Lapkričio pirmąją Bažnyčia mini Visų šventųjų šventę. Ji skirta prisiminti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.
Ankstyvieji krikščionys maldomis pagerbdavo nukankintųjų už tikėjimą atminimą. Tokių atvejų būta jau IV amžiuje. Tiesa, tos šventės neturėjo konkrečios datos, todėl skirtingose krikščionių bendruomenėse vykdavo ne tuo pačiu laiku.
Kai šventę pripažino aukščiausia bažnytinė vadžia, popiežius Bonifacas IV 609 m. gegužės 13-ąją pirmąkart paskelbė Kankinių diena. Ta proga popiežius Romos Panteone aukojo šv. Mišias „Palaimintajai Mergelei ir visiems kankiniams“, nurodydamas, kad Kankinių diena turi būti minima kasmet.
Dabartinė Visų šventųjų dienos data siejama su popiežiumi Grigaliumi III. Jis 731 m. Šventojo Petro bazilikoje paskyrė specialią erdvę „šventųjų apaštalų, visų šventųjų ir kankinių, visų, kurie gyveno teisingai ir ilsisi visame pasaulyje“ relikvijoms saugoti. Be to, Kankinių dienos pavadinimą pakeitė į Visų šventųjų dieną ir jos datą perkėlė į lapkričio 1-ąją. Pamažu šventė paplito po visą krikščionišką pasaulį.
Koks Visų šentųjų dienos paskelbimo tikslas? Šios šventės paskelbimas siejamas su liturginių metų užbaigimu. Kadangi lapkričio mėn. baigiasi bažnytiniai metai, baimintasi, kad gal kuris nors šventasis liko nepaminėtas maldoje. Kad nebūtų jis užmirštas, nuspręsta vienu metu pasimelsti už visus šventuosius ir tam skirti konkrečią dieną.
Kelias į šventuosius prasideda beatifikacijos bylos rengimu, kurio metu tiriamas kandidato gyvenimas, veikla ir šventumas. Po to kandidatas toje vyskupijoje, kuri rengė beatifikacijos bylą, paskelbiamas Palaimintuoju. Į jį meldžiamasi prašant užtarimo pas Dievą ar Švč. Mergelės Marijos globos. Kai Palaimintojo užtarimas virsta stebuklu, kuris pripažįstamas Šventųjų skelbimo kongregacijoje, popiežius jį kanonizuoja. Kanonizacija – tai iškilmingas Popiežiaus dekreto paskelbimas, kuriuo leidžiama Palaimintąjį viešai garbinti visuotinėje Bažnyčioje šventiesiems skirtu kultu. Kanonizacija vyksta Vatikane, o dekretą perskaito pats popiežius.
Visų šventųjų dienos maldoje prisimenami pasaulio šventieji – žinomi ir nežinomi, kankiniai vyrai ir moterys, vienuoliai ir vienuolės, popiežiai ir kunigai, žemdirbiai ir mokslininkai, karaliai ir vargšai, kurie savo gyvenimą paskyrė Kristui, tarnavo Jam, o dalis jų net savo gyvybę atidavė.
Visų šventųjų dienos Evangelija kalba apie Kalno pamoksle Kristaus išvardytus 8 palaiminimus, būtent: palaiminti gailestingieji, tyraširdžiai, alkstantieji ir trokštantieji teisingumo, taikdariai, beturčiai dvasia, liūdintys, romieji ir persekiojami dėl teisingumo. Tuos palaiminimus drąsiai galima vadinti krikščioniškosios sąžinės įstatymais, paliudytais šventųjų gyvenimais. Jėzaus paskelbtų palaiminimų eiliškumas nėra atsitiktinis.
Tie aštuoni palaiminimai – keliai į laimės kalno viršūnę. Palaiminimai – ne abstraktūs šūkiai ar gražūs žodžiai, kurių prisiklausę bažnyčioje išeiname į savo gyvenamąją aplinką. O čia mūsų apsisprendimas būti vertesniems Dievo malonių bemat sudūžta. Aštuoni palaiminimai šalina kliūtis, trukdančias siekti tikros laimės.
Visų šventųjų šventė, Katalikų Bažnyčioje turinti iškilmės rangą, yra viena iš svarbesniųjų metinių liturginių švenčių.
Gaila, kad ši krikščioniškojo tikėjimo tikrovė sunkiai suvokiama dabartinėje visuomenėje, kuri, atvirai kalbant, nėra labai krikščioniška. Mūsų, kaip ir visos Europos, kultūros šaknys yra krikščioniškos, bet vienas dalykas gimti krikščioniškoje šeimoje, priimti Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimo Sakramentą ir visai kas kita – asmeninis krikščioniškas tikėjimas.
Šventieji savo biografijomis liudija, kad, gyvenant tikėjimu ir tik gyvenant su Jėzumi, įmanoma įvykdyti visus Jėzaus palaiminimus. Bažnyčia ne be reikalo skelbia aštuonių palaiminimų idealą Visų Šventųjų dieną. Juk ir šventieji buvo žmonės. O vis dėlto idealą jie pasiekė. Atkreipkime dėmesį į šv. Augustino sau ištartus žodžius: „Galėjo jie, o kodėl tu, Augustinai, negali?“
Visų Šventųjų dieną šiuos šv. Augustino žodžius derėtų kiekvienam ištarti savo širdyje. Juk šventieji sugebėjo būti kantrūs ir nuolankūs, galėjo alkti bei trokšti teisybės, tobulo Dievo valios išsipildymo... Sugebėjo būti gailestingi ir nesuteptos širdies, teisūs ir taikūs, pakėlė įvairius persekiojimus. Iš čia kreipinys: „Kodėl tu, žmogau, negalėtum?“ Kristus nori, kad kiekvienas apsispręstume už šventumo idealą.
