(Tęsinys)  
Dailininko G. Bagdonavičiaus ekslibrisų aprašas
Toliau tęsdami dailininko G. Bagdonavičiaus sukurtų ekslibrisų aprašą pristatome šiuos jo sukurtus knygos ženklus.

Ex libris Karolis Reisonas (1928). Cinkografija (P1), dydis 86 x 50 mm. K. Reisonas (1894–1981) – žinomas tarpukario Lietuvos architektas, latvis, atidavęs Lietuvai savo kūrybinės veiklos metus ir padaręs jos labui daug prasmingų darbų. 1920 m. Petrograde (dabar Sankt Peterburgas) baigė inžinerijos ir architektūros mokslus. Kurį laiką dirbo Sibire geležinkelio linijų statybose, kol galiausiai atvyko į Lietuvą ir 1922 m. pradėjo dirbti Šiaulių miesto inžinieriumi ir Statybos skyriaus vedėju. Jis suorganizavo statybos dešimtininkų kursus, įsteigė miesto braižyklą, įkūrė vieną iš pirmųjų Lietuvoje amatų mokyklą ir jai kurį laiką vadovavo.  

Architektas K. Reisonas turėjo didelę asmeninę biblioteką, kuriai G. Bagdonavičius sukūrė ekslibrisą. Šiame K. Reisonui skirtame ekslibrise pavaizduota šio architekto projektuota Kauno Prisikėlimo bažnyčia. Dailininkas perspektyviai pieštas formas suderino su braižybiniu piešiniu. Kompozicijos centre Kauno Prisikėlimo bažnyčia – aukštas mūrinis pastatas su mažu bokšteliu ir aukštu bokštu pastato dešinėje. Aplink pastatą pavaizduoti braižybos reikmenys. Viršuje kairėje užrašas: „EX / LIBRIS“. Apatinėje dalyje viduryje, juodoje plokštumoje užrašas: „KAROLIS / REISONAS 28“. Signuotas apatinėje dalyje.  Ekslibrisas buvo atspaustas trijų dydžių: 86 x 50; 96 x 65 ir 144 x 99 mm.

K. Reisono knygos ženklai saugomi Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje (ŠAM D-T 6764), GBEF, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris kun. Stasio Stonio. XX a. trečiajame dešimtmetyje. Sukurtas apie 1929 m.  Cinkografija (P1)  27 x 18 mm. Kunigas Stanislovas Stonis buvo Šiaulių Valstybinės berniukų gimnazijos kapelionu nuo 1923 iki 1928 m., „Vilties“ draugijos pirmininku. 1928 m. išvyko iš Šiaulių.

Kompozicijos centre ant pakylos – taurė su ostija ir iš šonų – žvakės tamsiame fone. Iš abiejų šonų mediniai koplytstulpiai ir kryžiai.  Trys tamsios fono dalys sudaro smailų langą. Apačioje trijų eilučių užrašas: „EX LIBRIS / KUN / STASIO STONIO. Apatinėje dalyje užrašas: „GERARDAS BAGDONAVIČIUS“.   
    
Ekslibrisas kunigui S. Stoniui buvo eksponuotas JAV, Los Andžele surengtoje tarptautinėje ekslibrisų parodoje. 1929 m. G. Bagdonavičius kartu su kitais lietuvių dailininkais atstovavo Lietuvai tarptautinėje ekslibriso parodoje Briuselyje. Šios parodos kataloge buvo išspausdintas G. Bagdonavičiaus sukurtas knygos ženklas kunigui Stasiui Stoniui.

Kunigo S. Stonio ekslibrisas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje (ŠAM D-T 4201), privačiuose rinkiniuose.

Ex libris Adolfas Ivaškevičius (1929). Cinkografija (P1) 91 x 57 mm ir 193 x 120 mm. Knygos ženklas knygininko ir bibliotekininko Adolfas Ivaškevičiaus (1904–1992) asmeninei bibliotekai. A. Ivaškevičius 1924–1930 m. buvo kooperatyvo „Spaudos fondas“ knygyno pasiuntiniu, pardavėju Šiauliuose. 1933–1940 m. dirbo „Spaudos fonde“ Kaune pardavėju, sekcijos vedėju. Vėliau persikėlė gyventi ir dirbo Vilniuje.

G. Bagdonavičius apie šį ekslibrisą pasakojo: „Ad. Ivaškevičiaus bibliotekos ženklas vaizduoja modernų buhalterį, dirbantį prekybos įmonėje ir turintį reikalų su įvairiomis valiutomis. Tuo pat laiku jis turi galvoti apie įvairių įstatymų taisykles, paragrafus. Jis neturi laiko grožinei literatūrai, kuri piešinyje simboliškai pavaizduota – atversta knyga ir gėlių vaza. Dirba už sienų, lyg karste. Nuo pasaulio atskirtas. Bendras grafikos stilius modernus, turintis humoro-pašaipos atspalvį“ (Šiauliečių ekslibrisai. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 sausio 29, p. 4)

Šio ekslibriso kompozicijos centre – trijų lentynų fone už rašomojo stalo sėdi vyras su akiniais, didele praplikusia galva. Abipus lentynų stovi moterys prie rašomųjų stalų. Virš lentynų šviečia lemputė, nuo kurios sklinda įvairių ženklų šviesa. Kompozicija įrėminta juodame rėmelyje, kurio viršuje užrašas: „EX / LIBRIS“, apačioje: „ADOLFAS / IVAŠKEVIČIUS“.

A. Ivaškevičiaus ekslibrisas saugomas Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiuose rinkiniuose.   

Ex libris adv. D. Gecas (1930). Cinkografija (P1). Teisininkas ir advokatas Dovydas Gecas (1894–1941) gimė 1894 m. spalio 25 d. Kelmės mieste. Baigė Lietuvos universiteto Teisių fakultetą. Nuo 1922 m. liepos mėn. pradėjo dirbti teisėju Šiaulių apygardos teisme. Nuo 1930 m. užsiėmė advokato praktika Šiauliuose. D. Gecas aktyviai dalyvavo mokslinėje veikloje, bendradarbiavo „Teisės“ žurnale, buvo Šiaulių kraštotyros draugijos narys. 1935 m. išleido knygą „Skolininkų neišsigalėjimas ir bankrotas“, 1938 m. „Teisės“ žurnalo Nr. 44 buvo išspausdintas didelis D. Geco straipsnis „Visuomeniniai santykiai Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje XV ir XVI šimtmečiuose“. 1940-1941 mm dėstė teisę Šiaulių prekybos institute.

D. Gecas turėjo didelę teisinės literatūros biblioteką, prenumeravo XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštį. Bibliotekos knygas žymėjo dailininko G. Bagdonavičiaus 1930 m. sukurtu knygos nuosavybės ženklu „Ex libris adv. D. Gecas“. Tai vienas iš nedaugelio G. Bagdonavičiaus ekslibrisų sukurtų tipografinio šrifto pagalba. A. Geco ekslibrisas saugomas privačiuose rinkiniuose.

Ex libris Balio Taunio (1930). Cinkografija (P1), dydis 70 x 45 mm. P. Bugailiškiui pasiūlius teismo tardytoju nuo 1919 m. balandžio 1 d. Šiauliuose taikos nuovados teismo sekretoriumi buvo paskirtas iš Rusijos grįžęs teisininkas B. Taunis, dirbęs „zemstvose statistiku“. Jis tarpukaryje Šiauliuose buvo pirmasis teismo tardytojas. 1933–1940 m. B. Taunis ėjo Šiaulių apygardos teismo prokuroro (kameros) padėjėjo pareigas.

B. Taunio knygos ženkle, be teisėtumo deivės Temidės, yra dar simboliškai atvaizduotos gėlės ir muzikinis instrumentas lyra, kuriems B. Taunis turėjo polinkių. Prie kompozicijos prisideda ir atversta įstatymų knyga su užrašu LEX (įstatymas). Visi užrašai padaryti labai moderniu grafikos stiliumi – be kontūrų. Už rėmelio viršuje užrašas: „VYTAUTO DIDŽIOJO METAIS.“ Rėmelyje viršuje kitas užrašas: „G. Bagdonavičius 30“.

Pasak J. Sidaravičiaus, nedideliame B. Taunio ekslibrise bibliotekos savininkas apibūdinamas enciklopediškai tiksliai: jis – teisininkas (priekiniame plane teisininko kepurė, už jos – teisingumo deivės Temidės skulptūra), domisi radiotechnika (deivė klausosi garsiakalbio, kairiau – radijo antena, visas ekslibriso viršutinės dalies fonas padengtas radijo bangų piešiniu), mėgsta muziką (dešinėje ekslibriso pusėje – stilizuota lyra), kolekcionuoja knygas (matome atverstą didžiulę knygą), myli gamtą (ekslibrise daug augalinių motyvų, apačioje rūtos šakelė) ir t. t. (Sidaravičius J. Gerardas Bagdonavičius, p. 14).

B. Taunio ekslibrisas saugomas Lietuvos Respublikos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris A. Ružancovo (1929). Cinkografija (P1). Aleksandras Ružancovas-Ružaniec, gimė 1893 m. rugpjūčio 24 d. Viazmoje, Rusijoje, mirė 1966 m. liepos 23 d. Denvilyje, JAV. Lietuvos kariuomenės karininkas majoras, bibliografas, redaktorius. Nuo 1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, dalyvavo kautynėse. Nuo 1923 m. Lietuvos kariuomenės Centrinės bibliotekos viršininkas, Lietuvos bibliografijos instituto reikalų vedėjas. Nuo 1928 m,. rengė spaudai žurnalą „Bibliografijos žinios“, redagavo žurnalo „Karys“ priedą gudų kalba „Bielorus voiskovy“.

Pasitraukęs į Vokietiją, 1945 m. organizavo Lietuvių bibliografijos tarnybą ir pradėjo rinkti lietuvių leidinius. 1948–1966 m. redagavo žurnalą „Knygų lentyna“. Tarpukario Lietuvoje bendradarbiavo spaudoje: „Karo archyvas“, „Mūsų žinynas“, „Kardas“, „Lietuva“, „Lietuvos žinios“, „Savivaldybė“ ir kitur. Išleido keliolika bibliografinių knygų, kolekcionavo ekslibrisus.

Ekslibrisas A. Ružancovui publikuotas leidinyje „Karo literatūros rodyklė“, 1929, Nr. 48, p. 381. Saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris V. Rubaževičiaus (1930). Cinkografija (P1) 37 x 38 (dar 55x50 mm).  Vaclovas Rubaževičius (1898–1976) gimė 1898 m. rugsėjo 28 d. Smilgių kaime. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mokėsi Telšių aukštesniojoje pradžios mokykloje. 1918 m. įstojo į Telšių gimnazijos ketvirtą klasę. 1920 m. dar mokėsi Mato Untulio įsteigtuose kursuose, kuriuose buvo rengiami pradinės mokyklos matematikos, lietuvių kalbos mokytojai kandidatai. 1921 m. V. Rubaževičius mokytojavo vakariniuose kursuose suaugusiems prie Telšių pradžios mokyklos, taip pat mokė žydų vidurinės mokyklos „Javnė“ mokinius lietuvių kalbos. 1922 m. įstojęs į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, dirbo Kauno pradinėje mokykloje, dėstė lietuvių kalbą suaugusiųjų bei mokytojų kursuose. Kurį laiką dirbo Kauno apygardos teisme valstybės gynėjo padėjėju-sekretoriumi. Baigęs studijų šeštąjį semestrą, išvyko dirbti į Šiaulius. Dirbo Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje praktikanto teisėmis. Po trejų metų jam buvo leista Šiauliuose įsteigtuose geležinkelio stoties tarnautojams lietuvių kalbos kursuose eiti vedėjo pareigas, dirbti laisvai samdomu mokytoju Šiaulių mergaičių gimnazijoje. 1936 m. išlaikęs visus būtinus egzaminus ir sėkmingai apgynęs diplominį darbą „Vieningo žmogaus idėja Lermontovo kūryboje“ baigė Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Iki 1940 m. V. Rubaževičius Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje globojo moksleivių literatūros būrelį. 1940 m. rugpjūčio pradžioje V. Rubaževičius buvo paskirtas Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnazijos direktoriumi. Nuo kitų metų rudens vadovavo  ir Telšių mokytojų seminarijai. Po karo išvažiavo į Klaipėdą, kur iki pensijos dirbo Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje ir dėstė matematiką žemesnėse klasėse. Be gimtosios lietuvių dar mokėjo lenkų, rusų ir vokiečių kalbas.

Apie G. Bagdonavičiaus tarpukaryje sukurtą ekslibrisą mokytojui V. Rubaževičiui rašoma: „Juodas kondoras (paukštis), tupintis ant knygų krūvos, simboliškai rodo filologiją (šio mokytojo specialybę), aukštyn į padangę, į šviesą iškilusi iš tvankaus žemės rūko ir miglos“ (Šiauliečių ex librisai. „Įdomus mūsų momentas“, 1933 sausio 29, p. 4).

V. Rubaževičiaus ekslibrisas saugomas GBEF, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris  kun. Korsako J. (1933). Cinkografija (P1). Kunigas J. Korsakas tarpukaryje Šiaulių amatų mokykloje dėstė tikybą. Ekslibriso kompozicijoje pavaizduotos dvi persipynusios arkos, viršuje, trikampyje – akis. Ties viduriu – Vytis, žemiau – pelėda, žmogaus siluetas, rūtos šakelė, kryžius, žmonių galvos ir užrašas: „EX / LIBRIS / Kun. / Korsako. J.“

Kunigo I. Korsako ekslibrisas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje (ŠAM D-T 4195) ir privačiuose rinkiniuose.

Ex libris dr. B. Levin (1934). Cinkografija (P1), dydis 91 x 86 mm. Knygos ženklas gydytojui B. Levin. Kompozicijos apatinėje dalyje dešinėje – du švendrai ir baltas skritulys, virš jo užrašas „EX LIBRIS“. Viršutinėje dalyje, kairėje banguotos juostos kerta tiesios priešingos krypties linijos. Pro jas išryškėja kaukolių su sparneliais eilė.

B. Levino ekslibrisas saugomas Lietuvos Respublikos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje (ŠAM D-T 4220), GBEF, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris J. Jagmino (1934). Cinkografija (P1), dydis 60 x 60 mm. J. Jagminas buvo amatininkas ir sportininkas. Šis G. Bagdonavičiaus sukurtas ekslibrisas pirmąkart buvo išspausdintas 1934 m. rugsėjo 30 d. savaitraštyje „Įdomus mūsų momentas“ (Iliustr. Sportininko ir amatininko ex-libris. Prieš 500 metų. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 m. rugsėjo 30 d. p. 3).

J. Jagmino knygos ženklas saugomas GBEF, privačiuose rinkiniuose.

Ex libris I. Urbaičio (1935). Cinkografija (P1), dydis 95 x 70 mm. Ignas Urbaitis (1896–1952) –diplomuotas teisininkas, teismo tardytojas, prisiekusiojo advokato padėjėjas, advokatas, Šiaulių advokatų seniūnas. Gimė 1896 m. vasario 2 d. Raginėnuose, Šeduvos vlsč., Panevėžio apskr. 1915 m. baigė Panevėžio realinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Prekybos institutą Odesoje. 1916 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Baigęs Kazanės karo mokyklą dalyvavo kariniuose veiksmuose. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir netrukus įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1923 m. spalio 30 d. paties prašymu paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Nuo 1923 m. lapkričio 20 d. iki 1925 m. gegužės dirbo Zarasų apskrities viršininku. 1925 m. eksternu baigė Šiaulių suaugusiųjų gimnaziją. 1925-1928 m. studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto skyriuje ir tapo diplomuotu teisininku. Lietuvos teisingumo ministro 1926 m,. įsakymu Nr. 213 dėl paskyrimo Šiaulių apskrities viršininku, nuo 1926 m. rugsėjo 11 d. atleistas iš tarnybos, Šiaulių I nuovados teismo tardytojo pareigų. 1926 m. rugsėjo 15 – gruodžio 19 dienomis dirbo Šiaulių apskrities viršininku. Lietuvos prisiekusiųjų advokatų tarybos 1928 m. lapkričio 30 d. nutarimu priimtas prisiekusiojo advokato padėjėju prie prisiekusiojo advokato Z. Toliušio. 1928–1933 metais dirbo prisiekusiojo advokato padėjėju Šiauliuose, Tilžės g. 175, nuo 1930 m. Pagyžių g. 93 (dabar Vytauto g.). Nuo 1933 iki 1944 m. užsiėmė advokato praktika Šiauliuose ir Joniškyje.

1944 m. spalio 6 d. I. Urbaitis buvo suimtas NKGB Šiaulių apskrities skyriaus enkavedistų. 1945 m. sausio 10 d. LTSR NKVD karo tribunolo nuteistas ir ištremtas į Vorkutą. Žuvo tremtyje 1952 m. liepos 15 d.

I. Urbaitis pasižymėjo dailininko gabumais, buvo išsiugdęs savitą stilių, gebėdavo originaliai, linijų pagalba pavaizduoti žmones ir įvairius objektus. Mokėsi piešti pas Šiaulių dailininką G. Bagdonavičių, su kuriuo artimai draugavo. G. Bagdonavičius dažnai lankėsi advokato I. Urbaičio namuose Pagyžių gatvėje ir su juo daug kalbėdavosi apie meną, kultūrą, muziką.

I. Urbaitis pasižymėjo karikatūristo gabumais: išliko jo piešti žinomų šiauliečių šaržai ir įvairūs piešiniai iš Šiaulių kraštotyros draugijos organizuotų kraštotyrinių ekspedicijų, kuriuose advokatas aktyviai dalyvavo. I. Urbaičio šaržų, karikatūrų ir piešinių rinkinys ir jam sukurtas ekslibrisas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.

Advokatas I. Urbaitis buvo išsilavinęs, apsiskaitęs, skaitė knygas lietuvių, rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis, domėjosi bibliofilija. Prenumeravo tais laikais retą leidinį apie bibliofiliją „XXVII knygos mėgėjų draugijos metraštį“. Turėjo gausią ir vertingą asmeninę biblioteką. Jo darbo kabinete (Pagyžių g. 93) palei sieną buvo didžiulė knygų lentyna, kurioje nuo apačios iki viršaus buvo išrikiuotos įvairaus dydžio ir formato knygos. Šiai bibliotekai  G. Bagdonavičius 1935 m. ir sukūrė knygos nuosavybės ženklą su įrašu: „Ex libris / I. Urbaičio / adv.“   

Ex libris Pilkos Stasio (1940). Cinkografija (P1), dydis 80 x 65 mm. Aktorius ir režisierius Stasys Pilka (1896–1976) gimė 1898 m. gegužės 8 d. Peterburge. Baigė Peterburgo Kotrynos gimnaziją. 1916 m. kartu su P. Jakštu leido Rusijoje atsidūrusių moksleivių rankraštinį laikraštėlį „Erškėtis“. Studijavo Peterburgo Karo medicinos akademijoje ir Aleksandro vaidybos mokykloje. Baigęs  studijas, dirbo aktoriumi Peterburgo dramos teatruose. 1921–1926 ir 1929–1944 metais buvo Valstybės teatro aktorius ir režisierius, o 1926–1929 metais vaidino lietuvių mėgėjų teatro spektakliuose. 1933-1934 m. dirbo aktoriumi Šiaulių dramos teatre, vėliau – Kaune.

S. Pilka gyvendamas Lietuvoje rinko knygos ženklus ir savo bibliotekos knygas žymėjo ekslibrisais. 1944 m. S. Pilka pasitraukė į Vakarus, o nuo 1948 m. apsigyveno JAV. Mirė 1976 m. vasario 5 d. Čikagoje. Gyvendamas JAV sukaupė nemažą lietuviškų ekslibrisų kolekciją.

S. Pilkai sukurti ekslibrisai saugomi LR Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, GBEF, privačiose kolekcijose.

Ištrauka iš G. Bagdonavičiaus laiško apie ekslibriso sukūrimą S. Pilkai: „O dėl St. P. (Stasio Pilkos – J. N.) ex libriso... Prieš karą jis užsakė jį man visai konkrečiai. Padariau, nusiunčiau, parašiau. Nusiunčiau jam. Neišpirko iš pašto visą laiką. Atsiėmiau iš pašto ir pats padariau klišę, atspausdinau. O jis toliau nesistengė nei pasiteirauti, nei apsimokėti. O dabar, po 35 (!) metų!.. Ir kur?... Ogi JAV gavo pamatyti, ką užsakė ir neatsiėmė laiku...

Gal dabar nors atsiųstų man (gal per tamstos malonę) nors kokių meno arba foto-meno ar teatro dekoracijų ar nors visų paprasčiausių kokių įdomių senų nors apipešiotų gausiau iliustruotų žurnalų ar kitų leidinių? Tada atsiųsiu jam pluoštelį jo bibl. ženklų! Gali? Jog ar nėra tai likimo žaidimai?.. Ir tai pasauliniu mastu!.. Tiesiog neįtikėtinas kuriozas! (...) Extra!“ (Iš G. Bagdonavičiaus laiško Vitoliui E. Vengriui (1974 vasario 9 d.) Vitolio E. Vengrio archyvas).

(Bus tęsinys)

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris Balio Taunio. 1930 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris advok. I. Urbaičio. 1935 m.

G. Bagdonavičius. Ex libris dr. B. Levin. 1934 m.

xEx libris V. Rubažavičiaus. 1930 m.

Ex libris Adolfas Ivaškevičius. 1929 m.

Dail. G. Bagdonavičius. Ex libris J. Jagmino. 1934 m.