„Šiaulių naujienas“ Bronislovas Rudys skaito ir darbe, jei namie nespėja.
Vadimo SIMUTKINO nuotr. 

Laima TRUMPYTĖ

Bronislovas Rudys, menininkas, Šiaulių universiteo gimnazijos direktoriaus pavaduotojas: „Skaitau laikraštį „Šiaulių naujienos“ jau labai seniai - nuo tada, kai laikraštis vadinosi „Raudonoji vėliava“. Vienas tada miesto laikraštis ir apie jį išliko toks prisiminimas - Sąjūdžio laikais Šiaulių dramos teatre teko man užlipti į sceną ir paklausti tuometinių partijos vadovų, kodėl jie laikraštį „Raudonoji vėliava“ organu vadina. Ir jau kitą savaitę laikraštis buvo pradėtas vadinti laikraščiu.

Dabar „Šiaulių naujienose“  man skaitomiausias yra numeris su kultūros priedu „Aušra“, kur daugiausia yra Šiaulių kūrėjų portretų, apybraižų, kur pristatomi meno, kultūros renginiai - viena iš plačiausių kultūrinių panoramų. Man tai yra vertingiausia šio laikraščio dalis.

„Aušroje“ skaitau apie kolegas, jų menines išpažintis, nes tai padeda geriau kai kuriuos žmones pažinti.

O kaip pedagogui man smagiausia skaityti informacijų iš mokyklų puslapius, kur „Šiaulių naujienos“ bando rasti dialogą su jaunaisiais arba būsimaisiais laikraščio skaitytojais.

Anksčiau to nebūdavo - visą  informaciją nusverdavo naudingi patarimai būsto, sodo ir visokiais kitais klausimais. Buvo šių sričių šioks toks vakuumas.

„Šiaulių naujienas“ stengiuosi perskaityti tą pačią dieną, o kai kuriuos straipsnius, susijusius su kultūra, stengiuosi ir išsisaugoti - dažniausiai naudodamasis „Šiaulių naujienų“ internetine svetaine, kuri daug metų  buvo neaiški: tebuvo galima rasti tik telefonus ir adresus. Dabar tai moderni svetainė, ypač todėl, kad joje išsaugoma daug informacijos“. 
 


Į viršų