XVIII a. nutilusi prūsų kalba - gyva. Kaunietis baltistas ir etnologas dr. Mykolas Letas Palmaitis, prieš beveik tris dešimtmečius buvęs vienu iš eksperimentinės prūsų kalbos pradininkų, šiandien sako nebegalįs suvaldyti jos gaivinimo proceso, kurį perėmė entuziastingas jaunimas.

Pasak M. L. Palmaičio, eksperimentinės prūsų kalbos perspektyvos globalizacijos užvaldytame pasaulyje yra platesnės nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Tarp istorijos girnų atsidūrusi Vakarų baltų tauta - senovės prūsai - šiandien "atgimsta", daugėjant smalsuolių, atrandančiųjų savo tolimuosius protėvius ir jų kultūrą.

"Idėja prikelti prūsų kalbą iš užmaršties pirmąkart iškelta 1983-iaisiais, kai išėjo mano ir kolegos lingvisto Vladimiro Toporovo manifestas dėl prūsų kalbos atgaivinimo. Paprasčiausiai kartą prieš Naujuosius pasveikinau V. Toporovą prūsiškai, ir jis užsidegė rekonstruoti ir gaivinti prūsų kalbą", - eksperimento ištakas "Vakarų ekspresui" prisiminė M. L. Palmaitis.

Po metų pasirodžiusiame straipsnyje V. Toporovas siūlė atkreipti dėmesį į tekstus, kuriuos pirmiausia reikėtų "suprūsinti" - pavyzdžiui, nuo Šventojo Rašto, kurio prūsiškų fragmentų buvo išlikę. Pagal lingvistinius principus iš išlikusių kalbos nuotrupų pradėta dėlioti visuma.

Šitaip prasidėjo pirmasis prūsų kalbos gaivinimo sąjūdis, buvo įkurtas bendraminčių klubas "Prūsa", atsirado entuziastų, atkakliai studijavusių prūsų kalbos paminklus ir net pramokusių šia kalba rašyti.

Brolijos filialų būta Rygoje, Olštyne, Karaliaučiuje. "Pasikeitus santvarkai ir atsiradus valstybių sienoms, rengti dažnus susitikimus pasidarė sunku, ir brolija pradėjo nykti. Tiesa, dar spėjau išleisti žodynus", - sakė M. L. Palmaitis.

Prieš kelerius metus mokslininkas elektroninėje pašto dėžutėje rado laišką iš Karaliaučiaus. "Sužinojau, kad susibūrė visai jaunų žmonių, kurie neturėjo nieko bendro su pirmaisiais klubais, grupė. Jie panoro gaivinti gimtosios žemės senąją kalbą, susirado mūsų leidinukus ir tuomet jau mėgino mokytis kalbėti", - pasakojo lingvistas.

Po kiek laiko, M. L. Palmaičiui viešint Olštyne, jį susirado prūsų kalba besidomintis studentas. "Vėl susitikę po poros mėnesių, su entuziastu prūsiškai kalbėjome gal porą valandų. Ir, turiu pripažinti, jam sekėsi kur kas geriau nei man, mat aš kalbos nevartojau, o jis prūsiškai buvo išmokęs savo draugę", - sakė M. L. Palmaitis.

Pasak jo, norinčiųjų mokytis prūsiškai spontaniškai atsiranda visoje Lenkijoje. "Kalba išslydo iš mano kontrolės, daugiausia viskas vystoma interneto forumuose, tačiau, žinoma, netoli vieni nuo kitų gyvenantieji kalbos mėgėjai rengia ir gyvus susitikimus", - pasakojo jis.

Įžvalgaus mokslininko požiūriu, jeigu pirmoji prūsų kalbos gaivinimo banga kilo iš patriotinio domėjimosi tuo, kas neseniai buvo drausta, bei noro pajusti kalbinės rekonstrukcijos galią, antrąją bangą paskatino visai kiti veiksniai. "Šie jauni žmonės kuria naują bendraminčių visuomenę, mėgindami identifikuotis su senaisiais žemės šeimininkais, - sakė jis. - Lietuvoje ir Latvijoje, manau, šis sąjūdis nunyks - kai gyvenimas sunkėja, žmonėms ne iki tokių pomėgių. Tačiau Lenkijai priklausančioje Varmijos-Mozūrijos žemėje ilgainiui stiprės - žmonės turi noro ir galimybių susitikti, bendrauti."

Šiame kontekste, anot jo, galima kalbėti apie vadinamojo netradicinio etnoso formavimąsi. "Tokių kalbinių eksperimentų mūsų laikais yra ir daugiau: žmonės buriasi į nematytus junginius ir sąjungas, pradeda save vadinti vikingais ar dar kaip nors, yra bandymų atkurti gotų kalbą...

Interneto dėka žmogus gali susisiekti su bendraminčiu, gyvenančiu kitoje pasaulio dalyje, keistis informacija. Mokslinės literatūros srautas taip pat prieinamas kiekvienam. Tad nenustebčiau, jeigu globalizacija išnaikintų tradicines didžiąsias kultūras, o vietoj jų atsirastų tūkstančiai naujų mažų etnosų su sava kultūra bei sava kalba", - sakė M. L. Palmaitis.

Eltos inf.-