facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

Prie Lietuvos mokslų akademijos (LMA) bibliotekos pastato Vilniuje antradienį iškilmingai atidengta lenta, liudijanti, kad nuo šiol ši knygų ir mokslo šventovė turės ir garbingą Vrublevskių bibliotekos vardą.

Kaip Eltai sakė naujasis Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, istoriniame pastate Neries pakrantėje įsikūrusiai bibliotekai po 70 metų grąžintas jos įkūrėjo, garsaus Vilniaus advokato Tado Vrublevskio ir vertingiausių knygų rinkinį sukaupusių jo tėvų - Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių vardas. 

"Simboliška, kad lenta atidengta ypatingą dieną - per Šventojo Brunono Kverfurtiečio šventę, būtent jo kankinystės aprašyme pirmą kartą paminėta Lietuva, o pernai šventėme šio paminėjimo tūkstantmetį. Kuo čia dėta mūsų biblioteka? Joje pirmiausia Tado Vrublevskio, vėliau - kitų bibliotekos darbuotojų pastangomis kone per šimtą metų buvo sukauptas vienas iš pačių turtingiausių visoje Rytų ir Vidurio Europoje senosios Lietuvos knygos kultūros rinkinių. Tai ir senieji rankraščiai - seniausieji rašyti senąja slavų kalba vienuoliktajame amžiuje, pripažinti visame pasaulyje", - pabrėžė S. Narbutas.

Bibliotekos vairą naujajam direktoriui perdavęs Juozas Marcinkevičius, Mokslų akademijos bibliotekai vadovavęs beveik pusę amžiaus, sako, kad tarp vertingiausių LMA Vrublevskių bibliotekos fonduose saugomi kultūros paminklai yra XI amžiumi datuojamas Turovo evangelijos originalas, taip pat mūsų valdovų privilegijų raštai ir kiti rankraštiniai dokumentai, neįkainojamas Vilniaus kapitulos archyvas su senosiomis miesto privilegijomis. Nepaprastai vertingi ir tarpukario Vilniaus ir Lietuvos periodinės spaudos komplektai.

"Šios bibliotekos istorija susijusi su Vrublevskių vardu nuo 1912 metų, kai Tadas Vrublevskis (1858-1925) įkūrė draugiją savo rinkiniui saugoti ir globoti, jai perdavė teises disponuoti bibliotekos turtu. Po Pirmojo pasaulinio karo buvo svarstomas tolesnis bibliotekos likimas, mat pasiturintis advokatas T. Vrublevskis buvo pradėjęs statyti pastatą šiai bibliotekai dabartinėje Mindaugo gatvėje, tačiau vėliau pasikeitė finansinė situacija. Jau po advokato mirties, 1926 m. buvo pasirašyta sutartis dėl bibliotekos perdavimo Lenkijos valdžiai, tačiau jos savininku pasiliko mokslinės pagalbos komitetas bibliotekai globoti. 

Dar gyvas būdamas T. Vrublevskis reikalavo, kad bibliotekos turtas amžinai būtų saugomas Vilniuje ir niekada nebūtų iš jo iškeltas, be to, knygų ir meno kūrinių rinkinys niekada nepriklausytų Vilniaus universiteto bibliotekai", - vardijo J. Marcinkevičius.

1932 m. T. Vrublevskio biblioteka buvo perkelta į dabartinius rūmus Neries pakrantėje, nupirktus iš grafo Alfredo Tiškevičiaus, oficialiai atidarytus visuomenei 1935 m. birželio 22 dieną. Vrublevskių vardas priverstinai buvo užmirštas 1940-aisiais, tačiau bibliotekos darbuotojai išsikovojo, kad T. Vrublevskio vardu būtų pavadinta senų ir retų spaudinių skaitykla. Kasmet į biblioteką studijuoti joje saugomų istorinių lobių, pasak J. Marcinkevičiaus, atvyksta apie 200 užsienio mokslininkų, tuo negalinti pasigirti jokia kita Lietuvos biblioteka.

T. Vrublevskio bibliotekos fondai nuo 150 tūkst. vienetų išaugo iki beveik 4 mln. vienetų ir dabar sunkiai besutelpa naujose bibliotekos saugyklose. Nuo šių metų kovo 1 dienos bibliotekos direktoriaus pareigose dirbantis S. Narbutas sako, kad ateityje numatoma plėstis - statyti bibliotekos priestatą šalia esančiame sklype. O šiuo metu direktoriui svarbiausia - surinkti bibliotekai pačius geriausius savo srities specialistus, pamažu sutelkti komandą spartesnei bibliotekos modernizacijai įgyvendinti ir sukurti geras sąlygas skaitytojams.

"Viena iš didžiausių bėdų - sumažėjęs finansavimas mokslinei literatūrai įsigyti. Mūsų biblioteka kaip jokia kita Lietuvoje prenumeruoja tiek daug mokslo literatūros - periodikos, knygų, mokslo enciklopedijų, žinynų ir kt. Anksčiau valstybė skirdavo labai dideles lėšas šiems tikslams, o šįmet tų lėšų biblioteka yra gavusi vos dešimtąją dalį", - apgailestavo S. Narbutas.

ELTA
Į viršų