facebookgoogle twitter instagram youtube krepselis

darbo laikas

(Tęsinys)                                                                                                  
Jūrų skautai ir vandens sportas Šiauliuose
1938 m. Šiaulių jūrų skautų „Kastyčio“ laive buvo 16 jūrų skautų, iš jų – 3 kandidatai. Visi jūrų skautai turėjo uniformas (Mūsų skautų kampelis.  „Įdomus mūsų momentas“, 1938 vasario 6, p. 2, 5).

1938 m. Šiaulių valstybinę berniukų gimnaziją pirmuoju baigė „Kastyčio“ laivo vyr. valtininkas Pranas Mažeika.

1939 m. liepos 5–16 d. Šventosios uoste surengta pirmoji stovyklą – jūrų skautų kursai Šventosios uoste. Stovyklos tikslai buvo dvejopi: išeiti skautiškąją programą ir išeiti atitinkamą buriavimo kursą. Pirmojoje pamainoje dalyvavo 20 skautų. Daugiausia – Kauno ir Šiaulių skautai („Mūsų jūra“, 1939, Nr. 7, p. 194).

Buriavimo kursai dar buvo surengti Šventojoje 1939 m. liepos 16–26 d. ir rugpjūčio 5–15 dienomis. Kursantai mokėsi teorinių žinių irkluoti prielaiviu, o tik po to pradėti buriavimą. Kursuose buvo mokoma gerai buriuoti, aptarnauti jachtas, susipažinta su įvairiais įgulos ir takelažo darbais ir kt. Šiuose kursuose dalyvavo šiauliečiai jūrų skautai iš „Kastyčio“ laivo: vairininkas Rumša, jūrų skautai J. Strižinas, Barkauskas, Jurkėnas, Vytautas Venckevičius ir kt. (R. Dačinskas. Buriavimo kursai Šventojoje. „Skautybė“, 1940, Nr. 7, p. 204-205).

1939 m. lapkričio 5 dienai Šiauliuose buvo du jūrų skautų laivai, kuriuose buvo 53 jūrų skautai (Mūsų vienetai, narių skaičius ir vadai. „Skautų aidas“, 1940, Nr. 5, p. 58-59).

1939 m. lapkričio 26 d. Šiaulių rajono tunto jūrų skautų skyrininku buvo paskirtas prokuroras skyrininkas Vytautas Bulota. Pagal Lietuvos skautų brolijos registraciją, 1939 m. Šiauliuose buvo 53 jūrų skautai. Iki 1940 metų Šiauliuose buriavimu užsiiminėjo apie 30 jūrų skautų.

1940 m. kovo 16 d. Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje įvyko jūrų skautų „Kastyčio“ laivo iškilminga sueiga. Dalyvavo visi skautai. Sueigą pravedė vadas vyr. valtininkas Stasys Bulota (1913–1982). Apsilankęs sueigoje skautininkas jūrų kapitonas leitenantas Povilas Labanauskas ta proga perskaitė įdomią paskaitą tema „Laivo vaidmuo dabartiniame kare“. Paskaita užsitęsė daugiau kaip valandą ir buvo išklausyta su nepaprastu susidomėjimu.

Apie šią „Kastyčio“ laivo jūrų skautų sueigą žurnalas „Skautų aidas“ rašo: „Skautininkas P. Labanauskas apsidžiaugė pamatęs kastytiečius tokius drausmingus ir tvarkingus ir pareiškė: „Matau jumyse – brolius, kad jūs esate kaip vienas, tą sprendžiu iš jūsų išvaizdų ir uniformų. Turiu gerą viltį, kad iš jūsų išeis nemažai ir gerų jūrininkų, kur papildysite nors 10 proc. trūkstamų jūrininkų“ (Jūrų skautai. „Skautų aidas“, 1940, Nr. 9, p. 181).

1940 m. balandžio mėn. Šiaulių jūros skautų „Kastyčio“ laivas savo vieneto valčių vadams ir pavaduotojams surengė kursus, kuriuose jachtų statytojas ir buriuotojas V. Skvirblys dėstė buriavimo taktiką, vedė praktikos darbus ir supažindino su įvairiais jachtų ir jolių darbais bei pareigomis (Buriavimo taktika. „Skautų aidas“, 1940, Nr. 4, p. 80-81).

1940 m. gegužės 12 ir 13 dienomis jūrų skautų „Kastyčio“ laivo vadovybė, siekdama pagyvinti veiklą, per Sekminių šventes, surengė jūrų skautų darbų parodą. Tai buvo pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio paroda. Joje buvo eksponuojami įvairūs laivų, valčių, jachtų modeliai: be to, savadarbiu būdu pagamintos „ančikės“ regatoms. Šiems jūrų skautų darbams vadovavo prityręs buriuotojas, mokytojas V. Skvirblys. Taip pat šios parodos metu buvo platinti ženkliukai pirmajai jūrų skautų parodai Šiauliuose prisiminti (V. Vigelis. Šiaulių skautų tuntas „Kąstyčio“ laivo sueiga. Rengiamas paroda. „Mūsų jūra“, 1940, Nr. 4, p. 125; Rengiama paroda. „Skautų aidas“, 1940, Nr. 9, p. 181).

Šiaulių jūrų skautai mokėsi buriuoti ir gamino laivų bei jachtų modelius iš žurnale „Skautų aidas“ vedamo skyrelio „Jūrų skautai“ pateiktų brėžinių. Jūrų skautas V. Venckevičius dar būdamas gimnazistu pasigamino burinio laivo modelį. Apie 50 cm ilgio.

1940 m. Šiauliuose veikė du jūrų skautų vienetai: „Kastyčio“ jūrų skautų laivas (36 jūrų skautai, vyr. valtininkas Stasys Bulota) ir  K. K. Vaidoto jūrų skautų laivas (17 jūrų skautų, valtininkas Adolfas Rudzys).

Buvęs šiaulietis buriuotojas Povilas Garbauskas prisiminimuose rašė: „Iki 1940 metų Šiauliuose buriavimą kultivavo jūrų skautai. Jų nebuvo daug. Kiek atsimenu, aktyvesnių buvo apie 30, o buriavo iš jų tik 10 ar kiek daugiau asmenų <...>. Sovietinei armijai okupavus Lietuvą ši veikla nutrūko. Jūrų skautai buvo apšaukti priešiška valdžiai organizacija ir jų veikla uždrausta“ (Garbauskas P. Burės: Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai. Klaipėda, 2002).

Šiauliečiai broliai Aleksas ir Viktoras Gabecai, Jonas Strižinas, Vytautas Šutas, Vytautas Venckevičius, Romualdas Veitas, Olegas Truchanas ir kiti jūrų skautai tapo 1942 m. vasario mėn. Šiauliuose įkurto Buriavimo sporto klubo nariais ir aktyviai dalyvavo buriuotojų veikloje, Rėkyvos ežere rengiamose regatose.

Buriavimo sporto pradžia Šiauliuose
Šiaulių jachtklubas
Apie buriavimo judėjimo pradžią Šiauliuose prabilta 1933 m. pavasarį. Savaitraštyje „Įdomus mūsų momentas“ 1933 m. gegužės 14 d. buvo paskelbta apie mieste planuojamą steigti jachtklubą. Žinutėje  „Jacht-klubas Šiauliuose“  rašoma: „Neseniai iš Kauno atvykęs Jacht-klubo narys p. V. Pocevičius organizuoja Kauno pavyzdžiu Šiauliuose Jacht-klubo sekciją. Šiuo metu yra apie 10 prijaučiančių narių. Netrukus manoma kviesti steigiamąjį susirinkimą.

Kai sekcija bus oficialiai atidaryta, prasidės veikimas. Kiekvienas, norįs „Jacht-klubo“ sekcijon įstoti, paduos valdybai pareiškimą ir, jeigu jį priims į narius, galės naudotis visomis nario teisėmis.

Sekcijos vadovybė vasarą Rėkyvos ežere paleis 2 motor. valtis ir 4 baidarkas. Nariai galės važinėtis veltui, užmokėdami už valčių amortizaciją ir kurą. Jei atsiras daugiau mėgėjų, bus paleista dar kelios valtys. Įstojamasis ir nario mokestis 6 lt.

Vasarą manoma suruošti plaukimo, motorinių valčių ir baidarkų lenktynes. Žiemą atidarys savo čiuožyklą, klubą ir kt. Narių apmokinimui iš Kauno atvyks instruktorius.

Tokiu žygiu mėgėjai labai patenkinti“ (Jacht-klubas Šiauliuose. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 gegužės 14, p. 1).
Diena anksčiau apie planuojamą steigti Jacht-klubo skyrių Šiauliuose buvo rašoma dienraštyje „Šiaurės ekspresas“ (Jacht-klubo skyrius Šiauliuose. „Šiaurės ekspresas“, 1933 gegužės 13, p. 1). Tačiau užtrukus paruošiamiesiems darbams, praėjus daugiau kaip pusei metų, tik 1934 m. pradžioje buvo nuspręsta sušaukti jachtklubo steigiamąjį susirinkimą.

1934 m. sausio mėn. laikraštis „ABC“ žinutėje „Rėkyvoj bus jacht-klubas“ rašė: „Kai kurie Šiaulių įstaigų tarnautojai yra rimtai sumanę įsteigti prie Rekyvos ežero apie 6 km. nuo Šiaulių jacht-klubą Šiam reikalui ruošiami įstatai ir kitkas“  (Šiauliai. Rėkyvoj bus jacht-klubas. „ABC“, 1934 sausio 13, p. 2).

Šiauliuose 1934 m. pradžioje atsirado norinčių rimtai užsiiminėti buriavimu, todėl iškilo būtinybė steigti jachtklubą. Jachtklubo steigimo iniciatorių susirinkimas Šiauliuose įvyko 1934 m. sausio 17 d.

Apie šį susirinkimą laikraštyje „Mūsų kraštas“ 1934 m. sausio 21 d. rašė: „Sausio 17 d. „Mūsų krašto“ redakcijos patalpoj įvyko jachtklubo steigimo iniciatorių susirinkimas. Dalyvavo 14 asmenų. Buvo perskaityti Kauno jachtklubo įstatai. Išrinkta komisija iš  K. Žukausko,  A. Misiūno, M. Čyžo, J. Tarbūno, P. Jalovecko, Kujalavičiaus ir Kanišausko, kuri paruoš klubo įstatus ir sušauks laike vieno mėnesio steigiamąjį klubo susirinkimą.

Kalbėta, kad klubas pirmiausia turėtų rūpintis gerai suorganizuoti susisiekimą su Rėkyvos ežeru, kur bus įrengtos maudyklės ir įvairūs vandens sporto įrenginiai (Pasirašo: C. C. Šiauliuose steigiamas jachtklubas. „Mūsų kraštas“, 1934 sausio 21 d., p. 10; Steigiamas Šiaulių jachtklubas. „Kūno kultūra ir sveikata“ 1934, Nr. 4, p. 50).

1934 m. gegužės 6 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ buvo išspausdinta žinutė „Šiaulių Jacht-klubas“, kurioje buvo rašoma: „Neseniai Kūno kultūros rūmai patvirtino įsteigto Šiauliuose Jacht-klubo įstatus. Valdyba artimiausiu laiku sušauks narių susirinkimą, aptarti šios vasaros darbus“ (Šiaulių Jacht-klubas. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 gegužės 6, p. 3).

Po dviejų savaičių tame pačiame laikraštyje buvo patalpintas tokio turinio skelbimas:  „Jacht-klubas / V.24 d. 18 val. (6 v.) Šaulių klube įvyks / Šiaulių jacht-klubo steigiamasis susirinkimas.“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 gegužės 20 d., Nr. 20, p. 3).

Dar vienas panašus skelbimas pavadinimu „Kas mėgsta vandens sportą?“ 1934 m. gegužės 20 d. buvo išspausdintas laikraštyje „Mūsų kraštas“ (Kas mėgsta vandens sportą? „Mūsų kraštas“, 1934 gegužės 20, p. 16).

Pirmasis Šiauliuose jachtklubas buvo įsteigtas 1934 m. gegužės 24 d. K. Žukausko, M. Čyžo, J. Tarbūno, A. Misiūno ir P. Jalovecko prašymu ir iniciatyva. Pirmuoju jachtklubo pirmininku tapo  notaras Vladas Kaveckas (1889–1941). Valdybos nariais buvo išrinkti: Šiaulių šaulių VII rinktinės vadas, kapitonas Jonas Kurpis, Vitalijus Kumpikevičius (1909–1982), K. Žukauskas, Julius Tarbūnas ir agronomas Juozas Grumšlys.

Apie steigiamąjį susirinkimą 1934 m. gegužės 27 d. savaitraštyje „Įdomus mūsų momentas“ žinutėje „Šiaulių Jacht-klubas įsteigtas“ rašoma: „V. 24 d. Šiaulių klube įvyko Šiaulių Jacht-klubo steigiamasis susirinkimas. Dalyvavo iš įvairių įstaigų bei organizacijų apie 30 asmenų. Išrinkta laikina klubo valdyba: kapitonas J. Kurpis, J. Tarbūnas, agr. J. Grumšlys, teisininkas V. Kumpikevičius ir K. Žukauskas. Stojamasis mokestis – 10 litų, nario mok. – 12 lit. mėnesiui.

Kauno Jacht-klubas pažadėjo šiauliškiams teikti visokeriopos paramos, numatė Šiauliuose ant Rėkyvos ežero suruošti visos Lietuvos vandens sporto šventę. „Kaune to suruošti neįmanoma, nes neturi tinkamo plaukimui baseino, o Rėkyvos ežeras tam geriausiai tinka“ (Įsteigtas jachtklubas. „Mūsų kraštas“, 1934 gegužės 27, p. 12).

Galima tvirtinti, kad 1934 m. gegužės 24 d. įkūrus Šiauliuose jachtklubą, mieste prasidėjo buriavimo sportas. Šiaulių jachtklubas palaikė glaudžius ryšius su Kauno Jacht-klubu (Šiauliai. „Kūno kultūra ir sveikata“. 1934, Nr. 22, p. 323). Prie Šiaulių jachtklubo buvo įkurtos vandens ir žiemos sporto sekcijos. Jachtklubas turėjo nuosavą prieplauką Talkšos ežere ir 10 laivelių. Jachtklubas siekdamas sudaryti geresnes sąlygas buriuotojams kreipėsi su prašymu į Žemės ūkio ministeriją leisti įsirengti buriavimui reikalingas patalpas Rėkyvos ežere.

1934 m. liepos 15 d. „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Žemės ūkio ministerijai Šiaulių Jacht-klubas buvo padavęs prašymą, kad klubo žinion atleistų prie Rėkyvos ežero žemės sklypą, kur jie galėtų statytis savo pastatus, įruošti aikštę ir t. t. Ministerija prašymą patenkino. Netrukus įvyks jacht-klubo narių susirinkimas, kuriame jau bus išrinkta nuolatinė valdyba ir bus imtasi platesnio darbo“ (Jacht-klubas gavo. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 liepos 15 d., p. 1).

Šiaulių jachtklubas plėtė savo veiklą. 1934 m. liepos 28 d. įvyko Šiaulių jachtklubo susirinkimas, kuriame dalyvavo 25 asmenys. Laikinosios valdybos pirmininkas K. Žukauskas padarė trumpą pranešimą apie valdybos darbus.

Susirinkusiems buvo pranešta, kad jachtklubo laikinoji valdyba surengė du posėdžius. Iš Žemės ūkio ministerijos buvo išrūpintas sklypas statyti jachtklubo pastatus prie Rėkyvos ežero. Sklypo dydis – 200 x 60 metrų. Reikalui esant, leista užimti ir didesnį plotą.

Po pirmininko pranešimo, buvo renkama nauja valdyba 4 metams. Buvo išrinkti jachtklubo valdybos nariai:  sekretoriumi – A. Radišauskas, kasininku – J. Tarbūnas, sporto vadu – Mašlykinas, prievaizda – A. Misiūnas ir 3 kandidatai. Klubo komandoriumi buvo išrinktas Šiaulių notaras V. Kaveckas, jo padėjėjais apskrities inžinierius Antanas Liorentas (1903–1937) ir K. Žukauskas. Kontrolės komisijos pirmininku – Šiaulių apygardos teismo kandidatas Jurgis Kregždė (1905–1941). Nariais – Gurlauskaitė ir S. Baliutavičius ir 2 kandidatai – Naudžiūnas ir V. Paskočimas. Garbės teismo pirmininku tapo atsargos pulkininkas, teisėjas Bronius Ivanauskas. Nariais – teismo kandidatai O. Liorentaitė ir V. Kumpikevičius.

Po rinkimų tartasi dėl buriuotojų uniformos įsigijimo, vėliavos ir kt. Buvo nutarta organizuoti jachtklubo narių ekskursiją vykti į Klaipėdą ir dalyvauti pirmojoje Jūros dienoje (Jacht-klubas veikia. „Įdomus mūsų momentas“, Nr. 31, 1934 rugpjūčio 5 d., p. 4; Išrinkta Šiaulių jacht-klubo vadovybė. „Šiaulių žinios“, 1934 rugpjūčio 5, p. 1).

1934 m. rugpjūčio 19 d. savaitraštyje „Įdomus mūsų momentas“ buvo paskelbta, kad 1934 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje įvyko pirmoji Jūros diena, kurioje dalyvavo ir Šiaulių jachtklubo nariai ir miesto gyventojai.

Jachtklubo nariai organizuotai rengdavo šventes dažniausiai Rėkyvos ežere. 1934 m. rugpjūčio 26 d. jachtklubas surengė pirmąją vandens šventą Rėkyvos ežere. Apie jos organizavimą buvo paskelbta vietinėje spaudoje: „Sekmadienį, 08 26 d. visi nariai uniformuoti ir neuniformuoti renkasi 8 val. ryto turgaus aikštėje dalyvauti iškilmingame vėliavos pakėlime 9 val. specialiu autobusu vyksta į savo prieplauką Rėkyvos ežere. Dalyvavimas būtinas“ (Šiaulių Jacht-klubo narių žiniai. „Mūsų kraštas“, 1934 rugpjūčio 26, p. 12).

Šiaulių Jacht-klubui truko laivelių, ypač jachtų, todėl  kai kurie Šiaulių jachtklubo nariai, kaip K. Žukauskas konstravo motorlaivius (Dirbasi motorlaivius. „Mūsų kraštas“, 1934 spalio 7 d., p. 12).

1934 m. dauginimo prietaisu buvo  išspausdinti „Šiaulių jacht-klubo įstatai“. – [Šiauliai]: B.l., [1934]. – 21 p. (Knygos lietuvių kalba, 1918-1940: kontrolinis sąrašas / Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Bibliografijos ir knygotyros centras; [redaktorė-sudarytoja Alma Daugaravičienė].– Vilnius: LNB BKC, 1997, p. 97).

1935 m. liepos mėnesį Šiaulių jachtklubas organizavo kelionę baidarėmis iš Bubių į Klaipėdą. Dubysa plaukė į Nemuną, paskui Nemunu į Kuršių marias ir taip pasiekė Klaipėdą. Kelionėje buvo aplankytos visos įdomesnės vietos. Kelionė truko apie 8 dienas (Radišauskas A. Iš Šiaulių plauks į Klaipėdą. „Mūsų kraštas“, 1935 liepos 7, p. 7c).

Šiaulių šaulių jachtklubas
1936 m.  balandžio 20 d. Šiaulių jachtklubas per savo visuotinį metinį narių susirinkimą bendru nutarimu perėjo į Šaulių sąjungos globą ir pasivadino Šiaulių šaulių jachtklubu (Jachtklubas į Šaulių sąjungą. „Įdomus mūsų momentas“, 1936, balandžio 26, p. 6).

1936 m. gegužės 3 d. Šiaulių šaulių jachtklubas organizavo didelę ekskursiją baidarėmis Lietuvos upėmis (Ekskursija baidarėmis. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 gegužės 3, p. 1).

1936 m. naujai perrinkta Šiaulių šaulių jachtklubo valdyba pasiskirstė pareigomis: komandoriumi vėl buvo išrinktas notaras V. Kaveckas, pirmuoju vicekomandoriumi – inžinierius A. Liorentas, antroju vicekomandoriumi – K. Žukauskas, sekretore – J. Orvidaitė, kasininku – J. Tarbūnas, sporto vadu – V. Paskočimas, prievaizda čiuožyklos ir prieplaukos – J. Sarokas (Pasiskirstė pareigomis. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 gegužės 3, p. 4).

Šiauliuose įkurtas jachtklubas, buvęs Kauno jachtklubo padalinys, pirmaisiais metais kultivavo tik baidarių ir vandens sportą. Šiaulietis kolekcininkas Petras Kaminskas saugo dvi nuotraukas, kuriuose nufotografuoti Šiaulių jachtklubo nariai su baidarėmis Šiaulių (dabar (Talkšos – J. N.) ežere. Ant jų marškinėlių yra užrašas: „ŠJK“ (Šiaulių jacht-klubas – J. N.).

Nuo 1937 metų ir atsiradus pirmosioms jachtoms Talkšos ežere, pradėtas kultivuoti buriavimas. Šiaulių šaulių jachtklube buvo per 80 narių. Veikė vandens ir žiemos sporto sekcijos. Klubas turėjo savo bazę, nuosavą prieplauką Talkšos ežere ir 10 laivelių.  Kasmet mieste buvo įrengiama čiuožykla (Ulpis, A. „Šiaulių metraštis 1938“, p. 72; Tamulaitienė R., Veršinskienė N., Misevičius J. Šiaulių sportas. Kaunas: „Aušra“, 1998, p. 13).

1938 m. spalio 16 d. Šiaulių šaulių jachtklubas uždarė vandens sezoną. Sezono uždarymas įvyko prie ežero 15 val., o vakare buvo arbatėlė ir šokiai (Parašas: S. F. Uždarytas vandens sezonas. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 spalio 23, p. 3).

1939 m. pavasarį, vokiečiams užėmus Klaipėdos  kraštą, į Šiaulius, kaip į Šiaurės Lietuvos pramonės ir prekybos centrą, tų pačių metų balandžio mėn. buvo perkeltas trimetis Klaipėdos prekybos institutas, kuris čia tęsė darbą. Persikėlus Prekybos institutui, į Šiaulius atvyko dirbti ir buvę šio instituto dėstytojai. Dalis jų buvo gerai žinomi Klaipėdos buriuotojai: teisininkas Martynas Brakas, inžinierius F. Buntinas, mokytojas V. Skvirblys ir kt. Jie padėjo vystyti buriavimą Šiauliuose.

(Bus tęsinys)

2021 10 20 9

Jūrų skautų logotipas.

2021 10 20 2

Šiaulių jachtklubo nariai su baidarėmis Talkšos ežere. XX a. ketvirtasis dešimtmetis. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 10 20 4

Šiaulių jachtklubo nariai su baidare Talkšos ežere. Antrasis irkluoja O. Truchanas. XX a. ketvirtasis dešimtmetis. Iš P. Kaminsko rinkinio.

2021 10 20 12

Regata Rėkyvos ežere. Apie 1942 m.

2021 10 20 6

Šiaulių buriuotojai varžybose Rėkyvos ežere. Apie 1942 m.

Į viršų