Šiaulių Monmartro Respublikos atidarymo metu jautėsi toks prancūziškas šarmas, kad šiaulietis menininkas Kornelijus Užuotas neišlaikė ir prigulė ant vejos šventės stebėti kitu kampu.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ,
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
VIII tarptautinis meno festivalis „Šiaulių Monmartro Respublika” prasidėjo trečiadienį.
16 valandą į Monmartro plenerą suėję, suvažiavę dailininkai iš Šiaulių, Vilniaus ir Latvijos prisistatė Šiaulių miesto valdžiai Tarybos posėdžių salėje.
17 valandą 45 minitės „Laiptų” galerijos sodas pilnas šiauliečių, su jais draugiškai bendrauja plenero dailininkai, o galerijos darbuotojai ir Šiaulių estrados teatro aktoriai, juodus apdarus papuošę baltomis prijuostėmis, visus apdalija šypsenomis skambant nostalgiškoms prancūzų kompozitorių melodijoms.
18 valandą prie galerijos sienos, išpuoštos Monmartro Respublikos atributais, pasirodo šios respublikos ne demokratiškai išrinkta, o save ja paskyrusi prezidentė, kartu ir „Laiptų” galerijos direktorė Janina Ališauskienė: paskelbia festivalio pradžią ir praneša, kad keičiamas kultūros ministras - ilgamečio ministro Martyno Gaubo vieton stoja Vaidotas Janulis.
18 valandą 10 minučių naujasis kultūros ministras Vaidotas Janulis skaito savo programinę kalbą, kurioje Monmartro Respublikos menininkams pažada tik vieną laisvę - kūrybinę, ir pristato visus menininkus šiauliečiams maždaug taip: Ričardas Bartkevičius iš Vilniaus - Ričardo Garbačiausko draugas... Kiekvienas dailininkas, kultūros ministro taip pristatytas, stojasi pastarajam už nugaros, yra apjuosiamas... pilka prijuoste.
18 valandą 30 minučių visiems dailininkams su prijuostėmis išsirikiavus suteikiams žodis Šiaulių miesto merui, atvykusiam į Monmartrą su draugišku vizitu. Meras beveik netekęs žado tegali pasakyti: „Jos ekscelencija Prezidente, kultūros ministre ir visi masonų ložės nariai, atiduodame jums Šiaulius, o pirmiausia - bulvarą...”
18 valandą 35 minutės visi iškilmingai sugieda Šiaulių Monmartro Respublikos himną ir patraukia į galerijos antrąjį aukštą.
19 valandą pristatoma paroda „Lietuvos aukso fondas” iš kolekcininko Edmundo Armoškos rinkinių. Pats E. Armoška kolekciją pristatydamas kuklinasi: „Gal per skambiai pavadinta „Lietuvos aukso fondas”, bet tai tikrai mano kolekcijos aukso fondas...”
19 valandą 20 minučių Edmundas Armoška ir Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pasirašo dovanojimo aktą: kolekcininkas būsimajam vyskupijos muziejui dovanoja Jono Janulio paveikslą „Popiežius Pijus XI” (1923 metai).
19 valandą 30 minučiu scenoje pasirodo a la XX amžiaus vidurio madam aktorė Rasa Rapalytė ir pasigirsta Edit Piaf dainos...
20 valandą nei dailininkai, nei publika nesiskirsto: apžiūrinėja Edmundo Armoškos aukso fondo paveikslus ir šnekučiuojasi...
Keičiasi Monmartro Respublikos kultūrinė politika?
Vienas iš didžiausių VIII Šiaulių Monmartro Respublikos netikėtumų - ilgamečio respublikos kultūros ministro šiauliečio menininko Martyno Gaubo at(si)statydinimas ir paskyrimas naujuoju ministru šiauliečio, taip pat menininko Vaidoto Janulio. Kokios to kritimo priežastys, paklausėme ir prezidentės, ir naujojo ministro, ir eksministerio.
Kas septynerius metus reikia keisti darbą
Martynas Gaubas, eksministras ir „Laiptų” galerijos direktoriaus pavaduotojas:
- Ne, jokių nesutarimų su prezidente, paprasčiausiai reikia kas septynerius metus keisti darbą, o ir vis geresnių atsiranda - reikia jiems vietą užleisti.
Kokios mano perspektyvos, nežinau - kol kas važinėju po visokius plenerus ir prisižiūrinėju naują vietą.
Nieko čia nauja
Vaidotas Janulis, kultūros ministras, Šiaulių universiteto profesorius:
- Sutikau būti, nes įkalbėjo. Siūlė šį postą jau gegužę ar birželį - nebepamenu. Aš labai ir atsikalbinėjau - neturėjau kada: visą tą laiką rengiau Monmartro Respublikos projektus ir reklamą. O atėjo laikas ir sutikau. Nieko man čia nauja, gal tik išskyrus programinę kalbą.
Prezidentė labiau vertina klasiką
Janina Ališauskienė, prezidentė ir „Laiptų” galerijos direktorė:
- Kaip, Prezidente, suprasti, kad skulptorius Martynas septynerius metus būti kultūros ministru tiko, o dabar jau nebe?
- Ko gero, dabar Martynas būtų dar geresnis ministras, bet jis pats nusprendė atsisakyti šio posto, nes nori būti laisvas ir nepriklausomas menininkas.
- O kodėl naujuoju kultūros ministru pasirinkote būtent grafiką Vaidotą Janulį?
- Kadangi buvęs ministras labai jaunas, jam labai svarbi forma, tai dabar pasirinkome grafiką, propaguojantį tik liniją ir juodą-baltą spalvas. Puikų įspūdį Janulis darė jau seniai ir todėl paskyrimui užteko tik vienos jo pristatytos programos minties: „Žinau, jūs mėgstate klasiką, tai ar tiktų jums juoda-balta?”
- Kas jums jį rekomendavo?
- Jei pasakyčiau, kad likimas, ar patikėtumėte?
- O gal aštuntaisiais respublikos gyvavimo metais galų gale iš pogrindžio į viešumą išėjusi masonų ložė?
- Pasikuklinsiu atsakyti į šį klausimą, nes kuklumas labiau puošia... Sakykim taip: Šiaulių bulvaro vasaros renginiai privertė mus atskleisti šį paslapties šydą - išeiti į viešumą, tai yra, į bulvarą.
Viskas čia taip prancūziška
Sigitas Prancuitis, šiaulietis menininkas, viso, kas prancūziška, žinovas:
- Vilioja mane visa Monmartro aplinka - susirinkę draugai, parodos. Ir ši „Lietuvos aukso fondo” paroda nors ir lietuvių autorių, bet labai prancūziška. Štai čia Adomas Galdikas - tikrų tikriausia prancūzų mokykla.