Ruduo. Daugeliui tai apmąstymų laikas, kai akimis sekdami vario raudoniu apsipilančius klevus ilgimės vasaros, grimztame į malonius prisiminimus. Šiauliuose – tai šventinio šurmulio laikas, proga atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių. Fotografams – pats darbymetis. Pagauti trapią akimirką, pastebėti minioje išskirtinį veidą, užfiksuoti emociją...
Išėję gyvena mūsų atmintyje
„Tik nesakykit žodžio – mirė. Sakykit – Lietuvon išėjo“ , – šie J. Ruzgio žodžiai tapo akstinu prisiminti šviesulius, kurie gyveno, dirbo, kūrė, kad mūsų dvasia būtų turtingesnė, miestas gražesnis, gyventume su meile ir viltimi. „Šiaulių dienoms-21“ fotografė Birutė Musneckienė parengė vieną savo didelio darbo dalelę – Amžinybėn iškeliavusių Šiaulių šviesuolių portretus.
B. Musneckienė fotografijai atsidavė nuo 2009-ųjų, kai išėjo į užtarnautą poilsį po 43 pedagoginio darbo metų. Bet fotografija visą gyvenimą – šalia. Susidomėjo dar vaikystėje, stebėdama, kaip dėdė ryškina nuotraukas, paskui reikėjo įamžinti išvykas su auklėtiniais. O ką reiškia 55 metus būti fotografo žmona? Bent jau tai, kad yra iš ko pasimokyti, pastabą ar patarimą gauti. Begaliniai Algirdo Musneckio fotografijų archyvai dabar jos valioje.
Taigi „užsitarnavusi poilsio“ B. Musneckienė atrado naujų veiklų Šiaulių universiteto „Emeritus“ klube, Šiaulių senjorų, Kristijono Donelaičio, Kraštotyros draugijose, Trečiojo amžiaus universiteto Kultūros ir meno fakultete, tapo renginių, ekskursijų įamžintoja. Atsirado poreikis apeiti miesto kampelius, fiksuoti permainas. O prieš keletą metų atrado ir naują pomėgį – išleisti fotoalbumus. „Po daug nedarau, tik vieną kitą egzempliorių. Ankstesnius – giminėms, draugams, P. Višinskio bibliotekai, Fotografijos muziejui esu padovanojusi, vieną – Algirdo mokiniui, puikiam menininkui Aleksandrui įteikėme, dovanojome albumėlį architektui apie Šiaulius, vyskupui apie Katedrą...“ – sunku beišvardyti išdovanotas knygas.
Naują tradiciją įvedė abu su Algirdu: surengdavo fotografijų parodą, o šalia jos pristato fotoalbumą. Viena iš tokių parodų įvyko 2017 metų rudenį. Birutė Musneckienė parengė didžiulę parodą „Veidai, veidai...“, tiesa eksponavo tik dalį „Vyrai“. „Moterų portretus eksponuoti rizikinga, – juokavo autorė. – Gali labai neįtikti, jei garbanėlė ne į tą pusę pasvirusi, ar suknelės apykaklė pakrypo.“
Parodoje pristatyti du albumai „Veidai, veidai“ („Vyrai“, Moterys). 57 vyrų ir 57 moterų unikalūs portretai – Šiauliuose žinomi savo srities profesionalai: menininkai, politikai, kalbininkai, aktoriai, inžinieriai, medikai...
Ruduo Birutei – ypatingas metas: gimtadienis, bendro gyvenimo sukaktis, atsisveikinimas su mama. O dar mylimo miesto šventė... B. Musneckienė sako, kad nuo vaikystės ją supo mylintys žmonės. Darbštūs ir stiprios dvasios, niekada nesiskundę dėl sunkumų, netekčių, praradimų. Vis dažniau ji prisimena artimuosius, išėjusius, bet palikusius savo gerumą ir meilę. Prisimena Juliaus Janonio vidurinės mokyklos mokytojus, kurie 1956–1960 m. drąsiu žodžiu ir savo pavyzdžiu diegė žinių troškimą, ugdė pasitikėjimą savimi, atsparumą nemeilei. Nepamirštami Šiaulių pedagoginio instituto, vėliau universiteto dėstytojai, per 43 pedagoginio darbo metus sutikti bendraminčiai, mokiniai ir jų tėveliai. Su dėkingumu prisimena Čikagos montesorininkes, atnešusias į Lietuvą humanistines ugdymo idėjas, kurias pati Birutė taikė savo darbe. Šitiek patirčių, susitikimų...
„Iš abiejų fotoalbumėlių „Veidai, veidai...“ („Moterys“, „Vyrai“) išrinkau Anapilin išėjusias asmenybes. Jau įdėjau į feisbooką draugams priminti apie mūsų šviesuolius. Vėliau sudėliosiu ir kitus, kurie dirba, gražina Šiaulius, turtina šiauliečius, – sako fotografė. – Noriu, kad žmonės žinotų, kiek didelių asmenybių gyvena šalia.“
Kūrybingos asmenybės įkvepia mus gyventi. Ieškoti prasmės. Dalytis. Turbūt šis žodis – „dalytis“ yra vienas svarbiausių Birutės gyvenime. Dalytis, meile, rūpesčiu, savo laiku, žiniomis, sukauptais fotografijų turtais. Kad pažintume savo miestą, žmones, kad atrastume savo vietą ir savo kelią. „Nors metai rudeniop ritasi, bet dar labai labai norisi aukštyn, rudeniniu miestu pasigrožėti, – ruošdamasi sudėlioti naują albumą kalbėjo B. Musneckienė. – Ir šie išėjusiųjų, bet nepamirštų portretai – tęstinumui, džiaugsmui, gyvenimui.“
