Šiais metais skaičiuojame šešiasdešimt pirmus metus nuo pirmosios respublikinės ekslibrisų parodos. Ji Lietuvos ekslibriso kūrėjams nutiesė naują kelią, atvėrusį daugiau galimybių bendrauti, bendradarbiauti ir semtis idėjų. Šalyje tuo metu buvo daug pajėgių ir iniciatyvių kūrėjų, kuriems reikėjo terpės dalytis savo darbais ir žiniomis apie knygos ženklus. Menininkai aktyviai dalyvavo užsienio parodose ir konkursuose, mėgindami įveikti sovietinę cenzūrą, išsiveržti už geležinės uždangos bent laiškais ir mažais kūrinėliais. O Lietuvoje buvo jaučiamas knygos ženklo parodų stygius, todėl Lietuvos dailininkų sąjungos iniciatyva ir aktyvių ekslibrisininkų jėgomis pradėtos rengti respublikinės ekslibriso parodos.

Vienas iš ekslibriso entuziastų buvo grafikas Valerijonas Vytautas Jucys. Ilgus metus šis kūrėjas puoselėjo ekslibriso žanrą – organizavo respublikines parodas ir rengė joms katalogus, šiandien jie – istoriniai dokumentai, tylieji praeities liudytojai. 2016 m., parengęs 23-iosios parodos katalogą, grafikas mirė ir respublikinė ekslibriso parodų veikla nutrūko. Po penkerių metų Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Knygos grafikos centro darbuotojams ir Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo nariams kilo mintis atgaivinti Lietuvos ekslibriso parodų tradiciją. Minint šiauliečio menininko G. Bagdonavičiaus 120 metų sukaktį ir V. V. Jucio penktąsias mirties metines, nuspręsta dedikuoti parodą ir jai skirtą katalogą šiems daug ekslibriso menui nusipelniusiems kūrėjams.

Siekiant sujungti ilgamečių parodų ir šeštus metus vyksiančios Šiaulių knygų mugės tradicijas surengta 24-oji paroda. Ji sutraukė 45 ekslibriso kūrėjus, o tai kone perpus daugiau nei įprastai dalyvaudavo šiose parodose.

Parodos kuratoriui Vaidotui Januliui teko nemenkas galvosūkis – kaip sutalpinti gausybę atsiųstų darbų. Taip pat tik pačius išskirtiniausius ir gražiausius ekslibrisus teko atrinkti rengiant katalogą, dėl autorių gausos storesnį nei įprastai, tad didelis aktyvumas ir noras dalyvauti parodoje organizatoriams suteikė ir savų iššūkių. Kita vertus, tai, kad ekslibriso kūrėjai prisimena respublikines parodas kaip vieną svarbiausių įvykių, rengiamų kas dvejus metus, ir pasiilgę jų taip aktyviai dalyvauja, reiškia, jog ekslibrisininkams parodinės veiklos trūksta. Juo labiau tokios, kuri sujungtų visos šalies ekslibriso kūrėjus, kur menininkai ir mėgėjai galėtų pamatyti savo darbus bendrame šalies kontekste.

Apie parodos svarbą ir menininkų atsiųstų ekslibrisų technikų pasirinkimą bei įdomesnius darbus mintimis pasidalijo parodos kuratorius Vaidotas Janulis: „Šios respublikinės parodos reanimacija, manau, savaime jau buvo pribrendusi. Tai byloja dalyvių gausa – tiek vyresnės kartos, tiek jaunesnių menininkų požiūris į ekslibrisą. Parodai galima buvo pateikti darbus, sukurtus per paskutinius penkerius metus klasikinėmis grafikos technikomis bei atspausdintus skaitmeninėmis technologijomis. Žinoma, reikalavimai buvo iškelti ir ekslibriso formatui, kuris atitinka tarptautinius standartus. Džiugu, kad jaunosios kartos menininkai neaplenkia ekslibriso žanro ir sėkmingai įsitraukia į šį kūrėjų ratą. Vismantės Galubickaitės taiklūs lakoniški ekslibrisai, sukurti Vitui Luckui linoraižinio technika, nuotaikingi ir šmaikštūs. Ugnės Rudinskaitės ekslibrisai kupini vaikiško žaidimo paslapties ir išmonės. Miglės Deksnytės ekslibrisai žavi rytinės asmenukės nuotaika. Anastasijos Gorodniuk stebėjimų ir pastebėjimų lauką Grįžulo Ratų žvaigždynas nukelia į naktinį dangaus skliautą kartu keliauti su kometomis. Sava raižymo maniera, elegancija, aukšta atspaudo kultūra į save dėmesį atkreipia Rasos Janulevičiūtės spalvoti linoražiniai, pasakojantys savas istorijas. Virginijos Kalinauskaitės ekspresyvi, dinamiška linija suteikia ekslibrisams polėkio skristi knygos puslapių laukais ir labirintais. Jautrios menininkės, puikios piešėjos Ugnės Žilytės subtilūs oforto technika sukurti ekslibrisai tarsi poezijos posmai, trapūs ir lengvi, deklaruojantys naujo išraiškingo ekslibriso atgimimą. Visas būrys vyresniosios kartos dailininkų atpažįstami iš savo suformuotos stilistikos, ištikimi savo pasirinktoms technikoms ir technologijoms. Reikia pripažinti, kad ekslibriso žanro cechas gyvybingas ir reikalingas visų sričių menininkams, kaip mažas didelių atradimų laukas.“

Lietuvos ekslibriso parodos gaivinimas yra tik vienas iš Gerardo Bagdonavičiaus ekslibriso fondo vykdomų projektų. Ekslibrisų populiarinimas, vertingos kolekcijos rinkimas, parodų ir katalogų rengimas yra pagrindinės šio fondo, mininčio jau dvidešimtąsias veiklos metines, kryptys. Norisi pasidžiaugti, kad Šiaulių miesto savivaldybė remia tokias ekslibriso kūrėjams ir mėgėjams be galo svarbias iniciatyvas, dažnu atveju unikalias ir padedančias palaikyti mažosios grafikos lauko gyvybingumą. Tokiu svariu kultūriniu indėliu gali didžiuotis ne tik miestas ar regionas, bet ir visa valstybė.

Paroda veiks Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Meno ir muzikos skaitykloje nuo lapkričio 17 d. iki gruodžio 5 d. Parodos atidarymas vyks bibliotekoje organizuojamos Knygų mugės metu – lapkričio 20 d. 13 val. Jame dalyvaus ypatingas svečias – grafiko Valerijono Vytauto Jucio sunūs Darius Jucys.

2021 11 12 16

Ugnės Žilytės ekslibrisas, Gedimino Baranausko, 2021 m., ofortas, sausa adata.

2021 11 12 12

 

Anastasijos Gorodniuk ekslibrisas, Martyno Počobuto, 2020 m., originali kompiuterinė grafka.

2021 11 12 8

Kristinos Daniūnaitės ekslibrisas, Theatre Institute, 2020 m., ofortas, akvatinta.

2021 11 12 15

Ugnės Rudinskaitės ekslibrisas, Sigitas Parulskis, 2020 m., mišri technika.

2021 11 12 11

Vismantės Galubickaitės ekslibrisas, Vito Luckaus, 2021 m., ofortas, originali kompiuterinė grafka.

Į viršų