Prieš pusę metų mus paliko Vita Žabarauskaitė... Šiaulių miesto gyventoja, kurią pažinojo daugelis miestiečių.  Šiandien, ją prisiminę, ne vienas apibūdina Vitą kaip betarpišką, lengvai surandančią temą pokalbiui tiek su vyresniais, tiek su vaikais. Galima teigti jog ji mėgo vaikščioti miesto gatvėmis, lankyti renginius ir nuolatos bendraujanti su sutiktaisiais....

Ji buvo dėmesinga visiems ir žingeidi viskam.

Jos domėjimosi lauke buvo istorija ir literatūra, kelionės ir įvykiai, gamta ir objektai. Kasdienybė ir amžinybė. Pasaulinis etnosas ir tautinės tradicijos. Patriotizmas ir globalizmas. Matoma ir tik numanoma aplinka.

Ji kažkada dainavo bei giedojo pati. Ji lankė muzikinius renginius. Ypač mėgo religinės muzikos festivalius.

Ji kūrė eiles ir kitokio pobūdžio tekstus. Vertino kitų kūrybą ir labai daug skaitė.

Ji  kūriniais paversdavo savo dienotvarkes ar planus atostogoms, pirmiausia surašydama, vėliau žymėdama įvykdymo laiką, galimybes ar pakeitimus.

Ji piešė ir darė koliažus. Be galo domėjosi pasakų skleidžiama išmintimi ir skleidė jų gelmę savo sukurtuose pasakų cikluose.

Ji domėjosi baldų atnaujinimu ir jų prikėlimu kitam naudojimui. Ją žavėjo restauracija nuo darbo Prano Gudyno restauravimo dirbtuvėse.

Ji tapė. Tapė ant popieriaus, kartono, medžio ir drobės. Tapė ant visko, ant ko tik buvo galima tapyti. Jau labai seniai prof. Vytenis Rimkus vienos Vitos autorinės parodos atidarymo metu pavadino ją didžia tapytoja, tapytoja monumentaliste.

Ji labai mylėjo dažus. Vita buvo priklausoma nuo dažų. Dažų spalvas Vita matė visur: buityje, gamtoje, knygos tekste, kamerinėje aplinkoje, maldoje....

Svarbiausias jai buvo menas ir kalbėjimas apie meną. Tiek kažkada sukurtą, tiek ir modernų. Tiek savitą jai.

Vita ir pati buvo mene. Visada ir visur. Su visais ir su pačia savimi.

Todėl ir mokiniams – buvusiems ir/ar esamiems – ji  įsirašė atmintin kaip mokytoja, nepailstamai stebinanti žiniomis apie dailę; nuosekliai padedanti moksleiviams kurti ir sukurti vaikų dailei priskirtinus darbus; atkakliai vedanti auklėtinius į parodų sales ir pateikianti savo įžvalgas apie eksponatus; skatinanti stebėti gamtą ir perteikti ją linija bei spalvomis plenerų metu; motyvuojanti tiek vaikus, tiek suaugusius atrasti dvasinę palaimą kūryboje.

Vita Žabarauskaitė buvo ir liko dailininkė, edukologė, kūrėja, kuri miestui, valstybei, pasauliui paliko savo nuveiktus darbus ir kūrybą.

Galimas Vitos Žabarauskaitės įamžinimas – šiauliečių idėjos miesto erdvių sutvarkymui bei pritaikymui viešoms reikmėms.

Idėja miestui – didelės apimties projektas Nr. 3
Siūloma didelės apimties idėja Nr. 3, sulaukusi miestiečių palaikymo, atvers duris projekto  „5E erdvė mieste“ įgyvendinimui.

Kas tai?

Edukacinė erdvė – gamtos kampelis su mažai mobiliomis prieigomis pritaikytas kūrybinėms veikloms. Jomis galės naudotis tiek moksleiviai, tiek pagyvenę miesto gyventojai, tiek kūrėjai profesionalai, tiek mėgėjai;

Estetiška erdvė – sutvarkyta Žaliūkių mikrorajono pietinės pusės dalis, kuri bus patraukli stebint erdvę iš Jablonskio gatvės, nuo Dainų parko pasivaikščiojimo tako pradžios. Įrengti takai, upės perėjos, apšvietimas, šiukšlinės ir kt. bus patogi žmonėms bei gyvūnams.

Etiška erdvė – susirinkusių komunikavimas gamtoje, tiek karantino sąlygomis, tiek motyvuojant kūrybiškai plėtoti individualias idėjas pavieniui ir komandoje.

Ekologiška erdvė – sutvarkyta teritorija, sukurta kūrybai patraukli erdvė, išspręsti faunos ir floros klausimai mikrorajono pakraštyje;

Ekspozicinė erdvė – galimi kūrybinių dirbtuvių, plenerų darbų eksponavimai didelės aprėpties viešoje erdvėje.

Projekto tikslas – sutvarkyti senosios miesto dalies Žaliūkių mikrorajono pietinio pakraščio dalį, apimant Vijolės upės prieigas su krantinėmis nuo perėjos iki perėjos, ir žaliąją zoną link gyvenamųjų  namų pritaikyti kūrybinių veiklų edukacijoms bei meninių objektų ekspozicijoms gamtoje.

Šiaulių miesto savivaldybė trečią kartą pakvietė miestiečius teikti siūlymus ir idėjas miesto erdvių tvarkymui bei pritaikymui įvairioms veikloms. Pristatoma projektas „Edukacinė erdvė kūrybinėms veikloms gamtoje“.

Atkreipiamas miesto gyventojų dėmesys į siūlomą projekto įgyvendinimo vietą – tai Žaliūkių mikrorajono pietinė pusė tarp Voveriškių gatvės ir Vijolės upės – siūlytinos tvarkyti teritorijos ribos: rytinė pusė – nuo Voveriškių g. Nr. 5 sklypo iki šiluminio mazgo vakarinėje pusėje prieš Voveriškių gatvės Nr. 14–Nr. 20 namų valdas. Tai erdvė, kuri aprėpiama žvilgsniu važiuojant J. Jablonskio gatve; matoma tiek iš Tilžės tiek ir iš Žaliūkių gatvių atkarpų. Tai žalioji zona tarp centrinės miesto dalies ir pietinio mikrorajono.

Šiandien siūlytina tvarkyti teritorija XX a. viduryje buvo priskirta „Šiaulių vandenims“. Prieš šešiasdešimt metų pastatytos dvi vandens perpumpavimo stotelės, jų teritorija apsodinta įvairiais medžiais ir aptverta tvora. Tuo metu P. Jankutės gatvės (šiandien – Voveriškių gatvė) gyventojai džiaugėsi sumanaus organizacijos vadovo nurodymais tvarkyti ir prižiūrėti kairįjį gatvės pakraštį. Laikui bėgant po žeme iš statinių pravestos vandens pralaidos į pagilintą ir ištiesintą Vijolės upę. Tuo metu upė prarado Vijolės vardą. Ji pradėta vadinti kanalu, grioviu, „ravu“. Po žeme buvo išvedžiotas gausus komunikacijų tinklas.  Ant žemės iš abiejų Vijolės upės pusių išaugo  aukštos elektros įtampos linijos.

Praėjus kuriam laikui sutvarkyta teritorija pakeitė vaizdą – griovyje vandens tėkmė susigrąžino upės vagą, nors apaugo įvairiais augalais; dvi jungiančios krantus perėjos apgriuvo; griovio pakraščiai apiro; technologijoms kintant, vandenviečių pastatai tapo nebereikalingi – jie nugriauti; teritoriją juosusi tvora tapo nereikalinga – ji nuversta; dalis išaugusių medžių išrauti ir išvežti, kita dalis – sunyko. Liko šimtametis (ar arti to amžiaus) ąžuolas, aštuonios septyniasdešimtmetės eglės, šermukšnis, akacijos. Išraustą teritoriją pamėgo socialiai pažeisti ir / ar palūžę asmenys.

Teritorija link Voveriškių gatvės priaugo menkaverčių ir kenkėjiškai besiplečiančių medžių (laukinės slyvos, obelys ir kt.), krūmynų (avietės, gervuogės ir kt.), invazinių augalų (Sosnovskio barščiai, vijokliai ir kt.). Vietos gyventojai teritoriją pradėjo tvarkyti – samdė transportą teritorijos landšafto paviršiaus lyginimui, užpylė duobes, kuriose pradėjo kurtis asocialūs asmenys; įsigijo įrangą daliniam pievos pjovimui, rengdavo sezonines tvarkybos akcijas. Šalia tos teritorijos vietos gyventojai užsodino sodą. Nors senus gyventojus pradėjo keisti naujakuriai, suaugo vaisiais gausus sodas.

Žiemos metu Vijolės upės tėkme džiaugiasi ne tik vietos gyventojai bei praeiviai. Jos prieigose glaudžiasi  gausios ančių ir kurapkų kolonijas, kurias globoja paukščių mylėtojai iš Žaliūkių mikrorajono.

Projekto „Kelio žvaigždė“ (2018–2022) mokymo ciklo „Pasiruošk kūrybinei savanorystei“ veiklos Voveriškių gatvėje
Prasidėjus karantinui ir uždarius viešo naudojimo uždaras erdves, Voveriškių gatvės gyventojų tvarkomos erdvės žaliojoje zonoje buvo naudojamos ESFA ir Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamo projekto „Kelio žvaigždė“ (vykdytojas VšĮ MTD „ARASAI“) mokymų ciklo „Pasiruošk kūrybinei savanorystei“ veiklos. Šio projekto tikslinė grupė – Šiaulių miesto vyresnio amžiaus gyventojai, kurie aktyvias veiklas baigę kūrybinių profesijų atstovai – mokytojai, architektai, bibliotekininkai ir kt. Išaugo siūlymas – pilnai sutvarkyti teritoriją ir pritaikyti ją kūrybinėms edukacijoms bei meninei raiškai erdvėje.

Įvertinus šiandieninę situaciją – projekto dalyviai siūlo išsaugoti šimtametį ąžuolą bei senų eglių grupelę. Pasitelkus profesionalo dendrologo paslaugas įvertinti kitus medžius ir galimybę juos palikti šioje zonoje. Išnaikinti kenkėjiškus augalaus, kurie išplito žaliojoje zonoje ir upės prieigose (vijokliniai augalai, Sosnovskio barščiai, laukinės slyvos ir kt.).  Sutvarkius žalios zonos landšaftą,  upės pakrantes ir perėjas per upę galimas edukacinės erdvės sukūrimas ir pritaikymas kūrybinėms veikloms gamtoje. Šiuo gamtos prieglobsčiu galės naudotis Žaliūkių mikrorajono gyventojai, ieškantys ramaus prieglobsčio kūrybinėms veikoms gamtoje.

Į  Vijolės pakrantes dažnai atkreipdavo dėmesį ir Vita Žabarauskaitė. Išaugusi mūsų sena draugystė – 35 bendravimo metai –  atvesdavo Vitą į Voveriškių gatvę. Ji žavėjosi senais medžiais apleistoje erdvėje, ji džiaugėsi upės gyventojais, ji atrasdavo eifelius aukštos įtampos statinių konstrukcijose...

Tad šiandien, kai Vita mus paliko, siūlytina šioje erdvėje rengti dekoratyvių konstrukcijų, skulptūros, mažosios plastikos, tekstilės ar kt. kūrybines dirbtuves, sukuriant objektus skirtus dailininkės, edukologės, kūrėjos Vitos Žabarauskaitės įamžinimui. Numatoma šioje erdvėje vietos bendruomenei, kitiems interesantams rodyti profesionalų kūrybinių dirbtuvių eigą. Kviesti kartu kurti vaikus, mėgėjus ir profesionalus kartu tam skirtoje erdvėje.

Nauda miestui – siūloma vietos gyventojų iniciatyvos jungtis su miesto Savivaldybės finansine parama ir bendromis profesionalių specialistų jėgomis sutvarkyta erdvė turės kitą pritaikymą – kūrybinių edukacijų ir viešų kūrybinių dirbtuvių veikloms gamtoje bei meninių objektų ekspozicijoms ateityje.

2021 12 29 44

2021 12 29 50

2021 12 29 49

Į viršų