaus audrų paviliotas", kurioje, remiantis archyviniais duomenims, pirmą kartą išsamiai ir atvirai pasakojama apie Justo Paleckio (1899-1980) žurnalistinę, literatūrinę ir politinę visuomeninę veiklą.

Vakaro metu demonstruota ištrauka iš režisieriaus Aloyzo Jančoro dokumentinio filmo apie J. Paleckį, kalbėjo žurnalistas Damijonas Šniukas, rašytojai Vacys Reimeris ir Pranas Treinys, knygos autorius S. Lipskis.

J. Paleckio gyvenimas aprėpia beveik visą XX amžių, pažymėtą dviem pasauliniais karais, nacionalinio išsilaisvinimo judėjimo pakilimu, imperijų žlugimu, klasiniais prieštaravimais ir socialinio teisingumo paieškomis, revoliucijomis ir perversmais. Taip pat ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu, šviesesnio gyvenimo viltimis tarpukariu, o vėliau ir tragišku nepriklausomybės netekimu, ir skaudžiais dviejų okupacijų randais.

XX amžiaus audrų verpetai į savo smagratį įsuko ir J. Paleckį, keturis dešimtmečius buvusį visuomenės gyvenimo centre. Savo jaunystės metų eilėraščiuose karštai deklaravęs ištikimybę Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos idealams, viename net sukūręs akrostichą Lietuvos himnui, jis nuoširdžiai išgyveno dėl prarastojo Vilniaus, bet atgavus sostinę paskubėjo dėkoti Tarybų Sąjungai.

Net kai 1940 metų vasarą į Kauną atriedėjo rusų tankai ir jis buvo paskirtas laikinuoju prezidentu, J. Paleckis dar vaikiškai naiviai tikėjosi išlaikyti Lietuvos suverenumą ir gyventi broliškoje sandraugoje su didžiuoju Rytų kaimynu...

Jis ir pats kalbėjo, ir sau pavaldžius ministrus ragino slopinti lietuvių paniką dėl galimo nepriklausomybės praradimo. "Į nepriklausomybę niekas nesikėsina", - kartojo J. Paleckis.

Romantiškos idealistų šnekos subyrėjo atsimušusios į stalinistinius tarybinių emisarų argumentus. Įsiutintas nesibaigiančių J. Paleckio kalbų apie nepriklausomybę, Kremliaus pasiuntinys Nikolajus Pozdniakovas nutaria atskleisti visas kortas, be diplomatinių blizgučių - teks paleisti Seimą ir prašytis į Tarybų Sąjungos sudėtį.

Ši žinia skaudžiai paveikė J. Paleckį - jam pairo nervai. Keliolikai dienų jis buvo išvežtas į patikimą vilą Pažaislyje ir ten perduotas geriausių psichiatrų globon. ik liepos 6 dieną grįžęs iš Pažaislio jis jau ėmė kalbėti, jog šioje sudėtingoje situacijoje kito pasirinkimo kaip ir nebėra.

J. Paleckio asmenybė šiandien vertinama gana prieštaringai. Vieniems jis - į Lietuvą parvežęs "Stalino konstitucijos saulę", kitiems - sunkiais pokario metais pagalbos ranką ištiesęs daugeliui paprastų žmonių, tretiems - nerimastingas ir aktyvus nepriklausomybės laikų žurnalistas.

Šios knygos autorius S. Lipskis atsisako Temidės vaidmens. Pasitelkus faktus norima pasekti J. Paleckio gyvenimo kelią. Einant istorinės asmenybės veiklos pėdsakais peržiūrėtos šūsnys dokumentų Lietuvos ypatingajame archyve, naujai perskaitytos J. Paleckio knygos, užrašai, laiškai, jo bičiulių ir priešininkų atsiminimai, liudijimai, nuomonės.

Knygos pristatymą surengė leidykla "Žuvėdra" ir europarlamentaro Justo Vinco Paleckio biuras.
Į viršų