„Rugpjūčio 24 dieną Skapiškyje skambėjo ne tik lietuvių, bet ir ukrainiečių kalba. Tą dieną čia minėtos Ukrainos Nepriklausomybės atkūrimo 30-osios metinės ir pristatyta istorijos mokslų daktarės Aldonos Vasiliauskienės knyga – mokslo studija „Lietuva–Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“.
Renginyje dalyvavo ukrainiečiai ir lietuviai dvasininkai, mokslininkai, Kupiškio rajono savivaldybės, viešosios bibliotekos, Skapiškio mokyklos atstovai, svečiai iš kitų rajonų, skapiškėnai,“ – rašoma „Kupiškėnų minčių“ žurnalistės Banguolės Aleknienės-Andrijauskės straipsnyje „Nepriklausomybės dieną įprasmino nauja knyga“.
Ukrainos Nepriklausomybės 30-mečio minėjimas, susietas su dr. A. Vasiliauskienės knyga, apie kurią rašiau straipsnį. „Nuoširdžių nuoširdžiausia dėkonė, tik... nelengvai išlaikoma rankose“ („Šiaulių naujienos“, 2021 06 05), buvo pilnut pilnutėlis naujos informacijos ir nuotaikingų įspūdžių.
Gražiai sukomponuotas plakatas žinią apie renginį skapiškėnams skelbė ne prieš dieną ir ne dvi. Rašyta, kad tos dienos iškilmės prasidės 15 val. šv. Mišiomis Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčioje, kad po to Skapiškio kultūros centre vyks knygos pristatymas, o 18 val. visi patrauks į Ukrainistikos muziejų dr. A. Vasiliauskienės sodyboje.
Bažnyčioje išgirsta naujiena
Bažnyčioje skapiškėnai išgirdo, kodėl šią, jiems neeilinę, dieną nėra jų parapijos klebono kun. lic. Albero Kasperavičiaus. „Jūsų ganytojas išvyko į Panevėžio vyskupijai svarbią kelionę... Daugiau nei dešimt kunigų vakar nuo ankstyvo ryto leidosi į piligrimystę Dievo tarno, kunigo kankinio Alfonso Lipniūno* keliu... Vakar aplankė Gižycko miestą, kur 1009 m. mirė Šventasis Brunonas ir kurio dėka Lietuva pirmą kartą paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Aplankyta Fromborko bažnyčia, kur palaidotas žymusis Kopernikas. Šiandien iki pietų mūsiškiai lankėsi Štuthofo koncentracijos stovykloje, kur kunigas Alfonsas kentė dvasios ir kūno kančias. Meldė jam altoriaus garbės. Vakare aukos šv. Mišias Pucko bažnyčioje, kurioje prieš 78 metus – 1943 m. kovo 12 d. – pirmąsias šv. Mišias po kančių Štuthofo stovykloje aukojo kun. Alfonsas, o po dviejų savaičių mirė šiame Lenkijos mieste. Rytoj mūsų dvasininkų lauks įdomusis Gdanskas ir Griunvaldo kaimelis, prieš 600 metų išgarsėjęs Žalgirio mūšiu. Vakare kunigai grįš į savo parapijas. Štai ir atsakymas, kodėl esu gero pusdienio Skapiškio klebonas“, – kalbėjo Utenos rajono Leliūnų Šv. Juozapo parapijos klebonas kun. Andrius Šukys.
Iškilmingai aukotos šv. Mišios, pamokslas
Šv. Mišioms vadovavo Joniškėlio Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima, kartu meldėsi Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, Leliūnų Šv. Juozapo parapijos klebonas teol. lic. Andrius Šukys, aptarnaujantis ir Pakalnių Švč. Trejybės parapiją. Atvyko kunigų ir iš kitų vyskupijų: Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaras kun. doktorantas Nerijus Pipiras, Vilniaus arkivyskupijos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas Vytautas Rapalis ir ukrainiečiai bazilijonai – Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų bažnyčios klebonas ir Šv. Juozapato Bazilijonų ordino vienuolyno igumenas lic. t. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM ir kun. mgr. t. Tadas (Volodymyras Godovanecas) OSBM.
Pažymėtina, kad Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia mini grąžinimo tikintiesiems 30-metį. Taigi, į bendrą maldą įsijungė net trijų parapijų, turinčių tokį pat titulą, kunigai.
Vargonavo skapiškietė Asta Davolienė ir svečias iš Vilniaus Rimantas Čekelis, giedojo Valentas Zaborskis, Kazimieras ir Povilas Puronai.
Monotonijos vengiąs kun. A. Šukys per pamokslą kreipėsi į skapiškėnus: „Šiandien – rugpjūčio 24-oji. Kad nenusibostų klausytis – klausimai Jums. Kai žinosite, apie ką kalbu, – sušukite... Klausykite: * Kaip vadinasi šalis, kurioje gyvena 46 milijonai žmonių? * Ji – didžiausia Europos valstybė (neskaitant DIDŽIAUSIOSIOS... Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje; * Ribojasi su
Juodąja jūra, Rusija, Baltarusija, Vengrija, Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Moldova; * Respublikos sostinė – Kijevas. Taip! Tai – UKRAINA!“
„Kuo tai šaliai svarbi rugpjūčio 24-oji? – teiravosi „laikinasis“ klebonas ir pats atsakė: „Tai – Ukrainos nepriklausomybės diena.“
Ir tęsė toliau: „Šiandien, švęsdami Šv. Baltramiejaus dieną ir išlydėdami gandrus bei vasarą, pasidžiaukime, kad šiame jaukiame miestelyje lietuviai ir ukrainiečiai mini Ukrainos NEPRIKLAUSOMYBĘ. Kodėl, būtent, Skapiškyje?
Paklausykite. Lietuvos istorijos žurnalas „Voruta“ šių metų antrajame numeryje dar kartą sujungė – Lietuvą ir Ukrainą, pristatydamas šiemet Lvove išleistą ilgametės Lietuvių katalikų mokslo akademijos narės, Bažnyčios istorijos bei dvasininkų veiklos tyrinėtojos, Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos įkūrėjos ir prezidentės, istorikės, pedagogės dr. Aldonos Vasiliauskienės dvikalbę, daugiau nei tūkstančio puslapių mokslo studiją „Lietuva–Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“. Leidinys skirtas 400-osioms Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įsteigimo Lietuvoje metinėms paminėti“.
„Švęsdami Ukrainos nepriklausomybės dieną, turime pasidžiaugti dar vienu svarbiu įvykiu – kalbėjo kun. A. Šukys. – Prieš 10 dienų, t. y. rugpjūčio 14-ąją, popiežiaus Pranciškaus nominavo prelatą teol. dr. Visvaldą Kulboką Šventojo Sosto apaštalinio nuncijaus pareigoms Ukrainoje. Būti nuncijumi – tai atstovauti Šventajam Tėvui, eiti Šventojo Sosto diplomatinę tarnybą, siūlant, teikiant informaciją, dialoguojant...
Kaip Skapiškis vienija Lietuvą ir Ukrainą dr. Aldonos Vasiliauskienės asmenyje, taip dabar Lietuva jungia Šventąjį Sostą ir Ukrainą per iš Žemaitijos, tiksliau – iš Klaipėdos, kilusį vyskupą Visvaldą Kulboką, beveik 5 dešimtmečius ėjusį įvairias pareigas Libano, Nyderlandų, Rusijos, Kenijos nunciatūrose, o nuo 2012 m. – Vatikano valstybės sekretoriate, kur sprendė klausimus, susijusius su Ukrainos politine ir bažnytine situacija.
Žinome, kad Ukrainoje yra graikų ir lotynų apeigų katalikai, yra ir armėnų katalikų, yra atskira rusėnų Mukačevo vyskupija, yra ortodoksų Bažnyčia. Dirbant su įvairių tikybų bendruomenėmis, reikia žinių ir išminties, kūrybingumo... Tai puikiai suprato ir pats prel. V. Kulbokas, prisiimdamas apaštalinio nuncijaus pareigas. Jis sakė, kad Šventasis Tėvas siunčiąs jį į Ukrainą vardan taikos, kiek tai įmanoma, vardan vidinės katalikų vienybės ir gerų santykių su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis. „Įpareigojimai nelengvi, todėl prašau maldų – tiek prieš šventimus, tiek vėliau“, – prašė prelatas.
Naujajam apaštaliniam nuncijui Ukrainoje buvo įteikta ne tik gėlių, bet ir dovanų – lietuvių ir ukrainiečių kalbomis išleistų knygų, apžvelgiančių vienuolių bazilijonų veiklą, lietuvių ir ukrainiečių religinius, mokslinius bei kultūrinius ryšius. Neaiškinsiu, kad didžiąją tų dovanų dalį sudarė dr. Aldonos parašytos / sudarytos knygos, įskaitant ir tą, kurios pristatyme šiandien dalyvausime.
Nuoširdžiausi linkėjimai čia esantiems ukrainiečiams! Daug džiaugsmo mums – lietuviams!“ – sakė kun. A. Šukys ir pakartojo Nuncijaus prašymą melstis už jį.
Skapiškio kultūros centro salėje
Straipsnyje aprašomas dvigubas renginys prasidėjo bardo ir bandūrininko Viktoro Pašnyk užburiančiu atliekamos muzikos ir dainos vaizdo įrašu. Renginio režisierė Vita Vadoklytė priminė, kad Viktoras dažnai dalyvaudavo Skapiškyje organizuotuose teatro ir dainuojamosios poezijos festivaliuose. Matyt, todėl mums, renginio dalyviams, atrodė, kad šis talentingas vaikinas gyvai dalyvauja savo šalies minėjime ir knygos pristatyme.
Prie stalelio atsisėsti priešais susirinkusiuosius buvo pakviesti Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas t. Mykalojus OSBM ir dr. A. Vasiliauskienė, pelnytai vadinama Ukrainos ambasadore Kupiškyje.
Rajono mero pavaduotojas Augenijus Cesevičius pirmiausia pasveikino ukrainiečius jų šalies Nepriklausomybės 30-mečio proga, apgailestaudamas, kad ši broliška tauta ir po trisdešimties metų dar kovoja už savo nepriklausomybę. Lygindami savo ir Lietuvos kovą už laisvę, ukrainiečiai sako, kad jų pavėlavimas kainavo labai brangiai ir tai esanti kaina, kurią jie moka už tai, kad lemiamų žingsnių nepadarė anksčiau. Ukrainiečiai suvokia, kad už nebaigtą išsilaisvinimo kelią ateityje teks nemažai sumokėti...
Dar vicemeras didžiuodamasis paviešino, kad Kupiškio rajono savivaldybės delegacija Ukrainos nepriklausomybės dieną švenčia kartu su rajono bičiuliais Manevyčių rajone. „Džiugu, kad prasmingi saitai sieja mažas Lietuvos savivaldybes su Ukraina. Malonu, kad dr. Aldona Vasiliauskienė savo darbu naujoje knygoje įprasmino Lietuvos ir Ukrainos kultūrinius, religinius ir mokslo ryšius“, – kalbėjo A. Cesevičius, Ukrainos nepriklausomybės dienos proga įteikdamas jai mero Dainiaus Bardausko pasirašytą padėkos raštą už naująją mokslo studiją.
Po to visų žvilgsniai buvo nukreipti į ant staliuko garbingai padėtą knygą, formuluojant klausimus: Kodėl toks viršelis pasirinktas? Kas rašoma knygoje? Ką apie autorę ir jos knygą galvoja skaitytojai? O ką pati autorė mano apie savo darbo vaisių?..
Į pirmąjį klausimą atsakiau aš, knygos redaktorė, savo mintis apibendrindama tokiu sakiniu: „Tiek viršelio spalva, tiek jo detalės ir jų vieta kompozicijoje, – viskas turi simbolinę prasmę, todėl verta neskubėti nugręžti akių nuo ukrainiečio dailininko Romano Skibos kompozicijos. Verta bandyti atsakyti sau, kaip jis tomis detalėmis norėjo akcentuoti skaitytojui Lietuvos ir Ukrainos istorinius ryšius nuo pat LDK laikų“.
Akcentavau ir nepaprastą istorikės Aldonos, daug laiko skiriančios paieškoms archyvuose, darbštumą, gebėjimą pedantiškai atrinkti faktus ir juos smulkmeniškai aprašyti. Ir pabrėžiau, kad ši mokslo studija – detalus ir turiningas, neįkainojamos vertės istorijos metraštis dabarties mokslininkams ir ateities kartoms. Jame pateikta dvidešimt penkerių metų istorija, šiandien bylojanti, kas, atgaivinant bazilijonus, vyko Lietuvoje, kas – Ukrainoje. Juk jų bažnyčia Vilniuje buvo uždaryta**. Viską reikėjo iš naujo prikelti. Ši įvykių registracija atspindi, ką nuveikė vienuoliai bazilijonai dvasingumo, kultūros srityse, bendradarbiaujant abiem šalims.
Rūpėjo pabrėžti, kad visos trys A. Vasiliauskienės knygos – mokslinės studijos parengtos ir publikuotos bendradarbiaujant trims institucijoms iš Šiaulių, Lvovo ir Briuchovičių. Ir dar rūpėjo pasakyti, kad studija „Lietuva–Ukraina: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ yra paskutinis tų institucijų bendradarbiavimo liudijimas – nebėra universiteto, nebegalioja ir sutartys.
Į antrąjį ir iš dalies trečiąjį aukščiau pateiktą klausimą atsakė iš Šiaulių kilusi ilgametė Lietuvos narė Eurojuste (Haga, Nyderlandai), prokurorė Laima Čekelienė, detaliai pristačiusi knygos turinį pagal struktūrines dalis. Klausytojų dėmesį patraukė gerb. prelegentės atviravimas, kaip susidomėjo Aldonos tyrinėjimais, o per ją – vienuolių bazilijonų istorija, kaip dalyvaudavo Vilniuje Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčioje ir Bazilionų (Šiaulių r.) mokykloje vykusiuose renginiuose, knygų pristatymuose ir pan. Pasirodo, ne kartą lankėsi ir Skapiškyje.
L. Čekelienė prisiminė tą laikotarpį, kai Ukraina pareiškė norą bendradarbiauti su ES institucijomis. Jai teko vadovauti Eurojusto (ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra) grupei, kuri rengė Europos Sąjungos ir Ukrainos bendradarbiavimo su šia institucija sutartį.
Svečių dėkonės
Renginio svečias kunigas Mykalojus OSBM – Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčios klebonas ir vienuolyno igumenas – sakė, kad ukrainiečiams kunigams, vienuoliams bazilijonams visada malonu svečiuotis Skapiškyje: „Čia labai geri žmonės. Dėkoju Aldonai Vasiliauskienei, kad ji tyrinėja ukrainiečių graikų apeigų katalikų bažnyčios istoriją ir rašo apie bazilijonų ordiną, o kartu apie Dievą. Man visa tai labai svarbu. Malonu, skaityti jos rašytas knygas apie bazilijonus. Prašau, nesustokite apie tai rašyti“.
T. Mykalojus apgailestavo, kad dėl svarbių priežasčių šiame renginyje nedalyvavo pats meras Dainius Bardauskas, jau pirmojo vizito pas jį metu 2020-ųjų pavasarį sudaręs jiems, ką tik į Lietuvą atsiųstiems vienuoliams, dėmesingos, nuoširdžios ir rūpestingos asmenybės įspūdį. Tas pirmasis stiprus jausmų ir minčių poveikis tik stiprėjo per susitikimus Skapiškyje. „Melsimės, daug melsimės prašydami Dievo gerbiamam Merui sveikatos“, – sakė t. Mykalojus.
Renginio pabaigoje igumenas kartu su kunigu Tadu pagiedojo keletą bažnytinių giesmių ukrainiečių ir graikų kalbomis.
Dr. A. Vasiliauskienę ir svečius sveikino Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, linkėdamas Dievo palaimos ir glaustai papasakodamas apie gyvenime sutiktus geraširdžius ukrainiečius nuo pat mokymosi seržantų mokykloje laikų. Minėjo jam dovanotą prabangų, tautiniais raštais išdabintą ukrainietišką abitą, kurį vėliau paaukojo Aušros Vartų Marijai. Prisipažino, kad iki pažinties su Aldona labai mažai ką žinojo apie vienuolius bazilijonus, kad praturtėjo žiniomis apie juos per susitikimus su ukrainiečiais ir vienuoliais bazilijonais, Aldonos sodyboje šventinant Koplytstulpį ir Rūpintojėlį, bei renginiuose, skirtuose Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio vardo įamžinimui.
Joniškėlio ir Pušaloto parapijose tarnaujantis klebonas Virgilijus Liuima, pasidžiaugęs naująja knyga, linkėjo autorei ne tik tolimesnės sėkmės, bet ir priminė neužmiršti poilsio, tausoti sveikatą.
„Būk laiminga gerumu, dovanotu kitiems“, – tokiu linkėjimu savo žodį užbaigė buvęs Aldonos bendrakursis ir bendradarbis Vilniaus universitete dr. Algis Kasperavičius, kelių mokslinių monografijų ir daugybės publikacijų autorius. Istorikas neslėpė susižavėjimo Skapiškiu, o ypač Aldonos sodyboje įkurtu muziejumi, stebėjosi jos pastangomis sukauptų eksponatų gausa ir pačia idėja tokiu būdu atskleisti Ukrainos ir Skapiškio ryšius. Čia lankėsi pirmą kartą. Tikėtina, kad ne paskutinį.
Žemietę Aldoną sveikino Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Algirdas Venckus su kolegėmis Lina Matiukaite ir Jolita Pipyniene, Skapiškio mokyklos bendruomenės atstovai – vedėja Birutė Zaborskienė, pedagogės Nijolė Bagdonavičienė, Auksė Jankevičienė, Regina Stanienė, Aldonos draugai ir pažįstami.
Buvęs Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis*** dr. Aldonos įkurto muziejaus ekspoziciją praturtino labai vertingu eksponatu – Šventojo Mikalojaus Stebukladario (Kalėdų Senelio prototipo) ikona. Ją, kaip dovaną, buvo priėmęs iš igumeno Martyno Chaburskio rankų vieno pirmųjų vizito į Lvovą metu.
Gana originali „Rokiškio Sirenos“ dovana dr. A. Vasiliauskienei ir ukrainiečiams – tiesioginė TV laidos transliacija apie knygos pristatymą.
Renginys toliau tęsėsi A. Vasiliauskienės sodyboje, kur įkurtas Ukrainistikos muziejus. Kol vieni svečiai įdėmiai apžiūrinėjo eksponatus, kiti dalijosi dienos įspūdžiais, šurmuliavo sodybos kieme prie švediško stalo, aptarinėjo girdėtas mintis apie Ukrainą ir knygą, negailėdami kuo gražiausių žodžių renginio režisierei Vitai Vadoklytei. Viskas labai pedantiškai apgalvota, sustyguota! Dar prieš renginį aš, pastebėjusi švelniai mėlyną ir geltoną Vitos drabužių derinį, pasiteiravau jos apie šį pasirinkimą, imituojantį Ukrainos vėliavos spalvas. Nieko nesakė, tik nusišypsojo, kad supratau jos idėją. Savo „atradimu“ pasidalijau su vienu kitu šventės svečiu. Jie atkreipė dėmesį, kad raudoną scenos širmą papildė didžiulė geltonų saulėgrąžų puokštė su daugybe žalių lapų... Tai regimieji prasminiai akcentai. O ir kalbėtojai pasisakyti apie knygą buvo kviečiami taip, kad vienas kitą pratęstų ir papildytų... Ir žinių, būtinų pranešėjams pristatyti, per akis Vita buvo prisirinkusi (netyčia pakliuvo į rankas vienas toks lapas). „Labai dėkinga Vitai už pastangas mano knygos pristatymą ir Ukrainos nepriklausomybės paminėjimą paversti neeiline iškilme, – sakė kolegė Aldona. – Nesuskaičiuosiu, kiek kartų skambino teiraudamasi nuomonės apie vieną ar kitą scenarijaus detalę. Nuostabiai į visumą suliejo abu šventės tikslus! Ačiū JAI visų vardu!”
--------
* 1989 m. kun. A. Lipniūno palaikai artimųjų iniciatyva ir tuomečio Panevėžio katedros klebono mons. Juozapo Antanavičiaus rūpesčiu iškilmingai perlaidoti Katedros šventoriuje.
** Bazilijonų vienuolyno patalpose Pedagoginis institutas, vėliau – Kauno politechnikos instituto Vilniaus filialas, nuo Nepriklausomybės pradžios (20 metų) – Vilniaus inžinerinio statybos instituto rūmai. Bažnyčia sovietmečiu naudota įvairioms laboratorijoms, sporto salėms.
*** Aktyviai dalyvavo Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui skirtose konferencijose, monografijų pristatymuose Lietuvoje ir Ukrainoje, susitikimuose su mokslo visuomene Lvovo bei Lucko universitetuose, priimdavo į Lietuvą atvykusius aukštųjų mokyklų atstovus ir vienuolius bazilijonus. Bendradarbiavimo rezultatas – pasirašytos pirmosios Lietuvoje sutartys su dviem Ukrainos aukštosiomis mokyklomis.
Svarbiausias sutarčių rezultatas – išleistos dvi monografijos (A. Vasiliauskienė. Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija. Roma. 2014. 680 p.; A. Vasiliauskienė. „LIETUVA-UKRAINA: religija, mokslas, kultūra vienuolių bazilijonų veikloje“. Lvovas, 2021. 1112 p.) ir mokslinių straipsnių rinkinys „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai“, parengtas pagal tarptautinės mokslinės konferencijos, skirtos Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios 500 metų jubiliejui, pranešimų medžiagą (Šiauliai, Lvovas. 2017. 324 p.).
Kan. Stanislovas Krumpliauskas, laikydamasis senos lietuvių tradicijos, sveikino knygos autorę, įteikdamas jai gerovės, nuoširdžios draugystės ir svetingumo simbolį – duonos kepaliuką. Sėdi t. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM ir dr. Aldona Vasiliauskienė.
Mintimis apie dr. A. Vasiliauskienės monografiją dalijasi Leliūnų (Utenos r.) parapijos klebonas Andrius Šukys.
Linkėjimus išsako Joniškėlio Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Virgilijus Liuima.
