Vilniuje su vizitu viešintis Švedijos Ministras Pirmininkas Fredrikas Reinfeltas (Fredrik Reinfeldt) antradienį perdavė Lietuvai lietuvių ir švedų rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus archyvą. Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje šia proga atidaryta Lietuvos ambasados Stokholme parengta fotodokumentinė paroda, skirta I. Šeiniaus gyvenimui, diplomatinei veiklai ir kūrybai.

Minint Lietuvos ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmetį, Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje vykusioje ceremonijoje Lietuvos centriniam valstybės archyvui perduotos 25 dėžės su I. Šeiniaus knygomis, raštais, taip pat rezoliucijomis bei dokumentais iš Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse užsienyje vykusių lietuvių politinių konferencijų. Šie dokumentai atspindi Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklą okupacijos laikotarpiu.

Ceremonijoje dalyvavęs I. Šeiniaus vaikaitis, televizijos ir kino prodiuseris, garsaus Stokholmo kino festivalio direktorius Ignas Šeinius, apdovanotas "Lietuvos diplomatijos žvaigžde", išreiškė nuoširdų dėkingumą Lietuvos valstybei ir pasididžiavimą savo šeima, išsaugojusia lietuvišką Šeiniaus pavardę.

"Mano senelio archyvo sugrįžimas iš Stokholmo į Vilnių, iš Švedijos į Lietuvą, taip pat simboliškai reiškia mano senelio sugrįžimą į nepriklausomybę atgavusią gimtinę po daugiau kaip 70 metų", - kalbėjo I. Šeiniaus vaikaitis.

Rašytojo archyvą priėmęs Premjeras Andrius Kubilius pabrėžė ir savo šeimos ryšį su I. Šeiniaus kūryba.

"Drauge su grįžtančiu į Lietuvą mūsų diplomato ir rašytojo Igno Šeiniaus archyvu grįžta ir mano šviesios atminties mamos, literatūros mokslininkės, habilituotos mokslų daktarės Janinos Žėkaitės darbai. Ji daug dėmesio skyrė I. Šeiniaus asmenybės ir jo kūrybos tyrinėjimams. Mama yra išleidusi monografiją ir apie kitą įžymų Lietuvos diplomatą ir menininką - Jurgį Savickį, o mano tėvas - literatūrologas Vytautas Kubilius - rašė apie diplomatus ir kūrėjus Oskarą Milašių ir Jurgį Baltrušaitį", - priimdamas I. Šeiniaus archyvą kalbėjo Premjeras A. Kubilius.

Neoficialiu Lietuvos diplomatu Švedijoje I. Šeinius tapo, kai 1915 metais buvo pasiųstas dirbti Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti Stokholmo skyriaus įgaliotiniu. I. Šeiniaus iniciatyva 1917 m. Stokholme įsteigtas Lietuvių spaudos biuras, kuris Švedijos spaudai teikė žinias apie Lietuvą, per telegramų agentūras - danų ir norvegų laikraščiams. 1917 m. Stokholme publikuojama pirmoji jo knyga švedų kalba "Lietuvių kultūra". 1920-1921 m. diplomatas dirbo į Kopenhagą perkeltame Spaudos biure, 1921-1923 m. Lietuvos atstovybėje Helsinkyje, 1923 m. paskirtas vadovauti atstovybei Stokholme. Vėliau I. Šeinius grįžo į Lietuvą ir čia dirbo. 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, jis visam laikui išvyko į Švediją, kur gyveno jo šeima. 1954 m. Lietuvos diplomatijos šefui Stasiui Lozoraičiui paprašius, I. Šeinius sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.

Rašytojas ir diplomatas Švedijoje gyveno iki pat mirties 1959 metais, rašė švedų kalba, buvo laikomas švedų rašytoju. Tėvo archyvą ir atminimą Švedijoje saugojo rašytojo sūnus Irvis Šeinius, miręs praėjusiais metais.

Daug dar neskelbtos medžiagos apie I. Šeinių publikuojama šiais metais Lietuvoje išleistoje Vilniaus pedagoginio universiteto profesorės Sigutės Radzevičienės, 15 metų Švedijoje tyrinėjusios I. Šeiniaus archyvą, knygoje "Neatrastasis Ignas Šeinius".

Eltos inf.
Į viršų