(Tęsinys)
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas tarpukariu
„Lietuvos statistikos metraštyje K. 1938“ 1939 metais atskleidžiama „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko ekonominė padėtis, jos gamybos apimtys fabrike 1934–1939 metais. J. Etingerys ir M. Liutermoza savo darbe apie Lietuvos pramonę trumpai apibūdino stambesnių Lietuvos įmonių, kartu ir „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko istoriją.
Svarbių duomenų apie konditerijos pramonės raidą yra pateikęs ekonomistas V. Lastas, tyrinėjęs ir Šiaulių miesto pramonės raidą. Nemažai reikšmingos medžiagos apie atskirus „Rūtos“ fabriko istorijos momentus sukaupta V. Šulcaitės ir V. Zalecko kraštotyrinio pobūdžio knygutėje (Istorijos puslapius verčiant. Paruošė O. Šulcaitė ir V. Zaleckas. – V. 1971), kurioje autoriai susistemino ir chronologine tvarka išdėstė įvairiuose leidiniuose skelbtą medžiagą apie Šiaulių miesto pramonę. Apie „Rūtos“ fabriką buvo rašoma 1911 m. „Lietuvos žiniose“, „Viltis“ 1912, 1914 m. „Lietuvos ūkininkas“; Šiaurės „Lietuva“, 1931, „Mūsų momentas“, 1930, „Lietuvos žinios, „Vilnis“ 1914, „Darbininkų žodis“, 1924, „Balsas“, 1930 m. ir kituose tarpukario leidiniuose.
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko rūsyje buvo įrengtas šokolado gamybos skyrius, ypač nelengvos sąlygos buvo fabriko virimo skyriuose. „Dirbti prie virimo katilų yra nelengvas dalykas, temperatūra aukšta, dėmesys turi būti didelis, kad nepridegtų. Lengvesnis darbas kituose skyriuose, kur tenka formuoti saldainius, dailinti, vynioti...“ [2.000 kg saldainių į dieną („Rūtos“ saldainių fabriką Šiauliuose aplankius). „Lietuvos žinios“, 1939 birželio 17, p. 22). 1939 m. „Rūtoje“ buvo pagaminta 600 tonų konditerijos gaminių.
1938 m. buvo atliekamas „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko savininko žmonai Juzefai Gricevičienei priklausančių patalpų Tilžės g. 131 (įvertintų 30 000 Lt) , kapitalinis remontas. Šios patalpos buvo užimtos 1938 m. lapkričio 17 d. Juose buvo 3 kambariai, kuriuose 1940 m. rugsėjo 30 d. buvo įsikūrusi saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ raštinė, dar buvo sandėlis. Antrajame aukšte buvo 6 kambariai. Tilžės g. 133 patalpų savininkas buvo Antanas Gricevičius, gyvenantis su šeima Tilžės g. 135.
Pagal 1938 m. rugpjūčio 31 d. Šiaulių mokesčių inspektoriui pateiktas žinias, saldainių ir šokolado fabriką „Rūtą“ pastatus ir jo skyrius sudarė: fabrikas, kontora ir sandėlis (iš plytų), du aukštai; medinė dirbtuvė ir ekspedicijos kontora, dar viena dirbtuvė (medinis barakas), dirbtuvės ir sandėlis iš plytų, sandėlis ir garažas (iš plytų), skalbykla ir kitas sandėlis (iš plytų).
Žiniose apie patalpas dar nurodyta rūsys: šokolado dirbtuvė, mašinos ir džiovykla (užėmė 3 kambarius), patalpa saldainių ir šokolado vyniojimui ir pakavimui; sandėliukas, kambarys kakavos pupelių valymui. Pirmajame aukšte dar buvo įsikūrusi buhalterijos kontora. Be to, buvo dirbtuvė saldainių dražė gaminimui. Mūriniame fligelyje buvo sandėlis cukrui, kietosios karamelės dirbtuvė. Antrajame aukšte buvo įrengta likerinių ir minkštosios karamelės dirbtuvė. Dar buvo kietosios karamelės ir monpasjė dirbtuvė, saldainių vyniojimo skyrius. Mediniame fligelyje buvo vykdomas saldainių pakavimas, čia buvo įsikūrusi ekspedicijos kontora, dviem kambariais naudojosi pats savininkas A. Gricevičius.
Viename iš fabriko pastatų buvo monpasjė dirbtuvė, marmelado dirbtuvė, pakavimas ir džiovykla. Rūsyje buvo gaminami pieno dirbiniai ir vykdomas saldainių glazūravimas. „Rūtos“ fabriko antrajame aukšte buvo darbininkų valgykla ir kartono dėžučių dirbtuvė, patalpa sandėliui. Viename iš šio fabriko pastatų pirmajame aukšte dar buvo garažas automobiliui ir kalvė. Be to, pirmajame aukšte buvo sandėlis tuščiai skardinei tarai, antrajame aukšte įrengtas sandėlis žaliavoms ir malūnėlis cukraus pudrai gaminti. Fabrike dar buvo skalbykla ir sandėlis tuštiems indams ir kitiems dalykams.
Mokesčių inspektoriui pateiktame pranešime rašoma, kad Tilžės g. 134 esantis gyvenamasis namas (iš plytų), sandėlis malkoms (iš lentų), garažas ir žemė priklausė Antanui Gricevičiui. Nurodyta, kad gyvenamojo namo 1 aukšte yra du kambariai, A. Gricevičiaus tarnybinis butas. Be to, šio pastato pirmajame aukšte įrengta fabriko reikalams dirbtuvė šaltkalviui.
Tilžės g. 135, antrajame aukšte, 6 kambariai priklausė savininkui Antanui Gricevičiui. Čia jis gyveno su šeima.
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko atvirlaiškiai, logotipai ir reklama
Lietuvių saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“ pirmąjį savo atvirlaiškį išleido 1913 m. Jo viršuje atspausdinti vienodi leidėjo užrašai trimis kalbomis (rusų, lietuvių ir lenkų): „Литовская конфетная / фабрика / „РУТА“ / Шавли, Соборн. ул. соб. д. // Lietuviška saldainių / fabrika / „RŪTA“ / Šiauliai, Soborn. g. savi n. / (Pavadinimas lenkų k.) ОТКРЫТОЕ ПИСЬМО (sudarytojas Kaminskas, P. Senieji Šiauliai atvirukuose 1901–1944: katalogo III tomas. 2018, p. 33).
1921–1934 m. saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“ bendrajai korespondencijai naudojo 3 atvirlaiškius. Jų pavadinimai reverso kairėje, o vieta pašto ženklui ir linijos adresui dešinėje. Vieno iš atvirlaiškio reverso viršuje, centre, Vyčio ženklas; užrašas: ATVIRAS LAIŠKAS / Lietuvių Saldainių Fabrikas / ‚RŪTA“ / ŠIAULIAI / Tilžės g-vė No 21 / Fabrikas apdovanotas dviems / aukso medaliais / Atvirlaiškis spausdintas 1921-1922 m. spaustuvėje „Rytas“, Tilžėje.
Kito atvirlaiškio reverso kairėje, viršuje, įmonės logotipas ir pavaizduota po tris medalius iš abiejų logotipo pusių. Po logotipu yra užrašas: FABR ŽENKLAS / LIETUVIŲ / SALDAINIŲ FABRIKAS / >>RŪTA<< / ŠIAULIAI, Tilžės g. Nr. 133 / Telegr.-adr..: Šiauliai >>RŪTA<< / Telefonas 140 Nr. / Fabrikas apdovanotas aukso medaliais / ir trimis pagirimo lapais. / Dešinėje užrašas: ATVIRUTĖ.
Dar vieno atvirlaiškio reverso kairėje, įmonės logotipas ir pavaizduota po tris medalius iš abiejų logotipo pusių. Po logotipu yra užrašas: FABR. ŽENKLAS / LIETUVIŲ / SALDAINIŲ FABRIKAS / >>RŪTA<< / ŠIAULIAI, / TILŽĖS G-VĖ Nr. 133 / Telegr.. Adr.: ŠIAULIAI >>RŪTA<< / TELEFONAS Nr. 140. / Fabrikas apdovanotas aukso medaliais / ir trimis pagirimo lapais. Dešinėje užrašas: ATVIRUKAS.
Lietuvių saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“ korespondencijai ir įmonės dokumentams žymėti naudojo vienos eilutės neapibrėžtą antspaudą su užrašu: „Saldainių Fabrikas „Rūta“. (Senieji Šiauliai atvirukuose 1902–1944. Katalogas. Šiauliai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, 2006, p. 373-374).
1939 m. lietuvių saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“ 1939 m. išleido reklaminį sulenkiamą abipusį atviruką, kurio dailininkas (pagal stilių), manoma yra Gerardas Bagdonavičius. Atviruko averse yra užrašas: „The Lithuanian / Works of Chocolate / and Confectionery / Rūta / ŠIAULIAI / ĮST. 1913 M. / Lithuania“. Atviruko reverse yra užrašas: „1913-1938 / „RŪTA“ / Tilžės g-vė 133, Šiauliai, Lithuania. / Apatiniame kampe: „GRAFIKA“. ŠIAULIAI.
Atviruko viduje yra reklaminis užrašas anglų ir lietuvių kalbomis: „The Lithuanian Works of Chocolate and Confectionery / „RŪTA“ / Tilžės g-vė 133, Šiauliai, Lithuania. / Lietuvių saldainių ir šokolado fabrikas / „RŪTA“ / Šiauliai, Tilžės g-vė Nr. 133“ ir reklaminis tekstas: „Lietuvių įmonę „RŪTA“ įsteigė dabartinis jos savininkas Antanas Gricevičius 1913 m. Šiauliuose. Savo gaminių aukštos kokybės dėka, laike 25 metų „RŪTA“ išaugo į stambią įmonę, kurioje dabar dirba 200 darbininkų. Įmonėje gaminama keli šimtai rūšių įvairiausių saldainių, šokolado, marmelado, karamel, monpasie ir kitų panašių dirbinių.
„RŪTA“ savo gaminius eksportuoja ir į užsienius, iš kur gauta gana daug palankių atsiliepimų.
„RŪTA“ su savo gaminiais dalyvavo pasaulinėse parodose: 1930 metais Italijoje – Tirento mieste ir 1933 metais Anglijoje – Londone, ten buvo apdovanota Aukso medaliais ir Grand-Prix. Lietuvoje įvairiose parodose, už savo gaminius visada buvo apdovanojama vien tiktai Aukso medaliais.
Gerbiamus interesantus, kurie domisi mūsų dirbinių – saldainių importu į U. S. Ameriką, prašome kreiptis į mūsų įmonę Lietuvoje šiuo adresu: Saldainių ir šokolado fabrikas „RŪTA“ – Lithuania, Šiauliai, Tilžės g-vė Nr. 133, arba Amerikoje pas Mrs. Ona Aleliūnas – Chicago, Ilinois, 3251 So Union Ave.
LITHUANIA / Šiauliai, 1939 m.“ (Kaminskas, P. Senieji Šiauliai atvirukuose 1901–1944: Katalogo III tomas, p. 141-142).
Dailininkas G. Bagdonavičius sukūrė darbų, kuriuose pavaizduotas saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“. Tai šie jo piešiniai: „Šiauliai. Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“ iš pietų pusės“. 1931“ (pop., tuš. 29,2 x 42,2, ŠAM, D-T 4281); „Šiauliai. Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių fabrikas „Rūta“ iš rytų pusės“. 1931 (pop., tušas 29,2 x 42 // ŠAM, D-T 4282); „Šiauliai. „Rūtos“ saldainių fabrikas. 1962“ (Pop., tuš., 16 x 21). Užrašas viršuje, kairėje: „Sald. fabrikas statytas 1909 m. ir kt. „Rūta“ 1962.X.2 d. Šiauliai (VDKM, 1051-1); „Šiauliai. „Rūtos“ saldainių fabrikas iš pietų pusės. 1963“ (Pop., piešt., tuš., 16 x 21). Užrašas viršuje, kairėje: „Buv. savin. GRICEVIČIUS. „RŪTA“ sald. fabr. Šiauliai“. Iš pietų pusės. Rūta. 1963 (VDKM, 1052-1), „Šiauliai. „Rūtos“ saldainių fabrikas“. 1963“ (pop., tušas, 16 x 21 cm, ŠAM, D-T 6115) ir kt.
G. Bagdonavičius dar sukūrė Antano Gricevičius lietuvių saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ firminio blanko ir logotipo pavyzdžius: Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ firminio blanko eskizą ir logotipą (Pop., raš., 25,5 x 21,5. ŠAM, D-T 6523); Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ logotipą (Po., tuš., 7 x 18. ŠAM, D-T 6524, ŠAM, D-T 6525). Taip pat dailininkas G. Bagdonavičius yra sukūręs Antano Gricevičiaus lietuvių saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ saldainio „Mėtinis“ popierėlio eskizą (Poligrafinis atspaudas 7 x 6,6. ŠAM, D-T 6526) ir kt.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrike Šiauliuose dirbo 160 darbuotojų, gamyba buvo mechanizuota. „Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas, atlaikęs XX a. ketvirtojo dešimtmečio pasaulinę ekonominę krizę, didino gamybą. Tačiau užgriuvusi sovietų okupacija, po to sekusi nacionalizacija ir karas sugriovė visus saldainių ir šokolado fabriko „Rūta“ savininko A. Gricevičiaus planus.
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabrikas okupacijų ir karo metais (1940–1944 m.)
1940 m. liepos 23 d. Liaudies seimas priėmė „Bankų ir stambiosios pramonės nacionalizavimo deklaraciją“. Remiantis šia deklaracija buvo nacionalizuojamos visos Lietuvos pramonės įmonės, kuriose dirbo daugiau kaip 20 darbininkų, ir taip pat įmonės, kuriose dirbo ne mažiau 10 darbininkų, jeigu jos turėjo tai pramonės šakai ypač svarbių variklių (Lietuvos TSR istorija, t. 4, p. 25).
Vadovaujantis šiuo įstatymu, 1940 m. liepos 28-31 dienomis „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas. Nacionalizuotame fabrike laikinai buvo palikta senoji administracija, direktoriumi liko A. Gricevičius. Už normalią fabriko veiklą buvo atsakinga komisarė O. Genaitytė, nuo 1937 m. „Rūtoje“ dirbusi saldainių vyniotoja ir darbininkų komitetas. Lietuvos TSR Pramonės liaudies komisariatas 1940 m. rugsėjo 4 d. išdavė mandatą Nr. 1653 naujai paskirtai fabriko „Rūta“ direktorei O. Genaitytei, kuriame buvo rašoma: „Pavedu tamstai nuo 1940 m. rugsėjo mėn. eiti nacionalizuotos pramonės įmonės „Rūtos“ saldainių fabriko direktoriaus pareigas“ (LCVA, f. R-763, ap. 5, b. 179, l. 52).
Konditerijos fabrikas „Rūta“ priklausė Maisto pramonės liaudies komisariato valstybiniam „Sodybos“ trestui. „Įmonė siekė plėsti gamybą, didinti produkcijos asortimentą, rūpintis įmonės augimu. Jau 1941 m. pradžioje karamelės skyrius buvo iškeltas iš šaltų ir drėgnų patalpų („Tarybų Lietuva, 1941 kovo 13 d.), buvusiame fabriko sandėlyje įrengtas darbininkų klubas, buvo numatyta įrengti skaityklą ir biblioteką.
Reportaže iš fabriko buvo rašoma: „Patenkame į karamelės skyrių. Ten produkcijos gamyba pakelta 50 proc. Prieš birželio 15 d. viena vyniotoja suvyniodavo per dieną 110 kg minkštų saldainių, o dabar 120-130 kg. Monpasje skyriuje pirma pagamindavo 200 kg saldainių per dieną, o dabar virš 300 kg“ („Komjaunimo tiesa“, 1940 rugsėjo 7 d.).
1941 m. pavasarį buvo pradėti Šiaulių konditerijos pramonės įmonių stambinimo darbai. Tuo metu Šiauliuose veikė trys konditerijos fabrikai: „Rūta“, kurioje dirbo 157 darbininkai, „Birutė“ – 73 darbininkai ir „Fortūna“, kurioje dirbo 38 darbininkai (LCVA, f. R-773, ap. 1, b. 142, l. 13). Konditerijos fabrikai Šiauliuose buvo sujungti pagal Lietuvos TSR Maisto pramonės liaudies komisariato 1941 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 95. Jame buvo skelbiama: „Nuo š. m. birželio 1 d. sujungti esančius Šiaulių mieste konditerijos fabrikus „Birutę“, „Rūtą“, „Fortūną“, padidinant fabriką „Rūtą“. Sujungtąjį fabriką pavadinti valstybinis konditerijos fabrikas „Rūta“ Šiauliuose“ (Ten pat, b. 13, l. 160). Valstybinio konditerijos fabriko Šiauliuose direktoriumi buvo paskirtas Petras Trakys.
Sujungus minėtus fabrikus, buvo siekiama koncentruoti konditerijos gaminių gamybą minimoje įmonėje, sumažinti produkcijos savikainą, administracijos personalą, taupyti kurą, elektros energiją ir kitas išlaidas, maksimaliai išnaudoti įrengimus ir patalpas, sudaryti dirbantiesiems geresnes darbo sąlygas. Konditerijos fabrikų sujungimo paruošimui buvo įsakyta sudaryti komisiją iš maisto pramonės liaudies komisariato, valstybinio „Sodybos“ tresto atstovų ir sujungiamų fabrikų direktorių, kuri turėjo pradėti darbą 1941 m. gegužės 12 d. (LCVA, f. R-773, ap. 1, b. 13, l. 161).
Sujungus konditerijos fabrikus „Birutė“, „Rūta“ ir „Fortūna“ buvo žymiai išplėsti fabriko „Rūta“ gamybiniai pajėgumai; jame panaudoti demontuoti kitų dviejų fabrikų įrengimai, į jį perėjo dirbti didelė dalis darbininkų. Fabrikas galėjo pradėti dirbti visu pajėgumu dviem pamainomis.
1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs karas ir hitlerinės Vokietijos Lietuvos okupacija kurį laiką sustabdė sujungto valstybinio konditerijos fabriko Šiauliuose veiklą ir gamybą.
1941 m. rugpjūčio 19 d. potvarkiu reicho komisaras Ostlandui N. Lozė nustatė, kad visas esantis šiame krašte valstybinis ir visuomeninis, judamasis ir nejudamasis turtas (t. y. valstybės ar viešųjų korporacijų, sąjungų, draugijų bei susivienijimų turtas) kartu su visomis teisėmis ir interesais, pagal 1941 m. birželio 20 d. stovį, konfiskuojamas ir perduodamas vokiečių civilinei valdžiai (Balsavas J. Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas, p. 174).
Šitam turtui bei atskiroms įmonėms valdyti reicho komisaro 1941 m. spalio 24 d. įsakymu buvo įsteigta vadinamoji patikėtinių administracija (ten pat), kuri įmonėms valdyti skyrė komisarus, daugiausia vokiečius. „Rūtos“ fabrikas Šiauliuose priklausė Rytų prekybos centrinei bendrovei ir buvo tiesiogiai pavaldus Kaune įsikūrusiam „Sodybos“ trestui. „Rūtos“ fabriko komisaru paskirtas vokietis Vachau (A. Gricevičius dirbo fabrike meistru). Kaip ir kiekvienas komisaras, jis buvo laikinas fabriko „šeimininkas“: turėjo rūpintis turto apsauga, gamybos organizavimu, tačiau negalėjo fabriko turto parduoti ar perleisti.
Vokiečių okupacijos metais gamyba „Rūtos“ fabrike buvo tęsiama. 1943 m. „Rūtos“ fabrikas vidutiniškai per mėnesį pagamindavo apie 26 tonas konditerijos gaminių. „Rūtos“ fabriko darbininkai (vyrai ir moterys) per mėnesį vidutiniškai uždirbdavo apie 76 markes.
1944 m. liepos 27 d. po atkaklių mūšių Šiaulius užėmė sovietinė armija. Dėl mūšių ir bombardavimo stipriai nukentėjo miestas, buvo sugriautas „Birutės“ saldainių fabrikas, „Rūta“ ir kitos miesto pramonės įmonės ir dirbtuvės. Tai aiškiai matosi iš S. Ivanausko1944 m. nuotraukos, kuriuose užfiksuoti sudegintas „Rūtos“ saldainių fabriko pastatas (nuotraukos originalas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkiniuose).
Mieste tebuvo apie 15 proc. nesugriautų pastatų, o pats centras tapo dykviete. Tuometinis „Rūtos“ fabriko direktorius P. Trakys prisimena: „Saldainių fabrikas „Rūta“ nuo hitlerinių okupantų siautėjimo labai nukentėjo. Dalis patalpų subombarduota, dalis sudeginta. Besitraukdami okupantai išvežė visą geresnį inventorių, 80 tonų cukraus, 40 tonų saldainių, o visa kitą sudegino. Išliko sveikas tik kietos karamelės skyrius. Dalį turto radau pas civilius gyventojus... griuvėsiuose radome kelias saldainiams gaminti mašinas, vaisiams trinti mašiną“ („Raudonoji vėliava“, 1945 balandžio 12).
1944 m. liepos 29 d. konditerijos fabrikas „Rūta“ buvo priskirtas Lietuvos TSR Maisto pramonės liaudies komisariato Valstybinio konditerijos ir vaisių bei daržovių perdirbimo tresto priklausomybėn. Fabriko „Rūta“ atstatymo darbams organizuoti, nuo 1944 m. rugpjūčio 1 d. paskirta administracija (LCVA Šiauliuose, f. 152, ap. 1, b. 7, l. 10, 11), kuri sudarė sutartį su Šiaulių statybos trestu Nr. 3. Fabriko atstatymo darbai pradėti 1944 m. rugpjūčio 3 d. Per likusius 1944 m. penkis mėnesius fabriko atstatymo darbuose vidutiniškai dirbo 15 žmonių (LCVA Šiauliuose, f. 152, ap. 1, b. 4, l. 15).
Vokiškųjų okupantų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti fabrike „Rūta“ 1944 m. gruodžio 27 d. buvo sudaryta komisija, kurioje dirbo direktorius Petras Trakys, techninis vedėjas K. Dauknys, vyr. buhalteris N. Liubimovas, sandėlio vedėjas Vincas Rudžinskas, meistras A. Černiauskas ir kt.
(Bus tęsinys)
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko saldainių dėžutė „Skirta S. Dariui ir S. Girėnui“. XX a. ketvirt. dešimtmetis.
Iš P. Kaminsko rinkinio.
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko saldainio „Dudorius“ popieriukas. Iš Romualdo Leimonto rinkinio.
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko saldainio „Kometa“ popieriukas. Iš P. Kaminsko rinkinio.
„Rūtos“ saldainių ir šokolado fabriko vestuvių saldainio „Jaunasai“ popieriukas. Iš P. Kaminsko rinkinio.
