Šiaulių senoji pramonė

(Tęsinys)
„Elnio“ odos ir avalynės gamybinis susivienijimas
1974 m. padidėjus odos gamybos kiekiams nedideli šalies odos fabrikai buvo sujungti. 1974 m. Šiauliuose atsirado odos ir avalynės gamybinis susivienijimas „Elnias“, kuriam priklausė ir Kėdainių odos gamykla (įkurta 1959 m.).

1976 m. rugsėjo mėn. „Elnio“ susivienijimo 26-ojo cecho sandaletų gamybos baras persikėlė į naujas patalpas, kuriose buvo žymiai daugiau gamybinio ploto, geresnės darbo ir buities sąlygos, sumontuota nauja technika (Vinkleris, V. „Elnyje“ įkurtuvės. „Raudonoji vėliava“, 1976 rugsėjo 11, p. 1 ).

1976-1977 m. „Elnyje“ pradėtas eksploatuoti naujas čekoslovakiškas avalynės gamybos konvejeris. Jis sudarė galimybę patobulinti avalynės formavimo procesą ir gaminti kokybiškesnę avalynę. Susivienijimas gavo iš Čekoslovakijos įrengimus klijuotinei avalynei mergaitėms gaminti. Jie buvo sumontuoti naujame avalynės gamybos korpuse ir tai leido specializuoti gamybą, padidinti darbo spartą, pagerinti išleidžiamosios produkcijos kokybę. Minkštųjų odų supjovimo-susiuvimo ceche išrikiuota vadinamoji čekiška linija. Tai avalynės viršdalių susiuvimo konvejeris ir sumontuotas padedant šios šalies specialistams

XX a. aštuntajame dešimtmetyje „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo pastatyti ir atiduoti eksploatacijon naujieji minkštosios odos apdailos ir avalynės gamybos korpusai, keletas cechų rekonstruota bei kapitališkai atremontuota, pradėta naudoti nemaža naujos tėvyninės bei importinės technikos, įsisavinta naujų odos bei avalynės gamybos technologijų.

„Elnio“ gamybiniame susivienijime kapitališkai buvo suremontuoti kietosios odos gamybos, minkštosios odos rauginimo, dopelinės avalynės cechai, chemikalų sandėlis, sujungti į vieną juchtinės avalynės cechai, perkeltas į naujas patalpas sandaletų gamybos baras. Dar kietosios odos sukirtimo ceche paleista linija išankstiniam odos padų apdirbimui, atiduota eksploatacijai odų drožimo mašina, kietųjų odų ploto matavimo mašina, mašina „Rotana“ odai gruntuoti, vibracinė odų tampymo mašina, paleista aukšto našumo linija klijuotinės avalynės gamybai, berniukų avalynės pasiuvimo linija.

„Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo modernizuotas produkcijos transportavimas iš naujojo avalynės gamybos korpuso II aukšto į gatavos avalynės sandėlį, sandalinės avalynės susiuvimo ir pasiuvimo barai perkelti į naujas patalpas, avalynės gamyboje paleistos frezavimo mašinos, iškirtimo presai ir kt. (V. Veteikis. Šiaulių odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ metraštis III. Dešimtas penkmetis 1976–1980, p. 25, 27. Mašinraštis. Saugoma Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje).

„Elnio“ odos ir avalynės gamybiniame susivienijime centrinėje minkštos odos gamyboje XX a. aštuntajame dešimtmetyje buvo atnaujinimas odų asortimentas, gerinama odos kokybė, įsisavintas naujas apdailos metodas „Florantik“ ir „Antik“. Oda su šia apdaila buvo gražesnės išvaizdos, mažiau matėsi kai kurie žaliavos defektai. 1976 m. šios odos buvo pagaminta 7,8 mln. kv. dm, 1977 m. šis kiekis išaugo iki 7 mln. kv. dm, 1978 m. – iki 10 mln. Vėliau sumažėjus odos su šia apdaila poreikiui buvo sumažinta ir jos gamyba: 1979 m. jos buvo pagaminta 8 mln. kv. dm, 1980 m. – 5 mln. kv. dm. (V. Veteikis, Šiaulių odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ metraštis, p. 25-26).

1976 m. „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo įsisavinta elastinės odos iš stambių raguočių žaliavos gamyba. Ši oda žymiai minkštesnė, elastingesnė. Avalynė iš jos buvo patogesnė, todėl buvo didelė elastinės odos paklausa.

1976 m. „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo pradėta gaminti avalynė iš elastinės odos. Šios avalynės gamyba nuo 20 tūkst. porų 1976 m. išaugo iki 370 tūkst. porų 1980 m.

1976 m. „Elnio“ gamybinio susivienijimo įmonėse buvo gaminama 103 artikulų oda, iš jų dvi su kokybės ženklu, tais metais įsisavinta dviejų naujų artikulų gamyba 1977 m. atitinkamai: 105,5 ir 5, 1978 m. – 144,6 ir 7; 1979 m. – 142,8 ir 13, 1980 m. – 148,9 ir 9.

1976 m. „Elnio“ gamybinio susivienijimo įmonėse buvo gaminama 112 modelių avalynė, iš jų 4 su kokybės ženklu, tais metais įsisavinta 90 naujų modelių avalynės gamyba. 1977 m. atitinkamai 124,12 ir 89, 1978 m. – 126,24 ir 75, 1979 m. – 128,27 ir 70 ir 1980 m. 122,28 ir 70 (V. Veteikis, Šiaulių odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ metraštis, p. 26-27).

1977 m. „Elnio“ gamybinis susivienijimas jos pagamino 5 mln. kv. dm, 1978 m. – 13 mln. kv. dm. Arba 11 proc. visos centrinėje gamyboje pagamintos minkštosios odos, 1979 m. šios odos išleidimas buvo padidintas iki 28 mln. kv. dm, o 1980 m. – iki 40 mln. kv. dm, arba 35 proc.

1977 m. „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo pradėta gaminti šilta žieminė avalynė paaukštintais aulais mergaitėms. Taip pat buvo gaminami ir mokykliniai mergaičių aulinukai. Nuo 1978 m. šios avalynės kasmet buvo pagaminama po 250 tūkst. porų. Mažeikių avalynės fabrike įsisavinta moteriškos vasarinės avalynės iš tekstilės (1978 m.), iš veliūro (1979 m.) bei avalynės pagyvenusiems žmonėms (1977 m.) gamyba.

1977 m. „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo įkurta Darbo mokslinio organizavimo ir gamybos tobulinimo laboratorija, kurioje dirbo 4 darbuotojai, jai vadovavo inžinierius technologas A. Mažeika.

1977 m. „Elnio“ gamybinio susivienijimo centrinėje gamyboje buvo mechanizuotas sieros rūgšties ir dažų padavimas, atiduotas į eksploataciją klijuotinės avalynės cecho patalpos, pagerinta ventiliacija prie odos gruntavimo stalų.

1979 m. buvo pradėta gaminti puošni pagerintos konstrukcijos vaikiška avalynė. Iš jos daugiausia buvo gaminama vasarinė mokyklinė avalynė (berniukų ir mergaičių basutė) ir moteriška vasarinė avalynė. 1980 m. šios puošnios avalynė pagaminta 460 tūkst. porų.

1979 m. „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo pradėta gaminti bepamušalinė elastinė oda (pagaminta 1,1 mln. kv. dm), kurią naudojant avalynės siuvimui gaunamas nemažas ekonominis efektas, nes būna mažesnės darbo sąnaudos. 1980 m. šios odos buvo pagaminta 2,1 mln. kv. dm, nes iš jos pagaminta avalynė turėjo didelę paklausą.

Maždaug nuo 1980 m. „Elnio“ gamybinio susivienijimo centrinėje minkštosios odos gamyboje, be minėtų naujovių, dar buvo pradėta gaminti oda su vadinamąja anilinine ir pusiau anilinine apdaila. Ši oda pasižymėjo įdomiais spalviniais efektais, turėjo gražią išvaizdą. 1980 m. įmonė šios odos pagamino 1,5 mln. kv. dm.

Į „Elnio“ odos ir avalynės gamybinį susivienijimą įeinanti Kėdainių odos gamykla viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti elastinę odą iš ožkų žaliavos. 1979 m. šios odos buvo pagaminta 0,6 mln. kv. dm, 1980 m. – 1,7 mln. kv. dm.

Kietųjų odų gamyboje „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo gaminama kietoji oda padams, vidpadžiams, rantams, diržams ir kita plataus vartojimo produkcija.

„Elnyje“ dirbo ištisos odininkų šeimos ir net dinastijos: Tai Gegeckų-Kerų šeima (dvi kartos), Serafinavičių (trys kartos), Blecherių (dvi kartos), Kančelskių (dvi kartos), Narbutų (dvi kartos) ir kt. (V. Veteikis, Šiaulių odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ metraštis, p. 42).

„Elnio“ kombinatui direktoriais buvo šie pramonininkai: Jokūbas (Jakovas) Šumkauskas nuo 1945 iki 1951 m., Sergėjus Krivokaritovas nuo 1951 m. iki 1952 m., Mykolas Pirmaitis nuo 1952 iki 1962 m., Juozas Vaičiulionis nuo 1962 iki 1969 m., Valteris Jurkšaitis nuo 1969 m. iki 1970 m.,

„Elnio“ odos ir avalynės gamybinio susivienijimo generaliniais direktoriais buvo šie asmenys: Alfredas Kęstutis Dvelys (nuo 1974 m.) dirbo nuo 1970 m. iki 1984 m. gruodžio mėn. Nuo 1984 m. iki 1988 m. liepos mėn. „Elnio“ odos ir avalynės gamybinio susivienijimo generalinio direktoriaus pareigas ėjo Petras Karkalas (1929–2002). 1988 m. liepos 22 d. „Elnio“ gamybinio susivienijimo generaliniu direktoriumi buvo išrinktas Sigitas Vilčiauskas (Kronika. „Šiaulių naujienos“ rugsėjo 8 d., p. 1), kuris šias pareigas ėjo iki 1991 m. lapkričio mėn.

1977 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių miesto kultūros rūmuose įvyko iškilmingas susirinkimas Šiaulių odos ir avalynės gamybinio susivienijimo „Elnias“ įkūrimo 100-osioms metinėms paminėti. Pranešimą „Elnio“ gamybinio susivienijimo šimto metų kelias“ skaitė „Elnio“ odos ir avalynės gamybinio susivienijimo generalinis direktorius Alfredas Kęstutis Dvelys.

„Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo šie cechai: 1. Eksperimentinis cechas, 2. MPTM-12, 3. Kietųjų odų mirkymo-rauginimo cechas, 4. Kietųjų odų sukirtimo cechas, 5. Minkštųjų odų mirkymo cechas, 6. Minkštųjų odų rauginimo cechas, 7. Minkštųjų odų supjovimo cechas, 8. Kietųjų odų apdirbimo cechas, 9. Juchtinės avalynės cechas, 10. Mechaninis cechas, 11. Minkštųjų odų apdirbimo cechas, 12. Klijuotinės avalynės cechas, 13. Dopelinės avalynės cechas ir kt. gamybos barai ir cechai.

1980 m. „Elnio“ odos ir avalynės gamybinis susivienijimas „Elnias“ buvo viena iš didžiausių Šiaulių miesto įmonių. Šio gamybinio susivienijimo įmonėse nuolat buvo gaminama apie 120 modelių avalynė. Didelę paklausą turėjo basutės berniukams ir mergaitėms, šilti aulinukai, kita šio gamybinio susivienijimo įmonėse gaminama produkcija.

„Elnio“ gamybiniame susivienijime kasmet buvo pradedama gaminti apie 80 naujų modelių avalynė. Populiarumo susilaukė sportinio tipo avalynė, kurios gamyba buvo išplėsta (Atsižvelgiant į paklausą. „Raudonoji vėliava“, 1982 kovo 27, p. 1).

1983 m. „Elnio“ gamybinis susivienijimas pagamino 727 400 kvadratinių metrų kietosios odos, 1,6 mln. kvadratinių metrų minkštosios odos, jame veikė 22 mechanizuotos srovinės linijos, dirbo 3100 darbuotojų.

Palyginti su 1982 m. „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo įdiegti dar aštuoni nauji avalynės modeliai. Viena iš naujovių – šilti aulinukai mergaitėms poliuretaniniais padais.

Gamybinio susivienijimo 25-ajame ceche buvo paruošta visa gamybos technologija, pagaminti bandomieji naujos produkcijos pavyzdžiai, pradėta jų masinė gamyba. Iki metų pabaigos iš cecho į parduotuves iškeliavo apie 10 000 porų naujo modelio aulinukų (Sitėnas, K. Naujų modelių avalynė. „Raudonoji vėliava“, 1983 rugpjūčio 24, p. 1).

1984 m. gruodžio mėn. „Elnio“ odos ir avalynės gamybinio susivienijimo direktoriumi patvirtintas Petras Karkalas, pakeitęs Alfredą Dvelį. Prieš tai P. Karkalas buvo Odos galanterijos fabriko direktorius ( Kronika. „Raudonoji vėliava“, 1984 gruodžio 4, p. 1).

„Elnio“ gamybinio susivienijimo produkcijos reklamai buvo išleistas dailininko Vlado Lisino 1984 m. sukurtas plakatas „Tai gražumas „Elnio“ batų... Kas nepirko – daug prarado!“ (Plakatas saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus fonduose, ŠAM T-S 2891).

1986 m. „Elnio“ gamybiniame odos ir avalynės susivienijime buvo sukurta ir įdiegta į gamybą 80 naujų rūšių avalynės. 1987 m. susivienijimo asortimentuose buvo apie 120 moteriškos, vaikiškos, mokyklinės bei paaugliams skirtos avalynės modelių. Kasmet buvo atnaujinama daugiau kaip 70 procentų avalynės.

Iš „Elnio“ gamybiniame susivienijime gaminamos produkcijos populiariausi ir didelę paklausą tarp vartotojų turėjo vaikų pusbačiai su „varnalėšos“ (tekstiliniu) užsegimu, vaikiški sandaletai, papuošti žaismingomis kačiukų figūrėlėmis, berniukų ir mergaičių aulinukai, pasiūti iš dulsvos metalo spalvos itališkos boloninės medžiagos su parolono pamušalu, taip pat iš šviesių spalvų odos. (A. Jonaitienė. Išrinkti geriausieji modeliai. „Raudonoji vėliava“, 1987 spalio 28, p. 1).

1987 m. „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo įdiegta nemažai naujų odos ir avalynės gamybos mašinų, įrengimų, kuriais buvo pakeičiama sena, susidėvėjusi, daugelį metų ištarnavusi technika. Net du avalynės viršdalių susiuvimo konvejeriai buvo pakeisti minkštųjų odų-susiuvimo ceche.

Vietoje senų, atgyvenusių linijų buvo sumontuoti jugoslaviški TKT tipo laisvo ritmo konvejeriai, kurie buvo žymiai patogesni. Konvejeris turėjo pultą, sujungtą su kiekviena darbo vieta. Darbininkės galėjo pasirinkti tinkamiausią ritmą pagal savo įgūdžius ir meistriškumą. Tai leido išvengti laiko nuostolių ir sumažinti broką (A. Jonaitienė. Nauji konvejeriai, „Raudonoji vėliava“, 1987 gruodžio 26, p. 1).

„Elnio“ gamybinis susivienijimas dėl netvarkingai laikomų chemikalų ir gamtos taršos dažnai susilaukdavo patikrinimų, didelių priekaištų iš gamtosaugininkų ir visuomenininkų. Šiauliuose leidžiamas laikraštis „Krivūlė“ 1989 m. spalio mėn. pranešė: „Pasiekta pirma pergalė. Nugriautas sukiužęs sandėlis, chemikalai perkelti kitur. Sandėlio vietoje sustumtas kalnas žemių, tarp kurių patyrinėjus gal rastume daugiau chemikalų. Krūvą skalbia rudeniniai lietūs ir „cheminiai“ upeliai teka į Talšos ežerą. Žinoma, tas „žemes“ pasistengs išvežti, tačiau kur? Ar kitoje vietoje netekės iš tų žemių „cheminiai“ upeliai į griovius ir tikrus upelius? Kad tai neįvyktų, privalo pasirūpinti budri Gamtos apsaugos komiteto akis, kuri iki šiol, atrodo buvo užmerkta“ ( „Elnio“ apkasuose. „Krivūlė“, 1989 spalio 16, p. 1).

1989 m. „Elnio“ gamybiniame susivienijime buvo įdiegtos naujovės, reikšmingos tiek gamybininkams, tiek ir įmonės produkcijos vartotojams. Viename iš odų gamybos barų įrengtose naujose patalpose buvo įdiegta naujų siuvimo ir užtraukimo mašinų, tobulesnė drėkinimo kamera ir džiovykla, rikiuotėn stojo modernus itališkas padų liejimo agregatas.

Atvykę italų specialistai padėjo sureguliuoti sudėtingą automatizuotą įrenginį, kuriuo per dieną buvo paruošiama iki 2 000 termoelastoplastinių padų. Naująja technika pagamintieji patrauklios formos dviejų spalvų padai buvo nukreipiami į avalynės gamybos barus ir eksperimentinį cechą. Čia buvo gaminami gražūs kelių fasonų šilti vaikiški aulinukai, kita paklausai tirti skirta avalynė ir modeliai, skirti masiniai gamybai (Maižius, V. Svarbios pakopos. „Šiaulių naujienos“, 1989 sausio 6).

(Bus tęsinys)

2021 03 26 16