Lietuvių etninės kultūros draugijos suvažiavimas reikalauja iš Lietuvos valdžios atsigręžti į etninę kultūrą ir reiškia susirūpinimą vykdoma etninės kultūros politika.

Savaitgalį Kaune įvykusio Lietuvių etninės kultūros draugijos suvažiavimo dalyviai priėmė kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus, kuriame reiškiamas susirūpinimas, kad etninė kultūra iki šiol neranda tinkamos vietos kultūros politikoje ir švietimo sistemoje.

Rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys, kad prieš metus patvirtinta valstybinė Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategija yra deklaratyvi, nenustato aiškaus veiksmų plano. Pažymima, kad valstybė iš esmės yra nutraukusi finansinę paramą etninės kultūros programoms, o pastaruoju metu bandoma jau kėsintis ir į institucijų, kurios rūpinasi etninės kultūros išlikimu ir plėtra, egzistenciją. Atkreipiamas dėmesys, kad Seimo patvirtintose Lietuvos kultūros politikos gairėse etninė kultūra pamiršta, o į ekspertų pateiktus pasiūlymus yra neatsižvelgta.

"Neseniai Seimo patvirtintos "Lietuvos kultūros politikos gairės" diskriminuoja etninę kultūrą, nes šiame dokumente apie ją nė vienu žodžiu neužsimenama. Neaptarti etnokultūros ugdymo, išsaugojimo ir sklaidos tobulinimo klausimai. Visa kultūros politika orientuojama vien į dabartinę Lietuvos teritoriją ir emigrantus. Tuo tarpu lietuviškose etninėse žemėse (Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje) gyvenančių lietuvių kultūra visai ignoruojama. Tokiu būdu etninių žemių lietuviai ir lietuvių kultūros puoselėtojai diskriminuojami ir verčiami laikyti save emigrantais. Dar daugiau - visa etninės kultūros kūryba įvardinama mėgėjų menu. Tokia klaidinga nuostata trukdys puoselėti kryždirbystės, sutartinių, dainų šventės tradicijas, kuriuos UNESCO pripažino pasaulinio nematerialaus paveldo šedevrais, nes paveldo tradicija yra etninės kultūros, bet ne mėgėjų kūrybos sritis", - sakė draugijos narys etnologas dr. Vytautas Tumėnas.

Suvažiavimas taip pat priėmė atskirą rezoliuciją, kuria išreiškė savo nepritarimą neseniai Seimo valdybos palaikymo sulaukusiam siūlymui sujungti Etninės kultūros globos tarybą su Valstybine paveldo komisija. Suvažiavimas pareikalavo išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą kaip savarankišką Seimui atskaitingą instituciją.

Atskira rezoliucija buvo priimta dėl valstybinės Jono Basanavičiaus premijos - aukščiausio valstybinio apdovanojimo už reikšmingą veiklą etninės kultūros srityje - skyrimo tvarkos. Iš visos Lietuvos suvažiavę etnokultūrininkai pasisakė prieš šios garbingos premijos nuvertinimą, nes premiją imta skaidyti ir teikti keliems asmenims ne už bendrą kolektyvinę veiklą, bet už atskiras tiesiogiai tarpusavyje nesusijusias veiklas.

"Pareiškiame, kad J. Basanavičiaus valstybinė premija yra vienas integralus apdovanojimas ir jis negali būti dalomas ar skaidomas ir skiriamas dviem ar daugiau atskirų asmenų, išskyrus tik tuos atvejus, kai premija teikiama už bendrą grupinę veiklą", - rašoma draugijos suvažiavimo rezoliucijoje.

Suvažiavimas taip pat priėmė pareiškimą, kuriuo išreiškė nepritarimą Kauno pilies rekonstrukcijai nepaisant visuomenės nuomonės ir konstatavo, jog vyksta ne pilies atkūrimas, o naujoviškos, niekada neegzistavusios pilies statyba. Buvo pareikalauta, kad būtų deramai atsižvelgta į visuomenės lūkesčius ir suteikta galimybė suinteresuotoms visuomeninėms organizacijoms dalyvauti priimant sprendimus nuo pat jų priėmimo pradžios.

Eltos inf.