Odos ir avalynės susivienijimo „Elnias“ privatizacija
1990 m. metais „Elnio“ odos ir avalynės susivienijimo Mažeikių filialas tapo savarankišku fabriku. 1990 m. odos ir avalynės susivienijimas „Elnias“ pagamino beveik tris milijonus porų avalynės. Bemaž pusę jo produkcijos sudarė vaikams skirta avalynė.
1991 m. „Elnio“ odos ir avalynės susivienijimo 26-ajame ceche pradėjo veikti iš Vokietijos gautas įrengimų vaikiškai avalynei gaminti kompleksas, kurį sudarė trylika „Šion“ firmos mašinų bei pusautomačių, penkios džiovyklos, kita technika. Dar buvo sumontuota 20 „Pfaf“ markės mašinų, kuriomis siuvami batviršiai. Tai leido darbininkams per pamainą pagaminti po 800-850 porų šiltų aulinukų mergaitėms ir berniukams. Dalis gautų naujųjų įrengimų buvo panaudota kuriant moteriškos avalynės gamybos liniją. Tai leido vartotojoms pateikti gražių ilgaaulių batų, taip pat pusbačių ir laivelių. 1991 m. „Elnio“ odos ir avalynės susivienijimo produkcijos kataloge buvo apie devyniasdešimt naujų modelių.
„Elnio“ odos ir avalynės susivienijimo įmonėse daug dėmesio buvo skiriama technikai ir technologijai, žaliavoms ir medžiagoms. Nors odą „Elnias“ odos ir avalynės susivienijimas gamino pats, tačiau kad ji būtų gera, buvo reikalingi geri chemikalai ir dažai. Taip labai buvo svarbi furnitūra, siūlai, tekstilės, padai ir kurpaliai. Siekdami, kad avalynė atrodytų gražesnė, įvairesnė, elniečiai stengėsi panaudoti dirbtinę odą, tekstilę, boloninę medžiagą, bendradarbiavo su Vilniaus modelių namais, kurdami naują avalynės siluetą bei formą (Maižius, V. Pusė avalynės – vaikams. „Šiaulių naujienos“, 1991 sausio 5, p. 1).
Nuo 1991 m. lapkričio mėn. „Elnio“ gamybinio susivienijimo generaliniu direktoriumi buvo B. Gedvilas. Lietuvos respublikos Vyriausybės 1992 rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 707 Ekonomikos ministerijos pramonės įmonės buvo perduotas Pramonės ir prekybos ministerijai. Viena iš jų buvo Valstybinė odos ir avalynės įmonė „Elnias“, kurio valstybinis kapitalas buvo 230,2 mln. rb, akcinis kapitalas – 113 mln. rb, privatizacijai buvo numatyta 78,9 proc.
Akcinė bendrovė „Elnias“ ir jos dukterinės įmonės
1992 m. rugpjūčio mėnesį odos ir avalynės susivienijimas „Elnias“ buvo privatizuotas ir tapo akcine bendrove „Elnias“.
1994 m. akcinės bendrovės „Elnias“, kurios įstatinis kapitalas siekė 1,6 mln. Lt, grynasis pelnas dar sudarė apie 4 mln. Lt, 1995 m. sumažėjo iki 0,9 mln. Lt, bet skolos sudarė Valstybinei mokesčių inspekcijai – 2,6 mln., „Sodrai“ – 1,4 mln. Lt.
1996 m. kovo 29 d. įvykusiame AB „Elnias“ visuotiniame akcininkų susirinkime stambiausių akcininkų balsais įstatinis kapitalas buvo padidintas iki 15,4 mln. Lt, nes kaip paaiškino tuometinis akcinės bendrovės „Elnias“ generalinis direktorius Petras Obrikis, būtina buvo grąžinti 3 mln. Lt paskolą kelioms kreditinėms institucijoms. Grąžinimo terminai buvo grėsmingai arti: balandį ir gegužę; dar pusės milijono reikia apyvartinėms lėšoms (L. Zimkienė. „Elnias“ didina įstatinį kapitalą, bet... užstato gamybos cechus. „Šiaulių naujienos“, 1996 balandžio 2 d.).
1996 m. akcinė bendrovė „Elnio“ suskilo į penkias dukterines įmones. 1996 m. akcinė bendrovė „Elnias“, remdamasi Pasaulio banko konsultanto ir tikrosios ūkinės bendrijos „Investicija“ rekomendacijomis, įsteigė 5 dukterines įmones: „Elnio oda“, „Elnio batas“, „Elnio autotransportas“, „Elnio staliai“ ir „Elnio energomechanika“. Visas kapitalas buvo privatus.
Šios „Elnio“ dukterinės įmonės nebuvo visiškai savarankiškos, savo turto neturėjo ir įrengimus, pastatus nuomojo iš pagrindinės (motininės) bendrovės, kuriai priklausė visos „Elnio bato“ ir „Elnio odos“ akcijos, o kitose dukterinėse įmonės ji valdė apie 70 proc. akcijų (likusios akcijos priklausė darbuotojams). Turto dukterinėms įmonėms „Elnias“ neperdavė. Kelių fizinių asmenų grupei priklausė 40 proc. „Elnio“ akcijų. Pagrindinė įmonė vykdė turto apskaitą ir apsaugą, rūpinosi žaliavų tiekimu ir dalies produkcijos realizavimu, dukterinių įmonių veiklos koordinavimu, joje dirbo apie 70 žmonių, o visoje „Elnio“ bendrovėje, įskaitant ir dukterines įmones, jų buvo daugiau kaip 920 darbuotojų (iš jų 141 buvo vaiko priežiūros atostogose) (Danazas, M „Elnio odos“ gaminius perka „Elnio batas“, „Šiaulių naujienos“, 1997 rugpjūčio 19, p. 10).
Nedidelė grupė asmenų valdė daugiau kaip 40 procentų paties „Elnio“ akcijų paketo. „Elnio“ centre dirbo 78 žmonės, iš kurių 45 darbininkai (energetikai ir sargai). Drauge su dukterinėmis įmonėmis, 1993 metų pradžioje sąraše buvo 854 darbuotojai, bet iš jų net 128 darbuotojos buvo atostogose vaikui iki 3 metų prižiūrėti. Didžiausioje UAB „Elnio batai“ buvo 410 darbininkų bei 49 vadovai ir specialistai. Tais metais AB „Elnias“ buvo viena iš didžiausių Šiaulių miesto įmonių. Per metus ji sumokėjo apie 3 milijonus litų mokesčių valstybei ir „Sodrai“.
Kaip nurodė tuometinis „Elnio“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Algimantas Kačiuška, įvykdyta akcinės bendrovės „Elnias“ reforma turėjo daugiau teigiamų negu neigiamų dalykų. Įmonė buvo didelė, teritorija milžiniška, gamybos dvi, informacijos srautai gausūs, tad valdyti ir tvarkyti akcinės bendrovės „Elnias“ apskaitą buvo sudėtinga. Po reformos sumažėjo bendras valdymo darbuotojų skaičius, sugriežtėjo atsakomybė už odos ir avalynės gamybą, jų aptarnavimą. Bendrojo balanso nebeliko, uždarosios akcinės bendrovės buvo įregistruotos kaip juridiškai savarankiškos įmonės, jų vadovai patys atsakė už visą veiklą.
„Elnio oda“ buvo suskirstyta į du padalinius – šlapių operacijų ir gatavos odos. Per metus buvo perdirbta daugiau kaip 3 tūkstančiai tonų odų žaliavos, per mėnesį vidutiniškai pagaminta apie 10 tūkstančių kvadratinių metrų odos. Buvo įsigyta odos ploto drožimo mašina bei smulkios žaliavos dažymo automatizuotas būgnas.
Daugiausia savo produkcijos „Elnio oda“ pardavė UAB „Elnio batui“, likusi buvo realizuota Skandinavijos šalyse bei Rytuose. Odininkai sako, kad geriausias batas – parduotas batas. UAB „Elnio batas“ per metus pagamino apie 500 tūkstančių porų vyriškos ir moteriškos avalynės. Žieminių batų, batelių ar basučių viršdaliai buvo tik odiniai.
Daugiausia avalynės buvo parduodama Anglijai, Italijai, šiek tiek Latvijai ir Estijai, Rusijai. Lietuvoje likdavo mažoji dalis (Leviškienė, E. „Elnias“ jaučiasi priklausomas nuo pasaulio. „Šiaulių naujienos“, 1998 vasario 23, p. 14).
Akcinės bendrovės „Elnias“ bankrotas ir likvidacija
1995-aisiais akcinė bendrovė „Elnias“ turėjo skolų valstybei per du milijonus litų, 2,5 lito nebuvo sumokėjęs mokesčių už tuos metus. Akcinė bendrovė nuo 1996 m. spalio 1 d. nebevykdė jokios gamybos. Tai liudija įmonės finansinė ataskaita įsiskolinimai ir sąnaudos viršijo pajamas, įmonėje susidarė sunkumų su atsiskaitymais.
Viena stambesnių „Elnio“ kreditorių – Vokietijos įmonė „Mabre Handels kontor GmbH“ 1996 m. lapkritį pardavė akcinei bendrovei „Elnias“ du rauginimo būgnus už 50 tūkstančių dolerių. Skola už būgnus bendrovei „Mabre“ turėjo būti grąžinta iki 1997 m. gruodžio 1 d. Sutartyje buvo numatyta: jeigu „Elnias“ per metus neatsiskaito, vėliau moka po 5 procentus delspinigių kiekvieną dieną. Ir įmonei, sutrikus atsiskaitymams, skola užaugo iki 7,3 milijono litų. „Mabre Handels kontor GmbH“, matydama, jog akcinės bendrovės „Elnio“ skolos viršija įmonės turtą, 1998 m. inicijavo bankroto bylą (Klicner, L. Uždelsto veikimo bomba. „Šiaulių kraštas“, 2000 liepos 12, p. 3).
Apie akcinės bendrovės „Elnias“ bankroto bylos eigą 1998-2003 metais iliustruoja civilinės bylos Nr. 2-122-7/2003 medžiaga, kuri saugoma Šiaulių apygardos teismo archyve.
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo „Mabre Handels kontor GmbH“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Elnias“ dėl bankroto bylos iškėlimo, 1998 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą akcinei bendrovei „Elnias“ (įmonės kodas 4467558, adresas: Vilniaus g. 72, Šiaulių miestas). Šio teismo teisėjos nutartyje nurodyta, kad 1998 m. liepos 7 d. įvyko akcinės bendrovės „Elnias“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pripažino, kad akcinė bendrovė „Elnias“ yra nemoki, jos skolos viršija įstatinį kapitalą ir buvo nutarta kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Iš pateiktų 1996 m. lapkričio 1 d. ir 1996 m. lapkričio 12 d. sutarčių Nr. E12-19 ir E12-19/1 bei atsakovo įsiskolinimo matyti, kad akcinė bendrovė „Elnias“ ieškovui liko už įrengimus skolinga ir negali užmokėti už gautas prekes 7 320 000 Lt. Tai ir buvo pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (Lietuvos respublikos Įmonių bankroto įstatymo 4 str. 3 p.). Bendrovės „Elnias“ administratoriumi buvo paskirta UAB „Įmonių administravimo agentūra“, esanti Kaune ir jai buvo pavesta atlikti Įmonės bankroto įstatymo 15 straipsnyje nurodytus veiksmus.
Šiaulių apygardos teismo teisėjos 1998 m. spalio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas sąrašas pareigybių darbuotojų su kuriais gali būti nutraukta darbo sutartis DSĮ 29 str. 1 d. 1 p. pagrindu, pateiktą prie 1998 m. spalio 29 d. prašymo, iš viso 74 pareigybėms.
Šiaulių apygardos teismo teisėja 1999 m. vasario 18 d. išnagrinėjo 1998 m. spalio 20 d. AB „Elnias“ kreditorių susirinkime svarstytą kreditorinių reikalavimų priėmimo klausimą, suregistruotus kreditorinius reikalavimus, kurie pateikti tvirtinti teismui. Šiaulių apygardos teismas 1998 m. vasario 18 d. nutartimi bankrutuojančiai AB „Elnias“ patvirtino 34 kreditorių kreditorinius reikalavimus.
Šiaulių apygardos teismo teisėjos 1999 m. birželio 3 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios AB „Elnias“ atleistų darbuotojų, susijusių su darbo santykiais, 45 darbuotojų kreditoriniai reikalavimai bendrai sumai 56 946,04 Lt.
Šiaulių apygardos teismo teisėjos 1999 m. birželio 25 d. nutartimi bankrutuojančioje AB „Elnias“ sudarytas ir patvirtintas kreditorių komitetas iš aštuonių kreditorių: Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija – 34 proc., Vokietijos „Mabre Handels Kontor GmbH“ – 33 proc., VSDFV Šiaulių skyrius („Sodra“) – 8,6 proc., AB „Turto bankas“ – 6,8 proc., AB „Vilniaus bankas“ – 7,4 proc., Lietuvos draudimas – 1,4 proc., UAB draudimo kompanija „Victura“ – 1,5 proc., AB „Skuodo melioracija“ – 1,1 proc.
Šiaulių apygardos teismas 1999 m. liepos 1 d. pažymoje nurodė, kad pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai iš darbo santykių yra 45 atleistiems darbuotojams ir 33 kreditoriai su kreditoriniais reikalavimais.
Šiaulių apygardos teismas, 1999 m. gruodžio 2 d. išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 27-57/1999 bankroto procedūroje dėl AB „Elnias“ administratoriaus pakeitimo, dėl AB „Elnias“ likvidavimo, dėl likvidacinės komisijos sudarymo, nurodė, kad AB „Elnias“ įstatinis kapitalas yra 17 039 400 Lt, kurį sudaro 17 039 400 Lt paprastų akcijų. Įmonė nuo 1996 m. spalio mėnesio gamybinės veiklos nevykdo ir realiai savo pagrindines funkcijas perdavė įsteigtoms dukterinėms uždarosioms akcinėms bendrovėms.
AB „Elnias“ bankroto eigoje egzistavo ir pajamas gavo iš gamybinių pastatų ir įrengimų nuomos. Per 1998 metus gauta 1 322 511 Lt nuomos mokesčių, o 1998 metų veiklos sąnaudos sudarė 3 645 468 Lt, t. y. sąnaudos viršija pajamas. Įmonė neišsilaiko. Balanse apskaitytas 1998 metams nuostolis sudaro 1 007 171 Lt. Įmonėje dirbo 61 asmuo. Įteikti įspėjimai dėl jų atleidimo iš darbo. 1998 m. bendrovė nesilaikė mokestinės paskolos sutarčių, todėl paskolinės sutartys buvo nutrauktos. Skolos biudžetui po bankroto iškėlimo išaugo.
Esant tokiai situacijai, Šiaulių apygardos teismas 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu nusprendė AB „Elnias“ pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti. Buvo sudaryta likvidacinė komisija, pakeistas AB „Elnias“ administratorius (Kučinskas Z. Teismas priėmė sprendimą likviduoti bendrovė „Elnias“, „Šiaulių naujienos“, 1999 gruodžio, p. 2).
To paties teismo teisėjos 2000 m. spalio 9 d. nutartimi patvirtinta likvidacinė komisija iš vienuolikos asmenų, pirmininkas UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo J. Čebelis.
Šiaulių apygardos teismo teisėjos 2001 m. vasario 2 d. nutartimi buvo panaikintas areštas likviduojamos dėl bankroto AB „Elnias“ nekilnojamajam turtui, esančiam Vilniaus g. 72, Šiauliuose: administraciniam pastatui 1 B 2 p.; kiemo statiniams; administraciniam pastatui 2 B 3 p; sandėliui-dirbtuvėms, kontrolės postui, automobilių svarstyklėms, paskirstymo punktui, gamybiniam pastatui 10 P 1 p; gamybiniam pastatui su 5 priestatais 11P 1 p; gamybiniam pastatui su 3 priestatais 12P 2 p; gamybiniam pastatui 13P 1 p; gamybiniam pastatui 14P 2 p; mechaninėms dirbtuvėms 15P 2 p; gamybiniam pastatui 16P 3 p; transformatorinei 17H 1 p; kompresoriui, sandėliui 19F 1 p; gamybiniam pastatui 20P 2 p; gamybiniam pastatui 21P 4 p; sandėliui 22F p, garažui 23 G 1 p; valymo įrengimams 24 H 1 p; buitiniam pastatui, valymo įrengimams 26 H 1 p; centrifūginei; transformatorinei 28 H 1 p; valymo įrengimams 29 H 2 p;
administraciniam gamybiniam pastatui; sandėliavimo sandėliui, sandėliui 32F 1 g; sandėliui 33F 1 g; sandėliui 34F 1 g; valgyklai 35M 1 g, kontrolės punktui 36H 1 p; sandėliui 38F 1b; garažui 39G 1b; sandėliui 40F 1b; lentpjūvei 41P 1 m sandėliui 42F 1 m; garažui 43G 1p. Vėliau šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas, gautos lėšos panaudotas atsiskaitant su kreditoriais.
Šiaulių apygardos teismo teisėja, 2003 m. spalio 8 d. išnagrinėjusi civilinėje byloje Nr. 2-122-7/03 likviduojamos dėl bankroto AB „Elnias“ administratoriaus UAB „Valeksa“ prašymą dėl įmonės išregistravimo, nustatė, jog įmonė bankroto procedūras pilnai užbaigė, todėl yra pagrindas įmonę išregistruoti iš rejestro. To paties teismo teisėjos 2003 m. spalio 8 d. nutartimi pripažinta, jog likviduojama dėl bankroto AB „Elnias“ savo veiklą pabaigė. Nutarta išregistruoti AB „Elnias“ iš įmonių rejestro ir patvirtintas likvidacinis aktas ir likvidacinis balansas.
Spaudoje kai kurie autoriai klaidingai nurodo akcinės bendrovės „Elnio“ bankroto ir likvidacijos metus, todėl šiuo rašiniu ir siekiama ištaisyti padarytas klaidas ir pateikti tikslias datas, kurios atitinka rašytiniams įrodymams ir juridiniams dokumentams.
Taip savo veiklą baigė viena seniausių ir didžiausių Lietuvoje odos ir avalynės įmonių, kurios ištakos siekia 1879 metus, kai odos pramonininkas Chaimas Frenkelis Šiauliuose įsteigė odos dirbtuvę. Ji išaugo į vieną stambiausių šios šakos įmonių Šiauliuose ir ilgą laiką užėmė dominuojančią padėtį Lietuvos odų pramonėje. Ši didžiausia miesto įmonė ir viena iš stambiausių Lietuvos lengvosios pramonės įmonių buvo įsikūrusi Vilniaus gatvėje, tarp Talkšos ežero ir Prūdelio. 1960 m. ją sudarė du odos fabrikai su klijų cechu ir stambiausias Pabaltijyje avalynės fabrikas.
Būtina pastebėti, kad „Elnio“ kombinatas dar 1960 m. išleido 73,8 proc. visos lengvosios ir 26,7 proc. visos miesto pramonės bendrosios produkcijos. Tais pačiais metais „Elnio“ kombinate dirbo 62,2 proc. viso Šiaulių miesto lengvosios pramonės ir 24 proc. visos miesto pramonės darbininkų skaičiaus (Lastas, V. Šiaulių miesto pramonė tarybiniais metais (Ekonominė-geografinė apybraiža). Lietuvos Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Ekonomika. III, 2 sąs. 1962, Vilnius, p. 31).
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, odos ir avalynės susivienijimas „Elnias“ (nuo 1992 m. – akcinė bendrovė „Elnias“) po privatizacijos, susidūręs su ekonominiais ir organizaciniais sunkumais, neilgai gyvavo, bankrutavo ir buvo likviduotas.
Tenka apgailestauti, kad atsakingi asmenys nesiėmė visų finansinių ir organizacinių priemonių, kad būtų išvengta vienos seniausių įmonių Šiauliuose akcinės bendrovės „Elnias“ bankroto ir likvidacijos. Dėl aplaidumo ir nerūpestingumo žlugo mieste stambi odos ir avalynės įmonė, kuri turėjo didelę istoriją, o jos gamyba ir veikla buvo neatskiriamai susijusi su Šiaulių ir visos Lietuvos pramone.
Dabar „Elnio“ kombinato buvusią šlovę, didelę veiklą ir gamybą tik iš dalies atspindi susidėvėję pastatai, neveikiantys įrengimai, nutilę kaminai, jo istoriją dar mena čia dirbę darbininkai ir senieji Šiaulių miesto gyventojai.
(Bus tęsinys)
Rauginimo būgnai buvusios akcinės bendrovės „Elnias“ teritorijoje. Jono Nekrašiaus nuotr.
Buvusios akcinės bendrovės „Elnias“ emblema. J. Nekrašiaus nuotr.
Buvusios akcinės bendrovės „Elnias“ rauginimo būgnai.
