Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos II aukšto fojė veikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Architektas Karolis Reisonas Šiauliuose“, skirta 120-osioms Karolio Reisono gimimo metinėms. Paroda veiks iki rugsėjo 18 d.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos II aukšto fojė veikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Architektas Karolis Reisonas Šiauliuose“, skirta 120-osioms Karolio Reisono gimimo metinėms. Paroda veiks iki rugsėjo 18 d.
K. Reisonas (1894 – 1981) – žinomas tarpukario Lietuvos architektas, latvis, atidavęs Lietuvai savo kūrybinės veiklos metus ir padaręs jos labui daug prasmingų darbų.
K. Reisonas (1894 – 1981) – žinomas tarpukario Lietuvos architektas, latvis, atidavęs Lietuvai savo kūrybinės veiklos metus ir padaręs jos labui daug prasmingų darbų.
1920 m. K. Reisonas Petrograde (dabar Sankt Peterburgas) baigė inžinerijos ir architektūros mokslus. Kurį laiką dirbo Sibire geležinkelio linijų statybose, kol galiausiai atvyko į Lietuvą ir 1922 m. pradėjo dirbti Šiaulių miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju.
K. Reisonui teko ne tik rūpintis atstatyti per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjusį miestą, bet ir užsiimti kita veikla. Jis suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, įsteigė miesto braižyklą, įkūrė vieną iš pirmųjų Lietuvoje amatų mokyklą ir jai vadovavo. 1926 m. parašė vadovėlį „Žemės ūkio statyba“, 1928 m. – „Molio statyba“.
1922 – 1930 m. K. Reisonas Šiauliuose parengė ir įgyvendino daugiau negu dvidešimt projektų. K. Reisono suprojektuoti pastatai pasižymi istorizmo formomis, juose pritaikyti orderiniai elementai, frontonai, dekoruotos tarpaukštinės juostos.
1930 m. K. Reisonas buvo pakviestas tapti Kauno miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju. Čia jis dirbo iki 1938 m. Kaune jis suprojektavo daug reikšmingų pastatų. Tai Kristaus prisikėlimo bažnyčia, Vytauto Didžiojo karo muziejus (kartu su Vladimiru Dubeneckiu ir Kaziu Kriščiukaičiu), Žemės ūkio rūmai, Žemės banko rūmai. Jo suprojektuotų pastatų yra Tauragėje, Jurbarke, Marijampolėje ir kt.
1940 m. K. Reisonas persikėlė į Panevėžį, kur dirbo miesto savivaldybės Statybos skyriaus vedėju, vėliau tapo miesto burmistru. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. emigravo į Australiją.
Už nuopelnus Lietuvai K. Reisonas apdovanotas IV laipsnio Gedimino ordinu ir III laipsnio Vytauto Didžiojo ordinu.
Parodoje pristatoma didelė dalis K. Reisono Šiauliuose suprojektuotų pastatų. Kai kurie iš jų yra išlikę iki mūsų dienų.

Parengė Romualda URBONAVIČIŪTĖ