Vilnius, vasario 17 d. (ELTA).
Per metus išleistų lietuviškų knygų kalną perskaitę literatūrologai įžvelgia paradoksą: ekonominė krizė visai nepalietė lietuvių rašytojų kūrybos - gerų lietuvių literatūros kūrinių nepritrūks ir ketvirtadienį prasidedančioje Vilniaus knygų mugėje, nors Lietuvos leidėjų pajamos sumažėjo.

Literatūros vertintojai konstatuoja, kad stiprias tradicijas turinti lietuvių poezija jautriau už prozą atspindi šiuolaikinę tikrovę, mato pasaulį įvairesnį, tačiau rimtoji elitinė literatūra pradeda susilieti su populiariąja literatūra, dažnai vadinama masiniu skaitalu.

Kokybiška literatūra "impregnuoti" lietuvių šiuolaikinės literatūros vertintojai sako fiziškai negalį perskaityti daug prastos masinės knygų produkcijos, tiesiog gožiančios tikrai vertus dėmesio literatūros kūrinius. Pastaruoju metu jaučiamas didesnis populiariosios literatūros spaudimas tradicinei kanoninei grožinei literatūrai, tačiau literatūros tyrinėtojai ir kritikai sako suprantą, kad tai neišvengiama, mat tokie esą knygų leidybos rinkos dėsniai.

Išrinkę dvylika lietuvių autorių knygų, pretenduojančių į kūrybiškiausios metų knygos titulą, literatūrologai samprotauja, kad komunikacija tarp autoriaus vidinio pasaulio ir socialinės realybės kartais būna ne visai adekvati. "Poezija šiuo metu yra jautresnė už prozą tai socialinei realybei, tikrovei už mūsų langų, o proza šiuo metu dažnai yra nulindusi į kažkokį dirbtinį pasaulį, ir daugelis populiariųjų romanų atspindi lėkštas, paviršutiniškas tariamai prabangaus, prašmatnaus gyvenimo tendencijas", - sako Lietuvių literatūros ir tautosakos Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkė dr. Jūratė Sprindytė.

Grožinę literatūrą mums darosi vis sunkiau apibrėžti, nes ji iš tikrųjų išklysta į kitas lankas, tradiciniai grožinės literatūros komponentai tarsi išsisklaido, todėl literatūrologė pažymi, kad labai stiprią konkurenciją grožinei literatūrai sudaro kito pobūdžio literatūra - dienoraščiai, laiškai, memuariniai, biografiniai užrašai, įvairios kitos tarsi dokumentinio kalbėjimo formos, o kai kuriose knygose dokumentinis pasakojimas tampa stipresnis už suvaidintą beletristinę fikciją.

Mes įsivaizduojame, kad mūsų dvyliktukas turi rinkti geras, bet įdomias, kažkuo naujoviškas knygas, kurios visgi būtų tam tikra priešstata tam "glamūriniam" blizgesiui, ir parodytų, jog mūsų išrinktos knygos ir savo forma, ir savo turiniu yra rimtos, tikros arba bent jau išreiškiančios rimtos, elitinės literatūros tendencijas, sako dr. J. Sprindytė.

Ji prisiminė kolegės išvadą, kad bibliotekininkai rekomenduoja savo skaitytojams labai prasto lygio knygas, o sociologinis tyrimas rodo, kad nuo 1984 metų bibliotekininkų nebuvo pasiūlyta skaityti nė viena poezijos knyga, nors knygų dvyliktuke poezija užima deramą garbingą vietą. Beje, vertintojų smagiai pastebėta, kad iš poezijos knygų išskrido angelai, o jų vietą užėmė nuotraukos.

Populiarių knygų rašyme esama tam tikros inercijos - kai kurių autorių, rašančių jau po penktą romaną, knygos eina prastyn. Rinka verčia rašyti dažnai ir rašyti daug, ir tai yra blogas dalykas, nes kenčia knygų kokybė. Tačiau tipinis skaitytojas tų dalykų galbūt neskiria.

Jei visame pasaulyje egzistuoja normali kultūrinė spauda, nebūtinai akademinė, kuri reflektuoja knygas ir jas siūlo skaitytojams, tai šis mechanizmas Lietuvoje nefunkcionuoja pakankamai, laikraščiai ir žurnalai neaprėpia literatūros proceso, pristatoma tik labai maža išleidžiamų knygų dalis, konstatuoja tyrinėtojai.

Kartu pastebima, kad lietuvių literatūra iš tikrųjų turi visų žanrų ir labai geros kokybės kūrinių - puiki mūsų poezija, stipri savo tradicija, bet platus ir visapusiškas kitų žanrų spektras. Tačiau apmaudu, kad geros knygos nepasiekia skaitytojų, ypač provincijoje, o ir Vilniaus knygynai nenori priimti kai kurių gerų knygų, ypač poezijos, turi išankstinę nuomonę, kad jų niekas nepirks. Tokios knygos turi per mažai galimybių išeiti į viešumą, kai komercinės leidyklos turi daugiau galimybių išreklamuoti savo leidinius.

ELTA primena, kad šįmet į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką pateko Lauros Sintijos Černiauskaitės apsakymų ir apysakos knyga "Kambarys jazmino krūme", Henriko Čigriejaus eilėraščių rinkinys "Žiemių pusėje giedra", Valdo Gedgaudo eilėraščių knyga "Kario šešėlis", Lauryno Katkaus poezijos knyga "Už 7 gatvių", Aušros Kaziliūnaitės eilėraščių rinkinys "20 proc. koncentracijos stovykla", Marcelijaus Martinaičio biografiniai užrašai "Mes gyvenome", Vytauto Martinkaus istorinis romanas "Žemaičio garlėkys", Sigito Parulskio eilėraščių knyga "Pagyvenusio vyro pagundos", Donato Petrošiaus eilėraščių knyga "Aoristas", Dianos Šarakauskaitės debiutinis eilėraščių rinkinys "Medžiai mano tėvai", Ievos Toleikytės debiutinis apsakymų rinkinys "Garstyčių namas" ir Marko Zingerio romanas "Rudens ir pavasario pasikalbėjimas".

Kūrybiškiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinys tradiciškai bus skelbiamas per Vilniaus knygų mugę, vasario 20 dieną, o premija laureatui bus įteikiama Vileišių rūmuose minint Kovo 11-ąją.
Į viršų