Pagal austrų dramaturgo Arturo Šniclerio (Arthur Schnitzler) pjesę sukurtame spektaklyje vaidins Rimantas Bagdzevičius, Monika Bičiūnaitė, Algirdas Dainavičius, Algirdas Gradauskas, Evaldas Jaras, Donata Kielaitė, Dalia Michelevičiūtė, Paulius Tamolė, Aurelija Tamulytė, Rimantė Valiukaitė, Toma Vaškevičiūtė, Arūnas Vozbutas.

Scenografiją sukūrė dailininkas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė - Jolanta Rimkutė, kompozitorius - Faustas Latėnas.

Režisierė pasirinko skandalingai išgarsėjusią ir ne sykį statytą XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės austrų rašytojo pjesę "Ratelis".

Vengrų ir žydų kraujo turintis rašytojas gimė 1862 m. medikų šeimoje Vienoje, kuri tuo metu buvo Austrijos ir Vengrijos imperijos sostinė. Vienos universitete baigęs medicinos studijas, vėliau gydytojo praktiką A. Šnicleris iškeitė į rašytojo karjerą.

Jo kūryba vertinta prieštaringai - pirmiausiai dėl atvirai ryškinamos seksualumo temos. Pasirodžius jo pjesei "Ratelis" ("Reigen") A. Šnicleris buvo apšauktas pornografijos kūrėju, Adolfas Hitleris pjesę pavadino "žydiška nešvankybe", tačiau ji tapo pagrindu ne vienam garsiam teatro spektakliui ar kino filmui.

Gerai žinoma ir A. Šniclerio novelė "Sapnų istorija" (1926), pagal kurią sukurtas režisieriaus Stenlio Kubriko (Stanley Kubricko) filmas "Plačiai užmerktos akys" (1999) su aktoriais Nikole Kidman (Nicole Kidman) ir Tomu Kruzu (Cruise) pagrindiniuose vaidmenyse.

Pjesėje "Ratelis" (parašyta 1897 m., išspausdinta 1900 m.) veikia personažai iš pačių įvairiausių visuomenės sluoksnių siekiant atskleisti, kaip seksualinė aistra panaikina ribas tarp įvairių visuomenės klasių. Pjesės pavadinimas, susijęs su šokio ratu pavadinimu, taip pat atspindi tuo metu itin dažną venerinių ligų, perduodamų iš vieno visuomenės sluoksnio į kitą, plitimą.

Pjesės veiksmas vyksta XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje Vienoje, ji sudaryta iš dešimties viena su kita susijusių scenų, kuriose veikia meilužių poros.

1903 m. pjesė išleista Vienoje - parduota 40 tūkst. jos egzempliorių, tačiau po metų cenzūra ją uždraudė. 1908 m. ji išleista Vokietijoje, 1920-aisiais išversta į anglų kalbą. Nors 1921 m. Berlyno teismas panaikino pjesei pareikštus kaltinimus dėl amoralumo, pats rašytojas uždraudė ją statyti vokiškai kalbančiuose kraštuose. Tačiau ji išpopuliarėjo Rusijoje, Čekoslovakijoje ir ypač Prancūzijoje.

1982-aisiais, praėjus keturiasdešimčiai metų po rašytojo mirties, jo sūnus vėl leido šią pjesę statyti Vokietijoje ir Austrijoje.

ELTA