(Tęsinys)                                                                                                     
Meno pasaulis Saratove XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje
Gerardas Bagdonavičius, jaunystę praleidęs Vitebske, Jaroslavlyje ir Saratove, kaip dailininkas formavosi rusų ir Vakarų kultūros aplinkoje. Jo mokytojai ir dailės pedagogai buvo garsūs to krašto rusų, žydų ir kitų tautybių menininkai, kilę ir gyvenę tose Rusijos imperijos vietovėse, keliavę po Vakarų Europą. Ypač jų poveikį jis pajuto Saratove, dailininko F. Kornejevo mokykloje-studijoje.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Saratovas buvo didžiausias Rusijos pramoninis ir komercinis centras. Miesto kultūrinis ir muzikinis gyvenimas buvo turtingas ir įvairus. Ypač mieste buvo susiklosčiusios dailės tradicijos.  

Saratove 1885 m. birželio 27 d. buvo įkurtas pirmasis viešas Rusijos provincijos muziejus. Jį įkūrė rusų dailininkas Aleksiejus Petrovičius Bogoliubovas (1824–1896, tapytojas, peizažistas, Sankt Peterburgo dailės akademijos profesorius, rusų rašytojo A. N. Radiščevo anūkas). Jis šiam muziejui Saratove paliko savo darbus. Šiam muziejui formuotis padėjo Ermitažas, Sankt Peterburgo dailės akademija, Strogano mokykla, Kilnojamųjų dailės parodų draugija, privatūs asmenys. Muziejaus fonduose kaupiami paveikslai, skulptūros, stiklo, bronzos, monetų kolekcijos, Rytų reti dirbiniai. Tai buvo vienas turtingiausių Saratovo gubernijos meno muziejų, kuris išsiskyrė tapybos akademiko A. P. Bogoliubovo kolekcija.

Šis dailės muziejus, vėliau pavadintas A. N. Radiščevo vardu, tapo žinomas daugeliui meno istorikų ir dailės mylėtojų ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje.

Būdamas Saratove 1918–1920 metais G. Bagdonavičius turėjo galimybę lankytis šiame muziejuje ir savo akimis pamatyti garsių dailininkų, rusų tapybos klasikų Karlo Briulovo (1799–1852), Vladimiro Borovikovskio (1757–1825), Aleksandro Ivanovo (1806–1858), Oresto Adamovičiaus Kiprenskio (1782–1836), Ivano Šiškino (1832–1898), Vasilijaus Surikovo (1848–1916), Iljos Repino (1844–1930), Vasilijaus Perovo (1834–1882), impresionizmo dailininko Konstantino Korovino (1861–1939), tapytojo, grafiko, teatro dailininko, iliustratoriaus, portretisto Valentino Serovo (1865–1911), peizažisto, Lietuvoje gimusio Isako Levitano (1860–1900), armėnų kilmės rusų tapytojo marinisto Ivano Aivazovskio (1817–1900), lenkų tapytojo Henriko Semiradskio (1843–1902) ir kitų autorių darbus.      

Šiame Saratovo dailės muziejuje taip pat sukaupti įdomūs, autorių, dirbusių XIX a. pab. – XX a. per. rusų dailininkų Kuzmos Petrovo-Vodkino (1878–1939), Viktoro Borisovo-Musatovo (1870–1905), Roberto Falko (1886–1958), Pavelo Kuznecovo (1878–1968), dailininko, grafiko ir pedagogo Vasilijaus Konovalovo (1864–1908), Piotro Utkino (1877–1934)) ir kt. darbai.

G. Bagdonavičius gyvendamas Saratove dažnai lankėsi A. P. Bogoliubovo įkurtame Saratovo dailės muziejuje, studijavo eksponatus, turėjo progos susipažinti su eksponuojamų dailininkų darbais, piešė iš natūros skulptūras, mokėsi iš šių dailininkų kūrybos, darė jų kūrinių reprodukcijas.

1897 m. vasario 11 d. Saratove buvo atidaryta A. P. Bogoliubovo vardo dailės mokykla. Mokymas čia vyko trijose klasėse: piešimo, braižybos ir lipdymo. Ši mokykla buvo Sankt Peterburgo barono Štiglico centrinės techninio piešimo mokyklos filialas ir priklausė Finansų ministerijos prekybos ir manufaktūros departamentui.  

A. P. Bogoliubovo vardo dailės mokykla veikė iki 1918 m. spalio mėn. Vėliau jos bazėje buvo atidarytos viešos valstybinės dailės dirbtuvės, 1947 m. – Saratovo dailės mokykla. Dabar tai A. P. Bogoliubovo vardo Saratovo dailės mokykla. Dailės mokykla prisidėjo prie taikomųjų menų vystymo ir amatininkų dailės mokymo Saratove.

Su šios mokyklos veikla turėjo progos susipažinti G. Bagdonavičius, jis lankėsi jos auklėtinių parodose ir studijose.

Saratove buvo organizuota Dailiųjų menų mylėtojų draugija ir ji įsteigė tapybos ir piešimo studiją, vėliau peraugusią į rimtą profesinę mokyklą. Joje piešti mokė Sankt Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos absolventas Vasilijus Konovalovas, tapybą –  italų dailininkas Hektoras Salvini-Baracchi (1852–1917) ir kiti to meto Saratovo dailininkai ir pedagogai. Italų dailininkas, teatro scenografas, fotografas ir pedagogas Hektoras Salvini-Baracchi daug metų gyveno Saratove, Solianoje g. 30, ir išugdė visą plejadą garsių rusų tapybos meistrų – Pavelą Kuznecovą, Viktorą Borisovą-Musatovą, Aleksandrą Matvejevą, Piotrą Utkiną ir kt.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Saratove gyveno ir kūrė žinomi Rusijos dailininkai, menininkai, rašytojai. Čia gimė ir mokėsi garsus rusų dailininkas Pavelas Kuznecovas (1878–1968). Jis gimė  1878 m. lapkričio 18 d. Saratove, ikonų dailininko Bartolomėjaus Fedorovičiaus Kuznecovo šeimoje. Anksti berniuko meniniams polinkiams išryškėjus, jis įstojo į Saratovo dailiųjų menų mylėtojų draugijos tapybos ir piešimo studiją, kur mokėsi 1891–1896 metais, vadovaujant dailininkams Vasilijui Kononovalui, Hektorui Salvini-Baracchi ir kitiems pedagogams.

Saratove savo kūrybinį kelią pradėjo ir kitas žinomas rusų dailininkas Viktoras Borisovas-Musatovas, kuris padarė didelę įtaką Saratovo kūrybiniam ir dailės siekiančiam jaunimui. V. Borisovas-Musatovas iš Saratovo buvo puikus rusų tapytojas, užsienio parodų dalyvis, sulaukęs plataus pripažinimo ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. Jo paties kūrybiniai ieškojimai buvo daugiausia nukreipti į impresionizmą ir neoromantizmą.

Dažnai lankydamasis gimtajame  mieste, V. E. Borisovas-Musatovas pakvietė pas save pradedančius  jaunuosius krašto menininkus ir kartu su jais  savo namų sode Volskaya gatvėje piešė buities ir gamtos eskizus. Šio bendro darbo metu meistras pasakojo jaunimui apie garsius prancūzų dailininkus impresionistus Klodą Monė (Claude Monet, 1840–1926), Pjerą Ogiustą Renuarą (Pierre-Auguste Renoir, 1841–1919), simbolistą ir neoromantiką Pierre Puvis de Chavannes (1824–1898) ir kitus Paryžiaus menininkus.

Saratovas susijęs ir  su garsaus rusų simbolisto, vieno iš simbolistų parodos „Raudonoji rožė“ organizatorių Saratove 1904 m. ir 1907 m. Maskvoje dailininko Piotro Utkino (1877–1934) vardu. Jis mokėsi Saratovo dailiųjų menų draugijos tapybos ir piešimo mokykloje, 1897 m. įstojo į Maskvos dailės mokyklą ir ją baigė 1907 m. Mokėsi pas tapytojus Isaką Levitaną, Konstantiną Koroviną, Valentiną Serovą ir kitus garsius rusų dailininkus. Maždaug 1917 m. atvyko į Saratovą, dėstė A. P. Bogoliubovo vardo dailės mokykloje, Po to Visasąjunginės dailės akademijos Dailės skulptūros ir architektūros institute. Jo kūrybai didelę įtaką padarė tapytojas Viktoras Borisovas-Musatovas.

Su Saratovo dailininkų darbais turėjo progos susipažinti ir G. Bagdonavičius, kuris lankė jaunųjų dailininkų studijas, parodas, studijavo meno albumus ir katalogus, dailininkų darbų reprodukcijas.

Saratove 1912 m. buvo atidaryta Konservatorija ir muzikos mokykla, gastroliavo geriausi operos ir baleto kolektyvai,  dramos trupės, buvo plačiai plėtojama populiari edukacinė veikla, bibliotekų ir skaityklų darbas. Ypač G. Bagdonavičių žavėjo Konservatorijos pastatas, dramos teatrų interjerai, spektaklių pastatymai, scenografija.

Saratovas buvo stambus ir Rusijos mokslo centras: čia veikė daug gimnazijų, aukštųjų mokyklų, 1888 m. įkurtas universitetas, kuriame dėstė žymiausi Rusijos ir užsienio dėstytojai ir profesoriai Įdomu tai, kad šiame universitete dėstė garsus lietuvių filosofas Vosylius Sezemanas (1884–1963) baigęs Sankt Peterburgo universitetą. 1919 m. jis buvo išrinktas Saratovo universiteto filosofijos katedros docentu, kur dirbo iki 1921 m. vasaros. Jis  dėstė Saratovo universitete, taip pat Saratovo liaudies švietimo ir  to paties miesto ūkio institutuose, tenykščiuose Aukštuosiuose dailės kursuose, Liaudies universitete (1919–1921). Saratovo universitete jam buvo suteiktas profesoriaus vardas (1920). Įsikūrus Lietuvos universitetui ir trūkstant jame mokslinių pajėgų, 1923 m. V. Sezemanas buvo pakviestas  dėstyti šiame universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) filosofijos disciplinų Humanitarinių mokslų fakultete ekstraordinarinio profesoriaus teisėmis, vėliau universitetui persikėlus į Vilnių dirbo šiame universitete. Mirė Vilniuje 1963 m.

Saratove veikianti meno ir kultūros aplinka padarė didelę įtaką G. Bagdonavičiui ir jis tvirtai apsisprendė pasukti dailės keliu, pasirinkdamas dailininko ir pedagogo kelią. Todėl neatsitiktinai 1919 m. jis pradėjo Saratovo „Proletkulto“ organizuoto dailės ratelio piešimo pamokas, lankė Saratovo dailininko ir pedagogo Fiodoro Kornejevo (1869–1940) privačią piešimo studiją-mokyklą.

F. Kornejevo dailės studijoje 1919-1920 metais
Nepaprastai svarbus įvykis Bagdonavičiaus gyvenime buvo susitikimas su dailininku Fiodoru Kornejevu, kuris jam kaip dailininkas turėjo didelę ir lemiamą  įtaką.

F. Kornejevas buvo plačios pasaulėžiūros, romantiško entuziazmo, meniškumo ir gyvybingos energijos menininkas. Jis gimė 1869 m. vasario 3 d. Saratove, antrosios gildijos pirklio šeimoje. Mokėsi Aleksandrovsko-Marijinskoje dvasinėje mokykloje.  1884–1886 m. lankė dailininko I. F. Ananjevo sekmadieninę piešimo mokyklą. Nuo 1886 m. buvo laisvu klausytoju-studentu Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Nuo 1886 m. pradėjo dalyvauti parodose. 1892 m. sugrįžo į Saratovą ir tapo Dailiųjų menų draugijos nariu. Nuo 1901 iki 1918 m. dėstė A. P. Bogoliubovo piešimo mokykloje.

1906 m. Malaja Kazačija gatvėje 5 (dabar Jabločkovo), antrajame aukšte atidarė privačią studiją-mokyklą, rekonstravęs savo dailės dirbtuves, įkurtas dar 1902 m. Nuo 1909 m. Saratove, to paties pastato pirmajame aukšte atidarė knygyną ir galeriją.

F. Kornejevas daug keliavo po Europą, studijavo F. Kolarossi privačioje akademijoje Paryžiuje, dalyvavo parodose. 1929 m. lapkričio 1 d. F. Kornejevas bolševikų buvo sulaikytas, jo dirbtuvės, privati studija, salonas-galerija, turtinga biblioteka ir meno kūrinių kolekcija buvo areštuota. Jis buvo apkaltintas, kad piešė ikonas cerkvėse, ištremtas. Mirė 1940 m. Archangelske.

1919-1920 m. G. Bagdonavičius, nors ir jausdamas nepriteklių, laisvu nuo darbo laiku, lankė F. Kornejevo privačią studiją-mokyklą Malaja Kazačija g. 5. F. Kornejevas ne tik padėjo jaunajam dailininkui įsisavinti tapybos technikos pagrindus, bet ir davė jam pirmąsias dailės pamokas gamtoje, išvykose po Saratovo apylinkes ir prie Volgos upės, atskleidė G. Bagdonavičiui naujų pasaulio meno krypčių tendencijas ir pirmiausia – impresionistinės stilistikos raidą. Visa tai turėjo teigiamos įtakos G. Bagdonavičiaus asmenybės formavimuisi. Saratovo meno pamokos F.Kornejevo studijose prisidėjo  prie mokymo metodų ir estetinių pažiūrų įsisavinimo ir padėjo jam vėlesnėje pedagoginėje veikloje.

G. Bagdonavičius kopijavo meno kūrinių reprodukcijas, piešė gamtoje. Iš išlikusių to meto Gerardo darbų ryškėja ten vyravusi dėstymo metodika. Trūkstant patalpų, modelių, nebuvo galimybės kurti siužetinių kompozicijų, studijuoti anatomijos. Daugiausia buvo kopijuojamos reprodukcijos ir piešiama gamtoje. Gerardas atkakliai stengėsi perprasti kompozicijos pagrindus, gilinosi į formų plastiką. Studijos gamtoje paskatino jaunąjį dailininką daugiau domėtis architektūra, kurios elementai dažnai yra neišvengiami peizažinėje kūryboje.

Metai, prabėgę Saratove, G. Bagdonavičiui buvo labai reikšmingi: čia jis įgijo profesinių žinių, čia formavosi ir jo pasaulėžiūra. Didelio miesto bibliotekos muziejų fondai leido plačiau susipažinti su pasaulinio meno lobiais, kurti savo estetinį pasaulį. Nors gyvenimo sąlygos buvo sunkios, tai neatbaidė jaunuolio pasiryžimą užsiimti daile.

G. Bagdonavičius rašo: „Stojau į F. Kornejevo studiją-mokyklą, paišiau, tapiau akvarele mieste Volgos pakrantėse, antroje poilsinėje užmiestyje alyviniais dažais gamtovaizdžius, scenai uždangą. Man buvo pasiūlyta sukurti scenai didelę spalvotą uždangą, Žemės ūkio institutui mokslo priemones. Buvęs higienos mokytojas daktaras, kariškis Charičkovas pakvietė į Vojenkomatą steigti jo Higienos muziejų, kur lengvai pradirbau iki grįžimo į Lietuvą 1920 m. birželio mėn.

Saratove dariau privačiai portretus. Už vieną gavau sausų beržo malkų vežimą. Ten lankiau visus keturis teatrus, koncertus, parodas, didžiąsias bibliotekas su pasaulio periodika ir kt. Studijavau spaudą ištisomis paromis. 1919-1920 m. ten pat laisvu laiku nuo mokslo ir tarnybos aliejiniais dažais nutapydavau daug įvairių gamtovaizdžių, įvairių spalvotų piešinių, etiudų, kurių dalį išsaugojau“ (Bagdonavičius, G. Prisiminimai. Rankraščio kopija saugoma rašinio autoriaus archyve).
    
Gerardo Bagdonavičiaus kūryba 1918–1920 metais Rusijoje
1920 m. Saratove mirė Gerardo Bagdonavičiaus tėvas Eduardas. Jis Saratove dirbo kolūkio sargu, „Moskomunos“ kontoroje raštininku. Tėvas sunkiai susirgo ir mirė, nes tėvas „baisiai visą gyvenimą daug rūkė ir meškeriodamas peršaldė kojas“ (Bagdonavičius G. Prisiminimai. Rankraščio kopija saugoma rašinio autoriaus archyve).

1920 m. mirus tėvui, Gerardui teko vienam išlaikyti šeimą (save ir motiną), tačiau jis nemėtė dailės. G. Bagdonavičius Saratove kurį laiką dirbo dailininku-preparuotoju muziejuje prie Raudonosios armijos rūmų. Daug piešė, tapė. Iš to laikotarpio yra išlikę jo piešinių, akvarelių, kompozicinių bandymų. Visą šiame mieste praleistą laiką jis nuolat su malonumu prisiminė kaip labai naudingą ir kūrybine prasme, sėkmingą.

G. Bagdonavičiaus  ankstyvasis kūrybos periodas Rusijoje buvo pakankamai aktyvus, ypač jis buvo produktyvus Saratove. Didžioji dalis jo darbų, sukurtų Rusijoje 1918–1920 metais, sudaro  etiudai, eskizai, piešiniai, scenografija, paveikslai, peizažai sukurti akvarelė, pastele, tapyba aliejiniais dažais, tempera ir kt.

Iš 1918–1920 metais Saratove Bagdonavičiaus sukurtų darbų Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi šie dailininko kūriniai sukurti įvairia technika ir tematika. Didžioji dalis Bagdonavičiaus darbų yra akvarelės – „Pilis“. 1918 (12,4 x 17,8, ŠAM, D-T 3828), „Vilkai šalia kelio“. 1918 (22,6 x 24,7, ŠAM, D-T 3856), „Leopardas medyje“. 1919 (22,4 x 28, ŠAM, D-T 3837), „Peizažas su stirnomis“. 1919 (10,5 x 16,7, ŠAM, D-T 5231), „Peizažas su mediniu pastatu“. 1919 (10,4 x 16,7, ŠAM, D-T 3859), „Beržai pievoje“. 1919 (18 x 22,2, ŠAM, D-T 3860), „Beržai rudenį“. 1919 (10,5 x 16,7, ŠAM, D-T 5229), „Pilis“. 1919 (16,7 x 10,5, ŠAM, D-T 5222),  „Pilis prie upės“. 1919 (10,5 x 16,7, ŠAM, D-T 5226), „Saulėgrąžos“. 1919 (16,5 x 24,7, ŠAM, D-T 2070),  „Kapinės prie kelio“. 1919 (16,7 x 10,5, ŠAM, D-T 5223), „Po audros“. 1919 (10,5 x 16,7, ŠAM, D-T 5221), „Saulėlydžio ugnys“. 1919 (10,5 x 16,7, ŠAM, D-T 5224), „Sutemos“. 1919 (10,5 x 16,7, ŠAM, D-T 5225), „Žydinti pieva“. 1919 (10,5 x 16,7, ŠAM, D-T 5232), „Žaluma“. 1919 (14,3 x 20,5, ŠAM, D-T 3879), „Irkluotojas“. 1919 (10,5 x 16,7, ŠAM, D-T 5230), „Saratovas. Kiemelis Vokiečių gatvėje“. 1919 (paveikslas, 24,1 x 33,8 cm, ŠAM, D-T 2139), „Saratovas. Trys medžiai“. 1919 (etiudas, 24,5 x 25,7, ŠAM, D-T 3791), „Saratovas. Vaizdas pro Pirmosios gydyklos langą“. 1920 (19,7 x 26,7, ŠAM, D-T 3851), „Saratovas. Vaizdas pro Antrosios gydyklos langą“. 1920 (19,7 x 26,7, ŠAM, D-T 3848), „Saratovas. Vaizdas iš verandos“. 1920 (19,8 x 26, ŠAM, D-T 3842), „Saratovas. Šilas“. 1920 (34,2 x 49,4, ŠAM, D-T 2227), „Du medžiai“. 1920 (20,2 x 14,2, ŠAM, D-T 3877), „Medžiai“. 1920 (?) (20,3 x 14,5, ŠAM, D-T 3880), „Trys medžiai pievoje“. 1920 (?) (14,5 x 20,3, ŠAM, D-T 3873), „Trys krūmai“. 1920 (?) (14,6 x 20,2, ŠAM, D-T 3874), „Peizažas“. 1920 (14,3 x 19,6, ŠAM, D-T 3876),  „Peizažas“. 1920 (19,7 x 26, ŠAM, D-T 3845), „Peizažas“. 1920 (19,9 x 27, ŠAM, D-T, 3849), „Peizažas su medžiais“. 1920 (?) (14,5 x 20,2, ŠAM, D-T 3872), „Debesys“. 1920 (19,5 x 26,5, ŠAM, D-T 3847), „Violetinis dangus“. 1920 (?) (14,5 x 20,3, ŠAM, D-T, 3875), „Debesuotas dangus“. 1920 (?) (14,5 x 20,1, ŠAM, D-T 3878), „Verandos fragmentas“. 1920 (19,4 x 26,5, ŠAM, D-T 3843), „Saulės apšviestas namas“. 1920 (26,2 x 19,7, ŠAM, D-T 3861).

G. Bagdonavičiaus sukūrė pastelių: „Kalifų mauzoliejus“. 1918 (28,5 x 21, ŠAM, D-T 2097), „Saratovas. Saulėlydis“. 1919 (paveikslas, 26,4 x 36 cm, ŠAM, D-T 2164), „Katė“. 1919 (25,2 x 14, ŠAM, D-T 3823),  „Saratovas. Priemiestis“ 1920 (etiudas, 19 x 27,5, ŠAM, D-T 3676), „Kiemas“. 1919 (34,8 x 22,3, ŠAM, D-T 2100), „Senamiesčio gatvelė. 1920 (26,4 x 22,7, ŠAM, D-T 2159), „Vartai“. 1920 (13,8 x 20,8, ŠAM, D-T 2109), „Sutemos. Vartai“. 1920 (35 x 50, ŠAM, D-T 6165).

(Bus tęsinys)

2021 04 14 7

Saratovas. Malaja Kazačija g. 5, namas, kuriame buvo įsikūrusi F. Kornejevo studija-mokykla. Atvirukas. Iliustr. iš interneto.

2021 04 14 6

Saratovas. Konservatorija. XX a. pr. Iliustr. iš interneto.

2021 04 14 8

Saratovas. Namas, kuriame buvo įsikūrusi F. Kornejevo studija ir salonas. Iliustr. iš interneto.

 

 

 

 

Į viršų