Romualda URBONAVIČIŪTĖ

„Laiptų“ galerijos salė ir balkonas buvo pilnut pilnutėliai – šiauliečiai laukė pirmojo šiemet Kultūros vakaro, nes koncertuoti žadėjo žymieji operos solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius su garsiuoju Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kvartetu.

 

Ir reiklūs Šiaulių melomanai nenusivylė: kvartetas preciziškai atliko kelias dalis iš Felikso Mendelsono-Bartoldžio koncerto, Kristina su Edmundu dainavo jausmingas arijas iš prancūzų ir vokiečių kompozitorių sukurtų operečių. O „Laiptų“ galerija už nuostabų šiauliečiams dovanotą penktadienio vakarą atlikėjams neliko skolinga: jau ne pirmą kartą galerijos projektuose dalyvaujančiam duetui įteikė ypatingą dovaną – paveikslą iš Šiaulių kilusio kolekcininko ir meno mecenato Edmundo Armoškos kolekcijos.

 

Edmundas Armoška, kaip jau įprasta pastaraisiais metais, šiauliečiams ir miesto draugams skiria itin vertingas dovanas, tad dainininkai  Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius buvo tiesiog priblokšti, kai buvo apdovanoti Krauzės 1930 metais sukurtu peizažu, ir žadėjo dar dažniau dalyvauti Šiaulių renginiuose. 

 

Nustebinti itin malonaus mūsų miesto publikos ir vakaro organizatorių priėmimo buvo ir ne taip dažnai Šiauliuose koncertuojantis Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis M. K. Čiurlionio kvartetas - Jonas Stankevičius (pirmasis smuikas),  Darius Dikšaitis (antrasis smuikas), Saulius Lipčius (violončelė) ir Gediminas Dačinskas (altas).

 

„Kaip simboliška, kad mes susitinkame „Laiptuose“ - demokratiškiausioje vietoje, nes juk senais laikais teatruose publika iš ložių ir publika iš „galiorkos“ susitikdavo tik ant laiptų“, - kalambūru koncertą pradėjęs Gediminas Dačinskas po renginio kalbėjo jau rimtai.

 

- Kvartetas vadinasi M. K. Čiurlionio, bet per koncertą jo kūrinių negrojote...

 

- Mes labai dažnai atliekame M. K. Čiurlionio kūrinius – tai yra viena iš mūsų prioritetinių sričių, nes kvarteto pavadinimo – tos aukštos kartelės – esame įpareigoti skleisti jo muziką ir Lietuvoje, ir pasaulyje. O kodėl šiame koncerte neskambėjo M. K. Čiurlionio kūryba? Nes kiekvienas koncertas yra skirtingo žanro ir skirtingai publikai.

 

Apskritai mūsų kvartetas atlieka labai daug lietuvių kompozitorių kūrinių – mes nesame popdainininkai, kurie savo repertuare turi tik dešimt dainelių. Kiekviena mūsų nauja programa yra iš tiesų visada nauja, nes mes grojame ne tik klasiką, bet ir jaunų lietuvių kompozitorių, net studentų kūrinius. Nesame vienos kurios muzikos atlikėjai, neturime prioritetinio žanro – tiesiog stengiamės atsirinkti geriausią muziką ir iš seniausios, ir iš naujausios. Tikrai nesame iš tų kolektyvų, kurie stengiasi pasišvęsti vienam žanrui ar vien tik šiuolaikinei muzikai. 

Pagrindinis kriterijus mūsų atliekamai muzikai – tai turi būti puiki, gera muzika.

 

- Ir koncertuojate didelėse salėse...

 

- Kadangi esame mobilus kolektyvas – tik keturi žmonės ir esame kamerinės muzikos ansamblis, tai galime koncertuoti bet kur, juk „kamera“ itališkai reiškia „kambarys“. 

Mūsų kambarėlis gali būti ir tūkstančio vietų salė, ir keliolikos vietų patalpa – mes vienodai gerai tinkame ir vienur, ir kitur, nes visur vienodai gerai skamba mūsų instrumentai. 

Nors namine mūsų baze juokais galima pavadinti Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Tai iš tiesų pati geriausia salė Lietuvoje – nuostabios akustikos. Tokios salės reikėtų paieškoti ir Europoje. Todėl filharmonijoje mes su ypatingu džiaugsmu ir grojame, ir dabar įrašinėjame savo diskus. O kituose Lietuvos miestuose tenka pagroti ir prastesnės, ir geresnės akustikos salėse – juk salė yra viso labo tik patalpos. O mums svarbiausia yra žmonės, kurie ateina į mūsų koncertus ir todėl mus pradžiugina kiekviena patalpa, kurioje surandame savo klausytojų...

 

- O kokia yra kamerinės muzikos publika? 

 

- Mes labai džiaugiamės, kad turime savo publiką. Kamerinė muzika yra daugiau vidinio susikaupimo muzika: ji daug lankstesnė, ji turi mažiau žėrinčių spalvų, mažiau masės, ji tiesiog  nukreipta į kokybę, į žaidimą. Tai yra daugiau intelektinės visuomenės dalies pomėgių ir skonių muzika. 

 

Manau, kad ne visada taip – dažnai mus nustebina ir mažesniuose miesteliuose, mažesnėse salėse, kur nėra specifinės publikos, bet kur kamerinė muzika sužavi bet kokį jautrų žmogų. Apskritai kvarteto atliekama muzika prieinama visiems – tereikia bent sykį jos ateiti pasiklausyti.

 

Mes koncertuojame ir užsienyje, ten vykstame kartais ilgesniems, kartais trumpesniems turams. Turime nuolatinių partnerių, turime draugų, kolegų, su kuriais dažnai bendradarbiaujame. Pavyzdžiui, mūsų paskutinis koncertas buvo filharmonijoje su mūsų partneriu - puikiu klarnetininku iš Belgijos, paskui mes vyksime į Belgiją dviem koncertams.  

Esame daug žemynų, daug šalių aplankę. Bet ar dažniau važiuojame į Rytus, ar į Vakarus, negaliu pasakyti – sistemos nėra. Važiuojame ten, kur mes reikalingi, kur kviečiami.

Kad dabar pakvietimų į užsienį mažiau, nepasakyčiau. Gal mes tik Lietuvoje labiau jaučiame sunkmetį, gal čia kiek koncertų lankomumas yra kritęs. 

 

- O su Edmundu Seiliumi ir Kristina Zmailaite jūs dažnai rengiate bendrus koncertus?

 

- Su mielais dainininkais mes jau bendradarbiaujame bene metus, todėl ne pirmą kartą kartu koncertuojame, rengiame bendras programas - prancūzų kompozitorių koncertinę programą mes jau įrašėme į kompaktinę plokštelę, kuri turėtų pasirodyti po kelių mėnesių, o operečių - lengvesnės muzikos žanro – programą dar tik ruošiamės pristatyti.

Tad čia, Šiauliuose, pristatėme tik „pabirutes“ iš skirtingų programų. Pirmiausia tai Kristinos ir Edmundo koncertas, juk šie puikūs puikūs dainininkai tūlam šiauliečiui labiau pažįstami iš televizijos ekrano, todėl dauguma atėjusių į šį koncertą tikėjosi išgirsti jų atliekamų miuziklų ir operečių arijų. O kartu dalis publikos gal pirmą kartą išgirdo ir kvartetą. Ir sunku pasakyti, ar tai labai nepatiko Kristinos Zmailaitės ir Edmundo Seiliaus gerbėjams. 

 

Juk dažnai skirtingų žanrų, skirtingų ansamblių kokybiškai geras atlikimas tame pačiame koncerte puikiai dera ir publika atsirenka tai, kas tinka jai. Manau, kad jautriam žmogui gera muzika visada palieka įspūdį, ypač kai kvartetas su duetu puikiai papildo vieni kitus.

 

- Tačiau, ko gero, M. K. Čiurlionio kvartetas dažniau groja vienas?

 

- Kodėl gi? Nors, žinoma, kvartetas yra pakankamai autonomiškas žanras – mes galime koncertuoti ir vieni, tačiau jei norime papuošti programą kažkokiu akcentu (štai šįsyk koncerto akcentas yra  vokalinė muzika), tai grojame ir su įvairiais instrumentalistais, ir su dainininkais.

 

Ypač su vyresnės kartos Lietuvos dainininkais: jau dešimtmečius bendraudarbiaujame ir džiaugiamės kiekvienu koncertu su soliste Asta Krikščiūnaite – mūsų nuolatine partnere. Anksčiau dažnai koncertuodavome su Regina Maciūte, Virgilijumi Noreika. Galima būtų išvardyti daug solistų, kurie angažuoti ne vien tik operos, bet ir atlieka kamerinės muzikos kūrinius ir su kuriais mūsų kvartetas mielai koncertuoja.