Nuo XVI a. vidurio iki pat XVIII amžiaus gyvavo Šiaulių karališkoji ekonomija, kuri privalėjo išlaikyti valdovą. 1765 m. Šiaulių ekonomiją kartu su kitomis karališkosiomis ekonomijomis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje pradėjo administruoti Antanas Tyzenhauzas (1733–1785). Jis iš Telšių į Šiaulius atkėlė apygardos teismus ir nusprendė čia įrengti pagrindinę ekonomijos administracijos būstinę.

1769–1772 m. buvo sudarytas Šiaulių ekonomijos planas, kurį parengė kamarninkas Liudvikas Kroicas (Kreutz). Nuo 1774 m. vadovaujant italų architektui Džiuzepei de Sakui (Giuseppe de Sacco) buvo pradėti perplanuoti Šiauliai, mieste rengti įvairių pastatų projektai, buvo vykdoma mūrinių namų statyba. Maždaug tuo metu ir pradėti statyti klasicizmo stiliaus mūriniai rūmai, dabar įsikūrę Aušros alėjos gatvėje Nr. 50. Šiaulių ekonomiją valdęs Antanas Tyzenhauzas pastatė pirmąjį mūrinį dvarą, jo teritorijoje užveisė parką ir sodą.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikų padalijimo 1795 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Rusijos imperatorė Jekaterina II Šiaulių ekonomiją su centriniu dvaru ir 13 669 žmonėmis  dovanojo savo favoritui, vienam iš Respublikos padalijimo iniciatorių grafui Platonui Zubovui (1767–1822). 1795 m. spalio 10 d. įsakymu imperatorė Šiaulių miestą išskyrė iš P. Zubovo valdų ir nominavo jį valstybiniu apskrities (pavieto) miestu.

Antano Tyzenhauzo rūmus Šiauliuose rekonstravo grafai Zubovai. 1789 m. inventoriuje jau minimi pabaigti statyti mūriniai dvaro rūmai, kurie yra prūsiško fachverkinio stiliaus, dvaro arklidės (kur dabar yra Šiaulių apygardos teismo rūmai).1796 m. iki šiol seniausiame Šiaulių miesto spalvotame plane pažymėtas grafo Zubovo dvaras. 1800 m. Šiaulių plane pažymėti Didždvario pastatai.      

Šiaulių dvarą, jau šiek tiek apirusį, perėmę Zubovai, čia įkūrė vasaros rezidenciją, pradėjo kaupti asmeninę biblioteką ir archyvą. 1820 m. jis papildė Šiaulių ekonomijos archyvą inventoriais, atgabentais iš Nesvyžiaus kunigaikščio Radvilos saugyklų, kur jie buvo saugomi XVI–XVIII a.

1822 m. balandžio 7 d. savo rezidencijoje Rundalėje mirus Platonui Zubovui, Šiaulių ekonomiją kurį laiką valdė brolio Valerijano vaikai Aleksandras ir Platonas Zubovai, bet jie Šiauliuose negyveno.

1827 m. spalio-lapkričio mėn. po teismų buvo baigtas Šiaulių ekonomijos valdų pasidalijimas tarp P. Zubovo įpėdinių. Šiaulių, Joniškio ir kitus dvarus Lietuvoje paveldėjo Platono Zubovo brolis, Rusijos kariuomenės generolas majoras Dimitrijus Zubovas. Jis laikomas reikšmingiausiu Lietuvos Zubovų šakos pradininku. 1833 m. Dimitrijus pradėjo tvarkyti Šiaulių ekonomiją bei kitus dvarus. 1836 m. Dimitrijui mirus, palikimą valdė jo sūnus Nikolajus Zubovas (1832–1898).

Nikolajus Zubovas ir jo žmona tapusi Aleksandra Olsufjevaitė (1840–1913) įsikūrė vadinamajame Didždvaryje. Atvykę į Šiaulius jie pritapo prie miesto visuomenės ir aktyviai dalyvavo jos veikloje. Jų sūnus Vladimiras Zubovas (1862–1933) gimė 1862 m. kovo 13 d. Šiauliuose, vedė Sofiją Bilevičiūtę (1860–1932), susigiminiavo su vietiniais bajorais, rėmė tautinį lietuvių judėjimą, pasižymėjo šviečiamąja ir kultūrine veikla. Pora santuokoje susilaukė sūnaus Vladimiro (1887–1959) ir dukters Aleksandros (1891-1961). Aleksandra ištekėjo už Jono Fledžinskio ir apsigyveno Ginkūnuose.

Lenkų ir lietuvių archeologas, etnografas, istorikas, publicistas ir rašytojas Adomas Honoris Kirkoras (1818–1886) apie Zubovų rūmus Šiauliuose rašė: „Prie Šiaulių ežero ir Raudos (Rūdės – J. N.) upės įsikūręs apskrities miestas Šiauliai – grafo Zubovo privati valda, kurią jam dovanojo Jekaterina Didžioji.“

L. Jucevičius 1842 m. išleistame veikale rašė: „Šiaulių miestas yra po Raseinių pirmas Žemaičiuose. Yra gana švarus, grįstas, turi daug mūro namų, o svarbiausia puošmena – tai grafo Zubovo rūmai su priestatais“ (L. Jucevičius. „Žemaičių žemės prisiminimai“. Raštai. V. 1959, p. 401).   

1875 m. dailininkas Napoleonas Orda (1807–1883) apsilankęs Šiauliuose nupiešė du miesto vaizdus – Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią ir rezidencinius grafo Zubovo dvaro rūmus. N. Ordos piešinyje pavaizduoti grafo Zubovo rūmai (Didždvaris) ir parkas. Tai seniausias žinomas šios rezidencijos vaizdas. Piešta iš pietų pusės, nuo dvaro keliuko (dab. Aušros alėjos). Šiame piešinyje pavaizduotos dvaro rūmų klasicistinės architektūros formos ir artimoji aplinka.

Zubovų rūmai buvo žymi rezidencija Šiauliuose, joje ne kartą lankėsi ir buvo apsistoję Rusijos carų šeimos nariai, kiti žymūs to meto žmonės. Todėl N. Orda ir įamžino Didždvarį kaip miesto įžymybę.  

XIX a. statytas tarnų namas, pavadintas „fligel“, po karo perstatytas pakeičiant architektūrinę išraišką (Aušros al. 48). 1900 m. į  Didždvario rūmus persikėlė piliečių klubas. Dar 1902 m. Vladimiras Nikolajevičius Zubovas Didždvario rūmų dalį atidavė visuomeninei bibliotekai, perleisdamas jai apie 10 000 knygų. 1907–1908 metais dvaro teritorijos dalyje buvo pastatytas banko pastatas (Dvaro g. 85).        

1919–1920 metais Zubovų rūmuose įsikūrė mokytojų kursai, vėliau – Mokytojų seminarija, o tarnų namelyje – Pavyzdinė pradinė mokykla. Šiaulių nuovados taikos teisėjo 1919 m. rugsėjo 9 d. patvirtinta Zubovų rūmų nuomos sutartimi seminarijos reikalams dvylikai metų (pradedant nuo 1919 m. liepos 1 d. iki 1931 m. birželio 30 d.) buvo išnuomotas Didždvario gyvenamasis namas su gretimais vieno aukšto mūriniais namais. Be to, pagal susitarimą grafo Zubovo parkas perėjo Mokytojų seminarijos priežiūron su būtina sąlyga, kad ne mažiau kaip penkias dienas per savaitę tam tikromis valandomis būtų atviras publikai. Mokytojų seminarija gavo ir už parko šiaurės pusėje esantį žemės sklypą – apie 4 dešimtinių žemės sklypą, kur prieš karą buvo parodos žemė su mūrine auditorija, gretina su paroda pieva – maždaug dviejų dešimtinių.       

Mokytojų seminarija pradėjo veikti 1920 m. sausio 15 d. įsteigtoje jaunesniojoje parengiamojoje klasėje mokėsi 53 mokiniai. 1920 m. rudenį kartu įsteigta dar viena jaunesnioji klasė, o 1921 m. rudenį – pirmasis Mokytojų seminarijos kursas. Iš viso 1924 m. seminarijoje veikė dvi parengiamosios klasės ir keturi kursai.

Parką lankytojams atidarė dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tada jis buvo aptvertas tvora. Senasis Šiaulių Didždvario parkas sodintas ir vėliau 3,6 ha dovanotas Šiaulių visuomenei 1922 m. 1923 m. vasario 23 d. Šiaulių miesto tarybos posėdžio protokole nurodoma dėl ko, kokiomis sąlygomis grafų Aleksandros ir Nikolajaus Zubovų palikuonys dovanoja savo parką miestui. Viena iš dovanojimo sąlygų buvo, kad parkas vadintųsi Aleksandros ir Nikolajaus Zubovų vardu. Tarybos nutarime rašoma: „Apdovanotasis Šiaulių miestas priima dovaną su padėka ir pasižada sulig pageidavimo savininkų padovanotą turtą kitam tikslui neišnaudoti ir visuomet naudoti jį kaip viešą miesto parką, pavadinus tą parką Mikalojaus (sulietuvintas Nikolajaus vardas – J. N.) ir Aleksandros grafų Zubovų vardu amžinai jų atminčiai“.     

Įdomu tai, kad 1921 m. Šiauliuose buvo dislokuotas 8-asis pėstininkų Kauno kunigaikščio Vaidoto pulkas, jo štabas įsikūrė Zubovo dvaro oficinoje Aušros alėjoje (Nijolė Steponaitytė, Kęstutis Zaleckis. Karo architektūra Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Kaunas, 2014, p. 167).

1921 m. parkas ir Kaštonų alėja perduoti Šiaulių miesto savivaldybei. Zubovams nustojus Didždvaryje gyventi, pastatai buvo rekonstruoti ir pritaikyti įvairioms įstaigoms. 1926 m. tiesiant toliau Aušros al. nugriauti nebenaudojami Ekonomijos rūmai. 1928 m. spalio 27 d. Zubovai Didždvario rūmus pardavė Švietimo ministerijai už 132 500 litų.  

Apie 1931 m. senasis parkas prie Didždvario rūmų ir Kaštonų alėja buvo oficialiai padovanoti Šiaulių savivaldybei. 1931 m. gegužės 19 d. burmistro Jackaus Sondeckio pasirašytame nutarime nurodyta „nestatyti parke jokių gyvenamų ir negyvenamų (pvz., restoranai ir pan.) trobesių, išskyrus {...) muziejaus-bibliotekos rūmus“.

Laikui bėgant miestą buvo nutarta išplėsti. Nacionalizuota dvarininko V. Zubovo 457 ha dvaro žemė buvo prijungta prie miesto. Dvarininkas Vladimiras Zubovas prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo spaudos draudimo metais – rėmė lietuvių tautinio atgimimo judėjimą. Jis su broliu Dimitrijumi dovanojo žemės ir plytų Mergaičių gimnazijai, kurios pastate dabar įsikūrusi Didždvario gimnazija. 1934 m. tuometinė Šiaulių savivaldybė, tiesdama Aušros alėjos gatvę, nugriovė puošnius klasicistinius Didždvario vartus, kaip spėjama, buvusius gynybinių vartų vietoje.       

XX a. pradžioje buvo išleista nemažai atvirukų su grafo Zubovo rūmais ir parku Šiauliuose.

Po Antrojo pasaulinio karo rūmuose be mokytojų seminarijos  buvo įsikūrusios miesto mokyklos: Berniukų, Mergaičių ir Suaugusiųjų gimnazijos. Čia veikė medicinos ir kitos mokyklos. 1958 m. įrengta viena piešimo auditorija, vėliau rūmuose įsikūrė šis fakultetas. Buvusių arklidžių pastatas rekonstruotas ir pritaikytas teismo rūmams. Buvusiame dvarą aptarnaujančio  tarnų name po rekonstrukcijos įsikūrė visuomeninės organizacijos.

Didždvario rūmuose gyveno kelios Zubovų šeimos kartos, o vėliau šie rūmai atiteko Šiaulių miestui. 1989 m. Ginkūnų mokykla pavadinta jos įkūrėjų Sofijos ir Vladimiro Zubovų vardu, įsteigtas mokyklos muziejus, Bubiuose yra jų vardu pavadinta gatvė, 1990 m. Šiaulių miesto gatvei grąžintas Grafo Zubovo vardas.  Šiauliuose esanti Zubovų dvaro sodyba vadinama Didždvariu.

Sovietmečiu Didždvaryje iki 1950 m. veikė Šiaulių mokytojų seminarija. 1950 m. tuometinės valdžios sprendimu Mokytojų seminarija buvo uždaryta. Spaudžiant miesto inteligentijai, nuo 1951 m. pradžios Šiauliuose buvo leista vėl atidaryti Mokytojų seminariją, grąžintos jai priklausiusios patalpos Aušros alėjoje.

Nuo 1953 m. Šiaulių mokytojų seminarija dar vadinama pedagogine mokykla. 1956 m. sausio 20 d. Švietimo ministerijos įsakymu Nr. 83 buvo nutarta Šiaulių mokytojų seminarijos rūmus perduoti Pedagoginiam institutui, nuo 1997 m. čia įsikūrė Šiaulių universiteto Menų fakultetas. Dabar šie pastatai priklauso Vilniaus universiteto Šiaulių akademijai.

Grafų Zubovų palikimas Šiauliams – vienas vertingiausių. Rūmai, 1898 m. pastatytos Didždvario mergaičių gimnazijos pastatas, parkas, alėja, kiti iškilūs  pastatai (dvaro arklidės, kurios buvo perstatytos ir dabar ten įsikūręs Šiaulių apygardos teismas). Šiauliečiai vieną miesto gatvelę pavadino Grafo Zubovo vardu.

2010 m. lapkričio 25 d. Šiaulių miesto taryba centrinį miesto parką sutiko pavadinti Zubovų vardu. Šiaulių „Aušros“ muziejus, kreipęsis į Tarybą, siūlė suteikti parkui pilną pavadinimą – grafų Aleksandros ir Nikolajaus Zubovų, taip atkuriant istorinę tiesą. Parką grafų palikuonys atidavė miestui su sąlyga, kad jis bus pavadintas būtent A. ir N. Zubovų vardu. Su tuo sutiko ir Šiaulių miesto taryba 1923 metais (Parkui suteiktas Zubovų vardas. „Šiaulių kraštas“, 2010 lapkričio 26, p. 5).

Rūmai kartkartėmis buvo restauruojami. Pirmoji restauracija 1975–1976 m. 2010 m. atlikti dvarvietės kasinėjimai ir rastas XVII amžiaus akmenimis grįstas keliukas bei kita radiniai liudija apie aukštą ekonominį išsivystymą.
Aušros alėja Šiauliuose neįsivaizduojama be grafų Zubovų rūmų. Prie Aušros alėjos ir Dvaro gatvės šliejasi buvusi Didždvario teritorija, kur stovi rūmai ir driekiasi senasis miesto parkas.

Šiauliuose visais laikais buvo galvojama apie kultūrą ir meną. 1904 m. spalio 31 d. įvyko pirmasis Šiauliuose lietuviškas spektaklis J. Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“. Dar 1908 metais mieste buvo įsteigta „Varpo“, vėliau „Garso“ ir kitos draugijos. Tarpukariu kultūros ir meno reikalais rūpinosi Šiaulių „Aušros“ muziejus, Kraštotyros draugija, „Kultūros“ bendrovė, Kultūros švietimo draugija ir kt.

2019 m. spalio mėnesį Šiauliuose, Didždvaryje, buvo surengtas miesto menininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų pokalbis apie Zubovų rūmų likimą ir jo ateitį. Buvo prieita nuomonė, kad geriausia šiuos rūmus pritaikyti kūrybinių ir visuomeninių organizacijų veiklai, įkurti čia Menininkų rūmus.

Šiauliuose menininkai ir kūrėjai, aktoriai, dailininkai, dizaineriai, architektai, fotografai, žurnalistai, leidėjai ir kitų kūrybinių profesijų ir visuomeninių organizacijų atstovai yra išsklaidyti ir retai susiburia krūvon. Jiems reikia tokios vietos, kur jie galėtų bendrauti, ruošti projektus, kur galėtų praleisti laiką, dalytis įspūdžiais, rengti parodas, konferencijas, susitikimus, klausytis koncertų. Atsirado galimybė tai padaryti. Tam geriausiai tiktų Didždvario rūmai, kurie, likvidavus ŠU Menų fakultetą, liko laisvi. Didždvario rūmai yra mieste centre, istorinėje vietoje. Juos pasiekti nesudėtinga, yra parkas, puikios patalpos, kurias suremontavus galima pritaikyti kūrybai ir veiklai. Dabar pasigirsta pasiūlymų, kad Zubovų rūmai galėtų būti perduoti Šiaulių miesto savivaldybei ir  čia įkurtas Civilinės metrikacijos skyrius bei iškilmingai vykdoma santuokų registracija. Manau, kad santuokoms registruoti yra tinkamos patalpos, kuriuose dabar veikia Civilinės metrikacijos skyrius ir jas perkelti į Zubovų rūmus nėra reikalo ir būtinybės.

Zubovų rūmai turėtų būti perduoti miesto bendruomenei, kūrybinėms organizacijoms ir draugijoms. Čia galėtų įsikurti Lietuvos dailininkų sąjungos, Fotomenininkų sąjungos, Žurnalistų sąjungos Šiaulių skyriai, Architektų, dizainerių, teisininkų, kraštotyros ir kitų draugijų, kūrybinių bei visuomeninių organizacijų Šiaulių skyriai. Žodžių, tai turėtų būtų Menininkų ir kūrėjų namai.  

Kitu atveju, galėtų būti svarstomas klausimas dėl šių rūmų perdavimo Kultūros ministerijai, o vėliau juos perduodant Šiaulių „Aušros“ muziejui, kuris, manau, turėdamas didelės patirties ir kvalifikuotų darbuotojų galėtų tinkamai administruoti šias patalpas, pritaikyti jas kultūrinei ir edukacinei veiklai.

Manau, kad šiuose rūmuose turėtų atsirasti ir profesionaliai paruošta ekspozicija ne tik šių rūmų istorijai, bet ir daugiaplanei Zubovų veiklai nušviesti.  Juolab, kad „Aušros“ muziejus labai sėkmingai vykdo tokią veiklą Chaimo Frenkelio viloje ir Venclauskių namuose.

Zubovų Didždvario rūmai yra sudėtine Šiaulių miesto istorijos ir kultūros dalis, todėl būtina juos perduoti miestui ir pritaikyti juos bendruomenės reikmėms. Geriausia, čia tiktų įkurti Menininkų rūmus ar Šiaulių miesto menų, švietimo ir amatų centrą.

Zubovų rūmai. Atvirukas. 1930 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Aušros alėjos ir Dvaro gatvės kampas. 1930 m. Kūrinio originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Zubovų rūmai vakare. 2021 m. Jono Nekrašiaus nuotr.

Zubovų parko kampelis. Apie 1930 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.

Grafų Zubovų dvaro kiemas ir pavyzdinės pradžios mokyklos pastatas. Apie 1930 m. Iš P. Kaminsko rinkinio.