Dailininkės Gražinos Didžiūnaitytės stiklo kūriniai nušvito pomirtinėje parodoje. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.
Sostinės Šv. Jono gatvės galerijoje sekmadienį atidaroma dailininkės Gražinos Didžiūnaitytės (1940-2008) stiklo darbų paroda.

G. Didžiūnaitytė - lietuviško meninio stiklo pradininkė, viena iš nedaugelio šioje srityje kūrusių moterų, turėjusi originalų tapybišką braižą, kurį nuolat tobulino ir kūrybiškai atnaujino. Dailininkės kūriniams būdingas lyrizmas, emocionalumas, raiškios, plastiškos formos, išraiškingas dekoras.

Dailininkė buvo viena iš trijų studentų, 1961 m. įstojusių į tuomečiame Vilniaus dailės institute (dabar akademija) įsteigtą meninio stiklo specialybę, mat tuo metu vitražo kūrėjai šalyje buvo rengiami jau ne vienus metus, o dekoratyvinio stiklo dailininkų tebuvo vienas kitas. Į naujai paskelbtą meninio stiklo specialybę 1961 m. buvo priimti tik trys studentai: G. Didžiūnaitytė, Anita Šlėgel ir Bronius Bružas. Pirmąja jų dėstytoja buvo stiklo dailininkė J. Ušinskaitė, būsimuosius stiklininkus orientavusi dekoratyvinių indų graviravimo linkme. Tik po 20 metų pertraukos Kauno dailės institutas išleido antrą meninio stiklo dailininkų laidą.

1967 m. baigusi dailės studijas, G. Didžiūnaitytė aktyviai kūrė ir dalyvavo parodose. Karšto formavimo būdu sukurtos dailininkės stiklo kompozicijos pasižymi spalvų, niuansų įvairove, technikos precizija. Dailininkė praturtino lietuvišką meninį stiklą naujomis technologijomis, pirmą kartą panaudotomis Lietuvoje: daugiasluoksniu įvairiaspalviu stiklu, kuriame panaudotos pagalbinės medžiagos: žalvaris, sidabras, auksas, krištolas, taip pat "krakle" technika, karšto stiklo kirpimas žirklėmis, skulptūrinių formų lipdymu prie pagrindinės formos ir kt. Be to, autorė sukūrė daugybę originalių technologijų.

Pirmąsias personalines kūrybos parodas surengusi Vilniuje 1969 ir 1970 metais, dailininkė savo kūrybinius ieškojimus ypač atskleidė 1981 ir 1983 metais Vilniuje vykusiose autorinėse parodose. 

G. Didžiūnaitytė dalyvavo daugiau kaip 90 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, surengė 8 personalines parodas Lietuvoje, dalyvavo ne viename didelio masto tarptautiniame simpoziume Ukrainoje. G. Didžiūnaitytės darbų yra įsigiję Lietuvos ir Lvovo (Ukraina) nacionaliniai muziejai, Maskvos nacionalinis tautų muziejus, privatūs asmenys Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Vengrijoje, JAV, Prancūzijoje, Anglijoje, Australijoje, Šveicarijoje ir kt.

1999 m. Eltos korespondentės aplankyta kukliame bute Vilniuje, Užupyje, stiklo dailininkė sakė buvusi priversta atsisakyti savo kūrybinių sumanymų ir savo sugebėjimus priversta iškeisti į prisiminimų rašymą. Dailininkė tuomet sakė Lietuvoje neturinti sąlygų pūsti stiklą pagal savo sukurtas technologijas, o išvykti į užsienio stiklo liejyklas, samdyti patyrusius meistrus jai trūkę lėšų. 

Lvove sukurtus darbus stiklininkė laikiusi savo namuose. Čia glaudėsi įspūdingos stiklo plastikos kompozicijos "Keliaujantys akmenys", "Jūros gėlės", "Uraganiniai lietūs", "Stuktelėjo", "Kelionė" ir daugelis kitų stiklo kūrinių.

Būdama gyva dailininkė vengė rengti parodas, mat daugiasluoksnio stiklo kūriniai yra sunkūs, jiems reikia atitinkamų sąlygų, apšvietimo - tik tuomet jie suspindi nežemišku grožiu, atsiskleidžia plastiškos formos, išraiškingas dekoras.

G. Didžiūnaitytės pomirtinė stiklo kūrinių paroda Šv. Jono gatvės galerijoje veiks iki liepos 31 dienos.
ELTA 
Į viršų