Šįmet Lietuvoje išleidžiamų knygų pavadinimų dar mažės, nes per praėjusius metus leidybos sektorius patyrė tokį smūgį, nuo kurio sunkiai atsigaus, neabejoja šalies knygų leidėjai.

Lietuvos leidėjų asociacijos duomenimis, 2009 metais šalyje išleista 608 pavadinimų knygų mažiau negu 2008 metais, tiražai sumažėjo nuo 1600 iki 1300 egzempliorių.

"Faktai rodo, kad Lietuvos žmonės nori skaityti ir ieško galimybių - daugiau kaip 59 tūkst. žmonių apsilankė šių metų Vilniaus knygų mugėje, godžiai pirktos knygos ir šį savaitgalį vykusioje Europos dienos pavasario knygų mugėje. Šiandien skaitytojas yra didžiausias knygų leidėjų sąjungininkas, deja, to negalima pasakyti apie pasirinktą valstybės taupymo politiką", - kalbėjo Leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida Dobkevičiūtė-Džiovėnienė antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje "Knygos ir autorių teisių ateitis Baltijos šalyse".

Priminti svarbiausi valstybės taupymo politikos faktai: pridėtinės vertės mokestis knygoms padidintas nuo 5 iki 9 proc., autorių pajamos apmokestintos privalomuoju pensijų socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu nuo 0 iki 25 proc. Knygų leidybos padėtį neigiamai paveikė ir mažėjanti valstybės parama lietuvių kalba kuriamos literatūros bei kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių publikavimui, bibliotekų fondų formavimui.

Leidėjų asociacijos apklausos duomenimis, didžiųjų ir mažųjų leidyklų apyvartos, palyginus 2008 ir 2009 metus, smuko nuo 11 iki 45 proc. Labai sumažėjo autorinių darbų užsakymai (atitinkamai 15 ir 32 proc.). Autorinių sutarčių sumažėjo 41 proc., leidyklose atleistas kas ketvirtas darbuotojas.

2010 m. didžiosios leidyklos planuoja sumažinti knygų leidybą dešimtadaliu, o mažosiose leidyklose planuojama išleisti net iki 75 proc. mažiau leidinių, todėl pernai sumenkęs knygų pavadinimų skaičius dar mažės ir šįmet, žada leidėjai.

Leidėjams rūpimi klausimai bus aptariami gegužės 12 dieną Vilniuje vyksiančioje apskritojo stalo diskusijoje ir gegužės 13 dieną Seime rengiamoje tarptautinėje konferencijoje "Knyga, skaitymas ir visuomenė". Apie šimtą diskusijos dalyvių kalbėsis ne tik apie lietuvišką knygą, bet ir dalysis patirtimi su latviais ir estais, išklausys daug specialistų iš įvairių šalių.

Diskusijoje apie autorių teises ir jų piratavimą, knygas interneto erdvėje ir neatsiskaitymą su autoriais kalbės įvairių šalių autorių teisių gynimo organizacijų atstovai.

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA'A) generalinis direktorius Edmundas Vaitekūnas pastebi, jog šiuo metu daug diskutuojama, kad kūriniai būtų atgaminami ir pateikiami skaitytojams ne knygos forma, o prieinami internetu, įrašant į laikmenas. Nors tai labai patogu, paranku vartotojui, ypač mokslo srityje, tačiau iškyla teisinių klausimų iš autorių teisių srities, todėl autoriai dėl to nuogąstauja. Pasak E. Vaitekūno, tarptautinė diskusija gali praversti agentūrai administruojant tas teises, taip pat bus siekiama išsiaiškinti, kokiu laipsniu galima panaudoti literatūros kūrinį spektakliui, kino filmui, kitam vaizduojamajam menui.

Du šimtmečius Didžiojoje Britanijoje veikiančios įstaigos "Pearson Education" autorių teisių direktorė Linetė Ouven (Lynette Owen) sako, kad autorių teisės niekada nebuvo tokios svarbios kaip dabar visame pasaulyje. "Mūsų sektoriuje internetas suteikė ne tik galimybes, bet ir grėsmes. Angliškai kalbančiose šalyse elektroninė leidyba prasidėjo jau prieš 20 metų - tai nėra masinei rinkai pritaikyti leidiniai, jie skiriami pirmiausia teisininkams, mokslo srities darbuotojams. Masinė elektroninė leidyba prasidėjo neseniai, nes paprasti skaitytojai nelabai nori skaityti kompiuteryje, tačiau turime labai daug skaitytojų, kurie nori skaityti elektroninius variantus", - kalbėjo viešnia iš Jungtinės Karalystės.

Pasak jos, labai dažnai autoriai randa savo knygų tekstą nemokamai pateiktą internete, daugiausia tuo užsiima studentai. Nors leidėjai neleidžia nesumokėjus laisvai naudotis savo leidiniais, daugybę tekstų laisvai internete pateikia ir pasaulinės paieškų sistemos, vienai iš jų - "Google" - dėl autorių teisių pažeidimų iškelta byla. "Leidėjai turi valdyti kainas, o ne technologijų įmones", - teigė L. Ouven.

Diskusijoje ir konferencijoje Vilniuje taip pat laukiama Tarptautinės leidėjų asociacijos, Airijos autorių teisių agentūros, Tarptautinės reprografijos teisių organizacijų federacijos, Europos leidėjų asociacijos, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos Kultūrinių industrijų departamento, Islandijos leidėjų asociacijos vadovų, knygų leidėjų iš Latvijos, Estijos, Lietuvos.
ELTA
Į viršų