Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko pirmasis filmų ir diskusijų ciklo „DUK“ renginys, kurio tema buvo „Kaip išdrįsti kalbėtis?“
Renginio dalyviai turėjo progą pamatyti režisieriaus Sauliaus Baradinsko muzikinį klipą „Nobody Loves Me Like You“ ir jo trumpametražius filmus „Auksinės minutės“ (2019) ir „Techno, mama“ (2021). Po filmų peržiūros vyko diskusija „Kaip išdrįsti kalbėtis?“, kurioje dalyvavo režisierius Saulius Baradinskas, antropologė Asta Jurevičiūtė, moderatorius Romualdas Jenerikas ir visi susirinkusieji.
Diskusijoje „Kaip išdrįsti kalbėtis?“ dalyviai ieškojo atsakymų į dažnai užduodamus klausimus apie socialinę ir psichologinę šiuolaikinės visuomenės įvairovę, skirtingų kartų santykius, (ne)susikalbėjimą bei šiuolaikinės visuomenės apatiją. Antropologės A. Jurevičiūtės teigimu, tokio renginio iniciatyva yra sveikintina, nes taip grįžtama prie kino edukacijos, vaizdinės medžiagos raštingumo klausimo.
„Vaizdo medžiaga jau nebėra tik laisvalaikio, pramogos atributas, tai – mūsų kasdienybės dalis, kurią turim labiau suprasti ir į ją gilintis“, – akcentavo A. Jūrevičiūtė.
S. Barandinskas, atskleisdamas, kodėl renkasi tokias sudėtingas temas savo kuriamam kinui, pripažino, kad yra turėjęs suicidinių minčių, jam reikėjo įveikti depresiją ir yra skaudu, kai tokie dalykai realiai įvyksta, todėl apie tai reikia kalbėti, pokalbis padeda įveikti negatyvias mintis. Režisierius sakė, kad filme „Auksinės minutės“ norintis atskleisti situaciją, kai žmogus, kuriam reikia pagalbos, jos negauna. Kaip reikia elgtis ištikus širdies smūgiui, žino tik 4 procentai mūsų visuomenės, o tai yra labai maža dalis.
Filmas „Techno, mama“ yra vienas iš režisieriaus asmeniškiausių filmų. „Šis filmas apie mano mamą, kuri prieš mane psichologiškai ir fiziškai smurtavo. Man teko patirti smurtą ir aš nesuprasdavau, iš kur jis, ką aš turiu daryti. Šiame filme man yra svarbu paklausti, kodėl mama ir sūnus neranda meilės. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje užregistruota 1 000 atvejų, kai vaikai patiria smurtą artimoje aplinkoje. Tokia situacija man yra labai svarbi, todėl ir kviečiu kalbėtis apie tai“, – teigė S. Baradinskas.
Renginio dalyviai aktyviai įsitraukė į diskusiją, dalijosi savo patirtimi jautriomis temomis: savižudybės, patyčių, nemokėjimo atskleisti, parodyti savo jausmus, apie skirtingų kartų požiūrį ir sunkumus, norint vieni kitus suprasti. Nors skaudžiomis temomis kalbėtis yra nelengva, diskusijos dalyviai noriai, vienas po kito įsitraukė į pokalbį, suprasdami, kodėl apie tai reikia kalbėti ir kaip išdrįsti kalbėtis nepatogiomis temomis.
Bibliotekos informacija
