Žinių apie finansinį raštingumą, pateiktų paprasta, žmogiška kalba labai trūksta, ypač atvykusiems į Lietuvą iš kitų šalių. O jeigu tai – moterys, bėgančios nuo karo žiaurumų Ukrainoje? Joms ir kitoms atvykėlėms iš Rytų Europos šios žinios beveik dvejus metus buvo teikiamos Pagalbos klube. Dalyvės tobulino skaitmeninio ir finansinio raštingumo žinias, mokėsi suprasti Lietuvos mokestinę sistemą ir verslo kūrimo aplinką, lietuvių kalbą ir kultūrą, bet svarbiausia – atrado bendrystę ir palaikymą, taip būtiną patiriant ilgalaikį stresą.

Pusė ketina kurti verslą

Kaip rodo 2023 m. rugsėjį Plėtros centro programos „U&We Hub“ kartu su „Ukreate Hub“ bei Atviros Lietuvos fondu atliktas tyrimas, dauguma ukrainiečių moterų, šiuo metu gyvenančių Lietuvoje, norėtų čia likti. Pusė jų ketina artimiausiu metu pradėti verslą.

Verslo pradžia ir taip dažnai kelia baimę. O jeigu verslą tenka kurti svetimoje šalyje, susiduriama dar ir su kitais iššūkiais: sumažėjusiu pažįstamų ir draugų ratu, šeimos paramos trūkumu, nauja kalba ir kultūra, kitokia įstatymine baze. Ukrainietės pažymi, kad pradedant verslą labiausiai koją kiša žinių ir finansinių išteklių stygius.

Būtent tokį tikslą – užpildyti verslumo ir kalbos žinių spragas – turėjo beveik dvejus metus  ukrainietes telkęs Pagalbos klubas, NVO „Versli mama“ vykdomo ERASMUS+ programos projekto, skirto į Europos ekonominę erdvę atvykstančių moterų iš Rytų Europos integracijai palengvinti, dalis. Be Lietuvos šiame projekte dalyvavo dar keturios šalys: Lenkija, Vokietija, Danija ir Norvegija.

Kiekvienoje projekto šalyje ukrainietės karo pabėgėlės ir kitų rytinį Europos pakraštį krečiančių politinių negandų išblaškytos moterys susibūrė į neformalius Pagalbos klubus. Iš viso tokie klubai penkiose šalyse sujungė apie 100 moterų.

Absoliuti dauguma klubų narių – ukrainietės, tačiau lankėsi ir rusių, baltarusių, lenkių. Čia jos tobulino skaitmeninio ir finansinio raštingumo žinias, mokėsi suprasti priėmusios šalies mokestinę sistemą ir verslo kūrimo aplinką, vietos kalbą, gilinosi į tų šalių kultūrą. Visa tai – tam, kad pasijaustų visavertėmis jas priėmusių bendruomenių narėmis.

Mažo miestelio ypatumai

Lietuvoje Pagalbos klubas moteris apjungė Širvintose. Šis nedidelis miestelis buvo pasirinktas ne tik dėl patogios geografinės padėties, bet ir dėl mažo miesto ypatumų. Pasak Pagalbos klubo mentorės, lektorės Vilmos Dainienės, mažesnėse vietovėse galima užmegzti artimesnį kontaktą ne tik su tiksline grupe, bet ir su socialiniais partneriais, kurie yra ypač svarbūs organizuojant tokio klubo veiklą.

„Pradėję organizuoti Pagalbos klubą, susidūrėme su nemažai iššūkių. Pirmasis ir vienas didžiausių buvo tas, kad neturėjome jokios patirties, kaip dirbti su moterimis karo pabėgėlėmis, kurios patiria ilgalaikį stresą, kultūrinį šoką, integracijos iššūkius. Reikėdavo apsvarstyti kone kiekvieną žodį, kad neduok Dieve, nepasakytum ar nepajuokautum kažkaip netinkamai,“ – veiklos pradžią prisimena Pagalbos klubo mentorė.

Pagalbos klubo susitikimuose nagrinėtos temos buvo išties labai įvairios: nuo SODROS ir Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių dirbantiems savarankiškai (pagal verslo liudijimą ir individualią veiklą), mažais kiekiais gaminamo ir tiekiamo galutiniams vartotojams maisto tvarkymo reikalavimų ir bankų teikiamų skaitmeninių paslaugų, iki savęs pažinimo svarbos versle, apsaugos nuo romantinio finansinio sukčiavimo ir finansinės sėkmės veiksnių, turinčių įtakos pasiekimams.

„Antra, dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos buvo gana sunku išlaikyti dalyvių motyvaciją. Žiūrėk, viena moteris gavo darbą, ir į susitikimą nebeatėjo. Kita nepasirodė, nes išvyko atgal į Ukrainą. Ir trečias aspektas – darbinė kalba. Norėdami kokybiškai perteikti žinias, turėjome pasukti galvas, kaip pateikti informaciją visiems suprantama kalba“, – pasakoja mentorė.

Organizuoti veiklas Širvintose padėjo Užimtumo tarnybos Širvintų skyrius. Vertingą informaciją ir patarimus ukrainietes dominusiais konkrečiais klausimais teikė Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos Bankas, SODRA, Širvintų Kredito Unija, Nacionalinė švietimo agentūra, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, MB „Vilropa“. Lietuvių kalbos ir kultūros užsiėmimus padėjo organizuoti užsieniečių integracija besirūpinantis International House Vilnius.  

Ukrainoje mokesčių sistema suprantamesnė?

Kalendoriniams metams ir pačiam projektui baigiantis, vertindama Pagalbos klubo veiklą, jo mentorė Vilma sako, kad jeigu atsirastų galimybė ateityje pratęsti šį projektą, temas reikėtų šiek tiek pakeisti: „Norėtųsi išsamiau ir giliau pakalbėti apie įvairias verslo formas, mokesčius Lietuvoje. Juolab kad ukrainietės moterys ne kartą yra pasiguodusios, jog jų šalyje mokesčių sistema ir verslo kūrimo sąlygos nėra tokios painios kaip Lietuvoje“.

Dar kaip vieną klubo veiklos stabdį jo vedlė įvardina, jog kartais būdavo sudėtinga prisikalbinti socialinius partnerius suorganizuoti pranešimą, paskaitą ar seminarą vienokia ar kitokia tema.

Žvelgiant į klubo ateitį, svarstoma organizuoti daugiau praktinių išvykų: pavyzdžiui, į nedideles maisto gamybos namuose įmones, nes ši verslo sritis tarp ukrainiečių moterų – itin populiari.

Vis dėlto, pasak klubo sumanytojų, užvis svarbiausia, kad čia moterys atrado bendravimą ir bendrystę, dažnai ateidavo tiesiog pasikalbėti bet kokiomis temomis, pasikeisti kontaktais, užmegzti ryšius. „Per įvairius mano vedamus mokymus lietuves dažnai reikia traukti už liežuvio, o ukrainietės – mėgstančios kalbėti, bendrauti, jos nori žinoti, tikrai domisi ir daug klausia“, – pasakoja Vilma.

Mentorė įsitikinusi, kad tokio Pagalbos klubo idėja atsirado pačiu laiku, pačiose karo Ukrainoje išvakarėse, ir leido visapusiškai atliepti į Lietuvą plūstelėjusios pirmosios pabėgėlių bangos socializacijos poreikius. Be to, savo tematika klubas pasirodė itin aktualus, kadangi žinių apie sudėtingus dalykus, pateiktų paprasta žmogiška kalba, tikrai trūksta – ir ne vien atvykėliams, bet ir patiems lietuviams.

Todėl, žvelgdama į ateitį, Vilma tikisi kartu su Užimtumo tarnybos Širvintų skyriumi pratęsti Pagalbos klubo veiklą ir kitąmet. Jame bus kalbama, diskutuojama ir mokoma įvairių dalykų, ne tik finansinio raštingumo. Taip pat Pagalbos klubo dalyviais nemokamai galės tapti ne tik atvykėlės iš kitų šalių, bet ir lietuvės – taip tikimasi palengvinti ir paspartinti karo pabėgėlių ukrainiečių integraciją į Lietuvos visuomenę, nes didelė dalis jų ketina mūsų šalyje likti ilgam.

Teksto autorė Eglė Merkytė

Nuotraukos © Masys fotografija

Straipsnis parengtas įgyvendinant programos ERASMUS+ finansuojamą suaugusiųjų švietimo projektą „#FLIGHT: Financial Literacy for Investment, Growth, Help and Teamwork“. Europos Komisijos parama šio straipsnio rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame straipsnyje.

Pranešimą paskelbė: Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, VšĮ Versli mama

Į viršų