facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

telefono nr el pastas

09-10-2015 18

Angelo muziejaus direktorius R. Milkintas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Irena RAMANECKIENĖ

Naujagimystės vargai liks istorijos paraštėje
Angelo muziejus mūsų mieste duris pirmiesiems lankytojams atvėrė 2014 m. rugsėjo 6 dieną. Kaip tądien atrodė naujagimis? Dviejose patalpose sustatytos stiklinės eksponavimo vitrinos mažesniems kolekcijos eksponatams išdėlioti, stambesni / aukštesni angelai eksponuojami stikliniuose kubuose. Tąkart į muziejaus gimtadienį „nuolatiniam gyvenimui“ buvo jau atskridę beveik penki šimtai 24 pasaulio šalių atstovai-angelai, besiskiriantys savo etniniais požymiais, spalvomis, individualiais charakterio bruožais, kuriuos lėmė ir medžiaga, ir juos dariusių menininkų kūrybos stilius.
Kaip praėjo naujagimystės laikotarpis nuo gimimo dienos iki prisitaikymo prie aplinkos – muziejų egzistavimui sukurtų reikalavimų paisymo, išgyvenimo galimybių, įskaitant nuomos, šildymo ir apšvietimo išlaidas, lankytojų poreikių tyrimo ir tenkinimo – tai liks istorijos šešėlyje. Pvz., praėjus trims mėnesiams nuo muziejaus įkūrimo, „Šiaulių naujienose“ ( 2014 12 06) rašiau: „Tik šį, pastarąjį, mėnesį pajamos iš muziejaus lankytojų beveik sutapo su patirtomis išlaidomis“... Kaip išgyveno / išsilaikė iki to laiko? Angelo muziejaus įkūrėjas nelinkęs tų dalykų sureikšminti. Kitas pavyzdys, gautas neoficialiais kanalais, tik ne VBS (užsienietiško varianto raidžių reikšmė – „Specialaus karinio modeliavimo programa“; lietuviškojo varianto – Viena Boba Sakė), irgi apmaudus. Reikėjo ženklo, rodančio, kur tas „naujagimis“ įsikūręs. Parengė projektą, suderino, užsakė, vykdytojai pagamino, atvežė ir įkasė informacinį užrašą prie tako, vedančio į muziejaus patalpas. Lyg griaustinis iš giedro dangaus – kaltinimas, kad pakenkta paveldui, nors stulpas įkastas tik 40 cm į žemę, o kultūrinis sluoksnis prasideda maždaug 80 cm gylyje...

Žavūs kūdikystės žingsneliai
Kūdikystės amžius – pirmieji gyvenimo / gyvavimo metai. Mano akimis žiūrint, žengti du svarūs žingsniai.
Pirmasis – tai edukacinių programų kūrimas moksleiviams ir ikimokyklinių įstaigų 4 – 6 m. amžiaus ugdytiniams. Tuo tikslu pasirūpinta edukacinės erdvės pritaikymu mažiesiems lankytojams. Čia eksponatai sudėlioti pagal ikimokyklinukų ir mokyklinio amžiaus vaikų skonį – ryškesnių spalvų, netikėtų figūrų, pvz., švelnus meškiukas ar medžiaginė lėlytė baltais baltais sparneliais. Juk ne vienas ankstyvosios vaikystės neišaugęs muziejaus lankytojas vakarais užmiega tik apsikabinęs savo švelnųjį žaisliuką. Šiems lankytojams suprantamai papasakojama apie Angelo sargo reikšmę religijoje ir kasdieniniame gyvenime. Po to, atsižvelgiant į amžių ir laikantis lietuvių tautodailės tradicijų, kiekvienas kuria kokį nors unikalų dirbinėlį / suvenyrą sau prisiminimui ar mamai pradžiuginti.
Tokiems užsiėmimams vesti buvo reikalingi stalai ir kėdės. Tik kaip jų įsigyti? Neįsivaizduojamai sunki problema ką tik „gimusiam“ muziejui. Su pagarba tariama saldainių fabriko „Rūta“ buvusio direktoriaus Algirdo Gluodo pavardė. Jo supratingumo dėka muziejus turi kėdes savo lankytojams – edukacinių užsiėmimų dalyviams susodinti. Taigi A. Gluodas – žmogiškasis muziejaus angelas, padėjęs „naujagimiui“ stotis ant kojų.
Antra, per praėjusius metus muziejaus kolekcija praturtėjo eksponatais-angelais iš keturių šalių: Argentinos, Japonijos, San Marino ir Ukrainos. „Atvykėlis“ iš Argentinos nepaprastas keliais požiūriais: kilmės istorija ir atsivežtu sertifikatu, kuris muziejuje pritvirtintas šalia šios neeilinės dovanos. Sertifikatas liudija, kad eksponatas atkeliavęs iš Buenos Airių „La Plata“ muziejaus. Tai muziejaus restauratorių profesionaliai atlikta XVIII a. Jėzuitų ordino misijos Argentinoje metu pagaminto Angelo kopija. Tokių kopijų pats nenusipirksi kad ir labai norėdamas. Šiaulių angelo muziejui jį padovanojo Argentinoje gyvenanti vaikų gydytoja-pediatrė ponia Sandra Araceli-Žukauskas, trečiosios kartos išeivė iš Lietuvos. Jos senelis kilęs iš Klaipėdos krašto. Matyt, p. Sandros seneliai ir tėvai nepaprastai mylėjo savo Tėvynę ir tą begalinę pagarbą nejučiomis jai perdavė. S. Araceli-Žukauskas praėjusių metų gruodžio mėnesį atsiuntė laišką, kuriame prašė informacijos apie naujojo muziejaus kolekciją. Dovanojo ne tik minėtąją XVIII a. kopiją, bet ir kitus angelus – jau per dešimt tokių dovanų esama muziejuje. Beveik kas mėnesį į muziejaus duris pasibelsdavo vis kitas p. Sandros siųstas angelas. Ir kultūrininkės, meno mecenatės Beatričės Kleizaitės-Vasaris populiariai ir įtaigiai parašyta angelologijos studija „Angelai“ – dosniosios lietuvės dovanota muziejui. O šią vasarą pati p. Sandra atvažiavo į Šiaulius, lankėsi Angelo muziejuje, Kryžių kalne, prie jo esančiame vienuolyne bei bibliotekoje. Ji nepaprastai džiaugėsi dvasiškai praturtėjusi Lietuvoje.
Muziejų kiekybiniu, o ypač kokybiniu aspektu turtingesnį padarė keramikės Genovaitės Butkevičienės, lėlininkės iš Žagarės Aušros Petrauskienės, skulptorių Kęstučio Samalionio, Martyno Gaubo, Leono Striogos autoriniai darbai. Kiekvienas iš jų – originalus, nepakartojamas kūrėjas. Antai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas L. Strioga savo skulptūras, įskaitant ir muziejui dovanotą „Sužeistą angelą“, vienintelis pasaulyje kuria unikalia kapotine technika, paverčiančia skulptūrų (darbų sąraše apie 1000 meno dirbinių) paviršių, Audronės Meškauskaitės žodžiais tariant, vibruojančia visuma, „kurioje lyg impresionistų paveiksluose veriasi šviesos ir šešėlių orkestruotės, pakylėto pasaulio harmonija“. Taigi, „Sužeisto angelo“ faktūra rodo, kad tai L. Striogos darbas – iš beržo ir meilės, todėl poetiškas ir jautrus. Beje, Šiauliuose tik Angelo muziejaus ekspozicijoje galima pamatyti vieną iš šio kūrėjo darbų. Lyriškas, švelniausius jausmus žadinantis radviliškietės, dailės mokytojos, profesionalios keramikės ir poetės G. Butkevičienės „Gerumo angelas“, radviliškiečio / šiauliečio K. Samalionio bareljefinio angelo improvizacija, Radviliškyje gimusio, o Šiauliuose meno mokslus perpratusio skulptoriaus M. Gaubo drožybos vidinės raiškos atvaizdas angelo figūroje, kilęs iš emocinio įsijautimo.
Paskutiniai keturi angelai – senojo porceliano dirbiniai – parsivežti iš Amsterdamo. Tai muziejaus dovana sau pačiam.

„Trys viename“
„Šiaulių naujienų“ straipsnyje „Susitikimas su angelais“ (2014 12 06) rašiau: „Angelo muziejų įsteigė (žinoma, ne be tėvų pagalbos) ir jam vadovauja Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto pirmakursis, buvęs J. Janonio gimnazijos auklėtinis Rytis Milkintas“. Punskietė N. Sidarienė el. p. informaciniame puslapyje, viešindama žinią „Ryčio Milkinto angelai atskrido į Punską“, ne tik pažymi, kad paroda bus atidaryta 2015 m. birželio 30 d., bet ir tai, kad jos autorius, vos devyniolikametis, jau surengęs keliolika parodų.
Kaip juokavo į Muziejaus vienerių metukų sukaktuves atėjęs klasės draugas janonietis Matas Jarulaitis ir kurso draugas Edvardas Aleknavičius, Rytis gyvena pagal principą, atitinkantį šiuo metu madingą reklaminį šūkį – „Trys viename!“ Ne, tai ne apie tinginių mėgstamą cukraus, grietinėlės, kavos „mikstūrą“ ir ne apie arbatą, susidedančią iš raištelio, maišelio ir žolių žiupsnelio. Trys Ryčio gyvenimo akcentai – viešojo administravimo studijos universitete, kūryba ir VšĮ Angelo muziejaus valdymas / reikalų tvarkymas.
Pirmoji komplekso sudėtinė dalis – egzaminai, įskaitos ir kiti darbai – universiteto dėstytojų įvertinti 9,7 balo iš 10 galimų.
Antrasis komponentas susideda iš tokių dalykų:
* Šiemet surengtos trys autorinės parodos: Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto bibliotekoje, Kuršėnų etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos muziejuje Punske.
* Laimėta Šiaulių savivaldybės jaunojo kūrėjo vienkartinė stipendija, kuri paskirta 2015 01 30 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
* Už kūrybinius nuopelnus jauniausiam Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus nariui 2015 m. balandžio mėn. Lietuvos kultūros ministerija suteikė meno kūrėjo statusą.
* Įstojo į Tarptautinę muziejų tarybą (ICOM), kurios tikslai – skatinti ir remti muziejų steigimą ir profesinę veiklą, skleisti supratimą apie muziejų funkcijas ir vaidmenį tarnaujant visuomenei; organizuoti įvairių šalių muziejininkų bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą; remti visų šalių muziejininkų interesus; plėtoti muziejininkystės mokslą. Taigi, R. Milkinto narystė ICOM įtvirtina Angelo muziejaus statusą, suteikia teisę dalyvauti savo šalies nacionalinio komiteto veikloje, teikia galimybių pasirinktinai gilinti bei plėsti kompetencijas tarptautinių komitetų veikloje, nemokamai gauti informacinius bukletus ir kitus nariams skirtus leidinius bei naudotis teise nemokamai lankyti viso pasaulio muziejus.

Ar sunku būti muziejaus direktoriumi?
Jauniausias Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus tautodailininkas ir, matyt, visoje Lietuvoje jauniausias muziejaus direktorius į pastraipos antraštėje suformuluotą klausimą atsakė vienu žodžiu: „Sunku.“ Paprašytas sukonkretinti atsakymą, direktorius Rytis Milkintas nurodė užimamų pareigų priedermes, atsirandančias dėl išorinių reikalavimų ir savo paties vidinio imperatyvo. Todėl kiekvieną dieną būtina veikti aktyviai, iniciatyviai, kūrybiškai. Dažnai įvairiais rakursais tenka atstovauti muziejų miesto, rajono ar respublikiniuose renginiuose. Ir visur reikia turėti užtektinai žinių, patirties... Tiesa, bendrakursių nuomone, antrasis „šios lazdos galas“ teigiamai atsiliepia viešojo administravimo studijų rezultatams.
Direktorius neslepia, kad renginiuose įgyja naujų žinių, vadovavimo įgūdžių, dvasiškai turtėja, muziejus pasipildo naujais eksponatais. Antai 2015 m. sausio mėn. Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje vyko respublikinis dailės, technologijų ir dorinio ugdymo konkursas-paroda „Po angelo sparnu“. Angelo muziejaus direktoriui buvo pasiūlyta atsirinkti eksponatų. Iš daugiau kaip 200 konkursui pateiktų moksleivių darbų jaunasis direktorius atsirinko tris labiausiai patraukusius dėmesį. Tai „Mano angelas sargas“ (aut. Kamila Turuta, Vilniaus S. Konarskio vidurinė mokykla), „Laukiantis angelas“ (aut. Gabrielė Davidavičiūtė ir Povilas Babelis, Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija) ir „Refleksija“ (aut. Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos moksleivės Milda Krivaitytė, Laima Plėšnytė, Neringa Geigalaitė, Kamilė Mikšytė, Emilija Galdikaitė, Gabrielė Vilkauskaitė; mokytoja D. Čiupailienė). Šie mokinių darbai ne tik džiugina lankytojų akį, bet ir autorių bei mokyklų savigarbą pakylėja kitų akyse – jų kūrybiniai darbai ne vienadienis žaidimas, o muziejaus eksponatai.
Muziejaus direktorius dėkingas savo buvusių mokyklų – Šiaulių Tėvo Benedikto Andruškos pradinės mokyklos, „Juventos“ progimnazijos ir J. Janonio gimnazijos – vadovams ir visiems mokytojams, nuoširdžiai besidžiaugiantiems prasminga buvusio auklėtinio veikla, siekiantiems sudominti moksleivius edukaciniais muziejaus renginiais. Šiais žmonių susvetimėjimo laikais belieka tik didžiuotis ir džiaugtis tokiu nuostabiu minėtų mokyklų dėmesiu pozityviems dalykams Šiauliuose, didžia pagarba ugdytinio siekiams ir jo asmenybei.
Mažojo jubiliejaus šventėje Rytis susirinkusiesiems dėkojo už širdingus linkėjimus, už jų akyse įžvelgtą nesumeluotą džiaugsmą, matytas šypsenas, gražių rudeniškų spalvų žiedus... Visa tai, Ryčio žodžiais tariant, įkvepia jį tolimesniems darbams, sustiprina pasitikėjimą savimi, teikia fizinių ir dvasinių jėgų.

09-10-2015 11

Sandra Araceli-Žukauskas ir R. Milkintas Kryžių kalne.
Angelo muziejaus archyvo nuotr.

09-10-2015 24 09-10-2015 23

Angelo muziejui 1-eri metai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

09-10-2015 10

XVIII a. Jėzuitų ordino misijos Argentinoje metu pagaminta angelo kopija su sertifikatu.
Angelo muziejaus archyvo nuotr.

09-10-2015 19 09-10-2015 20

09-10-2015 21 09-10-2015 22

R. Milkinto parodos eksponatai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 

 

Į viršų