2023 m. sausio 13 d. Lietuvos valstybės naujojo archyvo (LVNA) atstovai kartu su Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijos mokiniais ir mokytojais dalyvavo edukaciniame projekte „Atmintis gyva: Sausio 13-ąją prisimenant“. Kūrybinėse dirbtuvėse „Sausio 13-osios vėliava. Grafinės kompozicijos kūrimas“ projekto dalyviai kūrė Sausio 13-osios vėliavą autentiškos archyve saugomos dokumentinės medžiagos pagrindu.
„Po sausio 13-osios pradėtos statyti barikados tapo vieta, kur buvo kabinami ir prisegami plakatai, karikatūros, atsišaukimai. Ilgainiui jų daugėjo ir įvairovė didėjo – greta kelių dešimčių metrų religinio turinio juostos kabėjo savadarbiai patriotinio turinio transparantai. Ant faneros, kartono lakštų, paprastų mokyklinių dailės sąsiuvinių lapų ar tiesiog ant betoninių plokščių piešiniais reikštos visuomenę užplūdusios emocijos. Čia buvo galima perskaityti nuoširdžias savos kūrybos eiles, pamatyti ironijos kupiną SSRS politinių ir karinių vadovų karikatūrų koliažą ar dar kartą prisiminti Lietuvos okupacijos ir Nepriklausomybės atkūrimo datas. Daugelyje jų reikšta parama Aukščiausiajai Tarybai ir Lietuvos valstybės nepriklausomybei.
Tokie plakatai tapo susikaupusių emocijų raiškos forma, drąsinančia parlamento gynėjus ir jų palaikyti susirinkusią visuomenę. Jie neretai atsidurdavo Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos priemonių televizijos operatorių ar fotografų objektyvuose. Reportažai ir nuotraukos taikliai perduodavo Lietuvoje tvyrančias emocijas pasaulio bendruomenei – vertimo į užsienio kalbas nereikėjo.
Tai buvo Lietuvos visuomenės protesto prieš sovietų politikų ir karinių organizacijų veiksmus viena iš išraiškos formų. Laisvas žodis, spauda, plakatai tapo neginkluotu atsaku į agresiją. Dar kurį laiką prie Aukščiausiosios Tarybos pastato likusios barikados liudijo nesenos praeities įvykius, žmonių siekius, viltis ir emocijas.“(Lietuvos Respublikos Seimas: 1991 m. sausio 13-oji: plakatai, menantys kovą už laisvę. Prieiga per internetą: / https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=38989&p_k=1).
Viena iš šias barikadas puošusių savadarbių Laisvės vėliavų yra saugoma Lietuvos valstybės naujajame archyve. Būtent ji tapo pagrindine inspiracija edukaciniam užsiėmimui. Originalią vėliavą galima traktuoti kaip tam tikrą mūsų istorijos reklamą, laisvės kovų simbolį. Archyve saugoma vėliava pagaminta iš juodos spalvos apie 65 cm ilgio ir 125 cm pločio audeklo, kurio viršutinis kraštas pritvirtintas prie medinio laikiklio, o apatinis laisvasis kraštas puoštas aukso spalvos kutais, iš šonų ir viršuje – piešti pozumentai. Dešinėje vėliavos pusėje vaizduojama ant žalios vejos klūpanti, besimeldžianti moteris raudona suknele, šalia – rudos spalvos medinis kryžius. Vėliavos viršuje – trys degančios žvakutės. Tarp dviejų degančių žvakučių įrašyta: „13 SAUSIO 1991 Kalba sielos mirusiųjų“, o žemiau: „Buvo naktys paslaptingos šaude (šaudė – LVNA) patrankos galingos Kulka baisi visiems žmonėms Bet pataikė nekaltiems (...)“. Vėliava su gedulo ženklu – prie vėliavos koto prisegti apie 2 cm pločio juodi kaspinai. Spalvų panaudojimas turi simbolinę reikšmę. Naudotos tautinės spalvos – dažniausiai aptinkamos lietuvių audiniuose – raudona, simbolizuojanti kraują, gyvybei pavojingus išbandymus, bet kartu ir pergalę; geltona, simbolizuojanti aušrą, šviesą; ir žalia – gyvasties, atsinaujinimo, vilties spalva. Juoda – tai tamsos, liūdesio, skausmo, blogio, nakties ir mirties spalva, baltos priešingybė. Negatyvo principas simbolizuoja nakties metą, galimybę pereiti iš būties į nebūtį.
Sausio 13-osios vėliavos kūrimas – tai ir individualus, ir kolektyvinis darbas. Naudotos autentiškos vėliavos (transparanto) kūrimo technologijos ir atitinkama technologinių operacijų seka: pirmiausia plokščiu šeriniu teptuku ant audinio buvo tepami tiršti dažai (guašas), vėliau audinys buvo dekoruojamas atitinkamais aksesuarais – juoda satinine juostele, dekoratyvine juostele su kutais, o galiausiai buvo įvertas obliuotas tašelis.
1991 m. Sausio 13-osios vėliavos interpretacijos tikslas – atskleisti iki šiol nenagrinėtus vėliavos (transparanto) gamybos būdus, idėją bei stiprinti istorinę atmintį. Paprašyti pasidalyti savo įspūdžiais, apmąstyti ir parašyti savas mintis apie laisvę, projekto dalyviai teigė turėję galimybę iš naujo įvertinti nepriklausomybės reikšmę, pajusti to meto laisvės gynėjų nuotaikų atspindžius, tuo metu tvyrojusių emocijų įvairovę – viltį, baimę, nežinomybę, bent iš dalies pajusti tai, ką išgyveno originalios vėliavos kūrėjai. „Pavyko pajusti solidarumą, draugystę, pilietiškumą. Įsimintina Sausio 13-oji“; „pamoka reikalinga, nes verčia susimąstyti, stebėti ir pastebėti smulkmenas, vertinti“; „užduotis buvo labai įtraukianti ir įdomi“; „kūrybinė laisvė“, – taip vykusias kūrybines dirbtuves apibūdino projekto dalyviai.
Pranešimą paskelbė: Agnė Vilkišienė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba
