Vilnius, vasario 3 d. (ELTA).
Lietuvos nacionalinis dramos teatras rengiasi pirmajai šių metų premjerai - vasario 21 dieną Mažojoje scenoje bus rodomas spektaklis pagal Jevgenijaus Griškoveco pjesę "Planeta".

Žinomo šiuolaikinio rusų dramaturgo J. Griškoveco pjesę "Planeta" išvertė ir pastatė aktorius Algirdas Dainavičius, spektaklyje vaidinantis kartu su Vitalija Mackevičiūte. Spektaklio dailininkė - Marta Vosyliūtė, kompozitorius - Jonas Jurkūnas.

Dramaturgas ir aktorius J. Griškovecas (g. 1967) yra baigęs Kemerovo (Rusija) universiteto Filologijos fakultetą, 1990-aisiais įkūrė nepriklausomą teatrą "Ložė", kuriame pastatė devynis spektaklius. 1998 m. išvyko gyventi į Kaliningradą ir tais pačiais metais Maskvos žiūrovams pristatė pirmąjį savo monospektaklį "Kaip aš suvalgiau šunį". 

Po kurio laiko buvo sukurti kiti spektakliai - "Tuo pat metu", "Žiema", "Rusų keliautojo užrašai", "Planeta", "Drednautai", "Apgultis", "Dėdė Otas serga", "Namai" (kartu su Ana Matison). Naujausio J. Griškoveco monospektaklio "+1" premjera įvyko Maskvoje 2009-ųjų gegužę.

J. Griškoveco kūryba ir pats aktorius yra pažįstamas ir Lietuvos žiūrovams, mačiusiems keletą jo spektaklių. Jo pjesę "Miestas" Oskaro Koršunovo teatre buvo pastatęs šviesaus atminimo Saulius Mykolaitis.

Nors daugelis J. Griškoveco pjesių - monodramos, kurias jis pats režisuoja, kuria dekoracijas ir vaidina, kai kada jis ryžtasi kalbėti kelių herojų vardu. Sąlygine "Planetos" bendraautore tapo Maskvos J. Vachtangovo teatro aktorė Ana Dubrovskaja, kurią J. Griškovecas pakvietė vaidinti šiame spektaklyje ir kurios parašytas monologas taip pat skamba spektaklyje. 

Kaip ir kituose J. Griškoveco kūriniuose, "Planetoje" nėra nuoseklaus siužeto. Spektaklyje veikiantys Ji ir Jis - didmiesčio gyventojai, kurių susitikimo galimybė labai menka. Vis dėlto tai spektaklis apie meilę, kuri yra ir labai arti, ir labai toli - lyg tamsiame danguje skriejanti planeta, kurią stebi pagrindinis spektaklio herojus.

"Man nepatinka žodis "išpažintis", esu prieš tokį požiūrį į save. Iš tiesų nemanau, jog tai, ką darau, yra stiprios valios pasireiškimas. Daug kas sako, jog tai drąsu ir taip toliau, kad tai tik sąžiningas ir tiesus kelias. Niekas, išskyrus šiandieną, manęs nedomina. Ir kol turiu jėgų - nors jos ir nėra amžinos - visada mylėsiu tą laiką ir tą meninę erdvę, kurioje gyvenu", - sako dramaturgas. 
Į viršų