Tapytojų akvarelininkų Lietuvoje nėra daug - apie šimtą, todėl bandoma sudominti šia technika jaunuosius dailininkus, juolab kad akvarelė nėra brangi - reikia tik popieriaus, vandens ir dažų. Vis dėlto akvarelininkas gauna gerokai fiziškai paplušėti, ypač per vasaros karščius, kai sausas oras akimirksniu išdžiovina akvarelei lieti būtiną drėgną popieriaus lakštą.
Taip teigia vienas iš žinomiausių lietuvių akvarelės meistrų, Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininkas Eugenijus Nalevaika, kurio personalinės parodos "fragmENtai" atidarymas sostinės Pamėnkalnio galerijoje pradėjo tarptautinę akvarelės bienalę "Baltijos tiltai. Gelmė".
Pasak E. Nalevaikos, akvarelės bienalės pradėtos rengti Kaune 2006 metais, kai jis pats vadovavo LDS Kauno skyriui. "Dabar esu Vilniuje, bet tikrai nedegiau noru perkelti bienalę į Vilnių, tačiau kauniečiai nesurado energijos ar noro, o gal žmogaus, kuris galėtų surengti bienalę Kaune. Dėl to kiek apmaudu, nes Kauno miesto savivaldybė yra įsirašiusi akvarelės bienalę į savo reprezentacinių renginių sąrašą. Tikiuosi, kad kita bienalė vėl sugrįš į Kauną, yra sumanymų ir galbūt plėsti jos geografiją, gal rengti dalį parodos Vilniuje, dalį - Kaune", - dalijosi ateities planais LDS pirmininkas.
Pamėnkalnio galerijoje eksponuojamų darbų autorius sako, kad tai nėra išbaigta jo akvarelių paroda, o tik fragmentai, bet visi darbai yra nauji, seniausiam - pusė metų, naujausiam - keletas dienų.
"Ši paroda ženklina vieno mano kūrybos ir gyvenimo etapo pabaigą ir kito pradžią. Pradėjus vadovauti Dailininkų sąjungai, labai mažai laiko lieka kūrybai, tik savaitgaliai arba vakarai, nors po darbo norisi poilsio. Kūryba kenčia, bet tikiuosi, kad tai laikinas gyvenimo etapas, šios pareigos laikinos, ir jau po truputį pradedu svajoti, kada sugrįšiu prie intensyvesnės kūrybos. Gyvenimas bėga, ir susimąstai, ką geriausiai moki ir kodėl dirbi ne tai, ką geriausiai moki", - svarstė E. Nalevaika.
Pasak autoriaus, akvarelė dailininkui - kaip muzikantui gamų grojimas ir reikalauja labai reguliaraus darbo.
"Būtinos kasdienės treniruotės, nes tiesiog pamiršti, kaip susidraugauti su vandeniu, jis neklauso, labai kaprizingas, o ta technika reikalauja labai didelio susikaupimo. Nors, palyginus su aliejine tapyba, akvarelė nėra labai brangus menas išteklių prasme, bet aš bandau lieti ant didelių formatų, juolab kad atsirado galimybės - seniau pas mus būdavo galima įsigyti tik labai riboto formato specialaus popieriaus akvarelei. Parodoje pristatau ir akvarelę, išlietą ant šešių metrų ilgio popieriaus ritinio..." - sako E. Nalevaika, raginantis akvarelininkus tapti šiuolaikiškesnius, ieškoti naujų išraiškos būdų ir nebūti labai prisirišusius prie klasikinės akvarelės technikos.
Laiko pokyčius atspindinčius darbus galima pamatyti Lietuvos dailininkų sąjungos "Arkos" galerijoje atidarytoje pagrindinėje akvarelės bienalės parodoje "Baltijos tiltai. Gelmė". Jai atrinktus daugiau nei 120 kūrinių bus galima pamatyti iki rugsėjo 3 dienos. Čia eksponuojami ne tik klasikine akvarelės technika sukurti darbai, bet ir mišrių technikų bei medžiagų kūriniai, erdvinės kompozicijos ir videoprojektas.
Dailininkų sąjungos galerijoje taip pat atidaryta praėjusios bienalės laimėtojo Vidmanto Zarėkos paroda bei akvarelininkų grupės "Aqua 12" paroda "Spiritus Movens".
ELTA
