(Tęsinys)                                                                                    
Kiti odų fabrikai ir dirbtuvės Šiauliuose tarpukariu
Tarpukariu, be Ch. Frenkelio, brolių Nurokų, Rogalinų ir Choronžickių odų fabrikų, Šiauliuose dar veikė Joselio Faino garinis odų fabrikas, akcinės bendrovės „Progres“ odų fabrikas, odų ir kailių apdirbimo fabrikas „Lietkailis“ (įkurtas 1939 m.) ir kt., taip pat didesnės ir mažesnės odų ir kailių dirbtuvės. 1937 m. buvo sudarytas Lietuvos odų apdirbimo sindikatas Šiauliuose. Tarpukariu odų fabrikai ir nedidelės odų apdirbimo ir kailių dirbtuvės priklausė privatiems savininkams ir akcinėms bendrovėms. Jos veikė Šiauliuose ir Šiaulių krašte.

Joselio Faino garinis odų fabrikas
Joselio Faino garinis odų fabrikas buvo įkurtas 1924 m.  Varpo gatvėje (Levitano namuose, prieš sinagogą). 1928 m. Joseliui Fainui sukūrus santuoką su viena iš brolių Nurokų seserimi, jam atiteko šiems odų fabrikantams priklausiusi senosios įmonės dalis Šiauliuose, Tilžės g. 233. Įmonė gamino odą padams, vidpadžius, juchtą, blanko, chromą ir kitas odų rūšis. (D. Gruodis. Lietuvos pramonė ir jos gamyba. Kaunas, 1930, p. 89). Dar J. Faino odų fabrikas gamino odą portfeliams, diržams, rankinukams ir įvairiems kitiems odų dirbiniams.

J. Faino odų fabriką ne kartą tikrino Sveikatos departamento ir kitų įstaigų atstovai. Laikraštis „Momentas“ 1928 m.  rugpjūčio mėnesį pranešė, kad Sveikatos departamento ir kitų atitinkamų įstaigų atstovai lankėsi Šiauliuose ir ši komisija, patikrinusi visus Šiaulių fabrikus, nurodė J. Faino ir brolių Nurokų odų fabrikų administracijoms ištaisyti rastus trūkumus iki 1928 m. rugsėjo 10 d. (Tikrina fabrikus. „Momentas“, 1928 rugpjūčio 19, p.  2).

1929 m. laikraštis „Momentas“ apie odos pramonės įmones Šiauliuose rašė: „Stambiausios odų pramonės vienintelis centras yra Šiauliuose. Čia randasi didžiausias odų fabrikas Ch. Frenkelio, brolių Nurokų, Choronžickių ir J. Faino odų fabrikai“ (Pasirašo: J. M. Odų pramonė Lietuvoje. „Momentas“, 1929 rugpjūčio 24, p. 3).  

1929 m. Ch. Frenkelio, brolių Nurokų, J. Faino, brolių Rogalinų odų fabrikų metinė produkcija siekė 17 mln. litų vertės, juose dirbo 500 darbininkų (Šiaulių istorija (iki 1940 m.) „Šiauliai: „Momentas“, 1991, p. 158).

J. Faino ir kitos Šiaulių  odų pramonės įmonės daugiausia gamino sunkiąją padų odą, taip pat juchtus ir ševretus. Odos dirbiniams apie 35 proc. buvo naudojama vietinė žaliava, likusi dalis buvo atsivežama iš užsienio, kadangi sunkiosios odos gaminiams vietos gyvulių odos netiko, nes buvo per plonos.

1930 m. Šiaulių krašte buvo 5 odos fabrikai, vyravo Ch. Frenkelio, brolių Nurokų, J. Faino odų fabrikai, avalynės fabrikas „Batas“ ir odų fabrikas „Oda“ Radviliškyje.

J. Fainas buvo ne tik odų apdirbimo fabrikantas, bet neatsisakydavo suteikti labdarai odos neturtingiems mokiniams. 1934 m. sausio mėnesį laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Kalėdų atostogų metu Šiaulių odų fabriko savininkas p. Fainas dovanojo Ginkūnų Sofijos ir Vl. Zubovų vardo pradžios mokyklos neturtingiems mokiniams odos penkiolikai batelių porų.

Mokinių tėvai, tėvų komiteto nariai ir mokytojai labai dėkingi ponui Fainui už taip didelę dovaną. Mokyklos vedėja“ (Didelė p. Faino auka. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 sausio 21, p. 6).

1934 m. Šiauliuose stambesnieji odų apdirbimo fabrikai  buvo trys: Ch. Frenkelio, brolių Nurokų ir J.  Faino. Pasikeitus ekonominėms sąlygoms minėti fabrikai pradėjo savo gamybą plėsti  gamindami ne tik padus, bet ir įvairių kitų odų, kaip chromą, ševrą ir laką (A. Pocius. Šiaulių miesto pramonė. „Mūsų kraštas“,  1934 gegužės 20, p. 4).

1934 m. rugsėjo 1 d. Joselio Faino garinis odų fabrikas Šiauliuose, Varpo gatvėje (Levitano namuose, prieš sinagogą), atidarė savo dirbinių krautuvę, kurioje urmu ir detaliai  buvo parduodama oda padams, vidpadžiams, chromą, ševretą (švarkams), juchtą, špaltą ir t. t. (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 spalio 14, p. 5).  Be to, Joselio Faino gariniame odų fabrike Šiauliuose buvo galima pirkti  įvairių rūšių tuščių butelių ir statinių (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1934 balandžio 15, p. 6).    Įdomu tai, kad Joselis Fainas, gyvenęs Varpo g. 20, turėjo motociklą „Studebacker“.

Joselio Faino odų fabrikas nuo 1934 m. savo produkciją reklamavo laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“. Skelbimuose buvo nurodoma: „Odą portfeliams, diržams, rankinukams / ir įvairiems odos dirbiniams gamina / Joselis FAINAS, ŠIAULIAI / garinis odų fabrikas.“ (Skelbimas. „Įdomus mūsų momentas“, 1936 sausio 19, p. 5).

1937 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos darbo inspektorius Paliukas tikrino darbo sąlygas Šiaulių miesto įmonėse ir nustatė: „J. Faino odų fabrike dirba per 60 darbininkų. Už darbą mokamas padienis ir akordinis atlyginimas. Odų rauginimo skyriuje oras sunkus, nėra geros ventiliacijos. Vyrams mokama 4 lt 40 ct per dieną. Didžiųjų bosų skyriuje mokama 8 lt 80 ct; prie preso mašinų – 4 lt 50 ct. Moterims naujai pasamdytoms mokama už darbo dieną  2 lt  40 ct, kitoms 2 lt 80 – 3 lt 50 ct. Vienas sunkiausių darbų yra bonščikų, kurių darbas yra akordinis. Nors šie darbininkai gali uždirbti iki 7 lt per dieną, tačiau darbas labai sunkus. Darbininkams tenka dirbti drėgnose sąlygose. Oras sunkus, kad neįpratęs prie šio skyriaus darbo sąlygų darbininkas negalįs ten ilgai išbūti. Apdirbimo skyriuje oras yra lygiai toks, kaip maisto žarnų valymo skyriuje. Pleteravimo skyriuje vyrams mokama 3 lt 80 ct ir 4 lt 40 ct. Skyriuose neteko pastebėti ventiliatorių, geriamo vandens (vandens tenka eiti į centrinio apšildymo katilinę)“.

Tame rašinyje toliau rašoma, kad Darbo inspektoriaus ir technikos inspektoriaus įspėtas savininkas pradeda pertvarkyti įmonę taip, kad atitiktų sveikatos ir gyvybės taisyklėmis nustatytoms normoms. Prie senos įmonės patalpų pristatomos naujos, daug erdvesnės patalpos ir įrengiami ventiliatoriai“ (P. Kovalskis. Šiaulių darbininkų gyvenimo ir darbo sąlygos. „Darbas“, 1937 kovo 11).

1937 m. rugpjūčio 29 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ apie J. Faino odų fabriką rašė: „Neseniai įmonėms tikrinti komisija apžiūrėjo Faino odų fabriko patalpų tinkamumą higienos atžvilgiu. Kai komisijos nariai įėjo į vieną patalpą, niekur nesimatė ventiliatoriaus. Fabriko savininkas užklaustas, kodėl nėra ventiliatoriaus, atsakė, kad ventiliatorius yra, tik jį reikia atidaryti. Komisijos nariai, norėdami pažiūrėti, kaip tas ventiliatorius veikia, paprašė, kad jį atidarytų. Pasirodo, kad ventiliatoriaus būta tokio: stoge padaryta paprasta skylė, kuri užkišama iš lentų sukaltomis durimis. Fabriko savininkas, negalėdamas pats ventiliatoriaus atidaryti, pakvietė du darbininkus, kurie basliais jį atidarė... Bet koks buvo komisijos narių  nustebimas, kad „ventiliatorių“ darant iš ten pradėjo byrėti visokios šiukšlės, o pabaigoje – nukrito dvi negyvos šarkos!.. Žinoma, dėl tokio „ventiliatoriaus“ ir pačiam savininkui teko nurausti. Tačiau kiek dar tokių „ventiliatorių“ įmonėse dar galima rasti?..“ (Šukės. Iš reporterio bloknoto. „Įdomus mūsų momentas“,  1937 rugpjūčio 29, p. 3).

Nuo 1937 m. J. Faino odų fabrikas išgyveno ne pačius geriausius laikus, susidūrė su rimtais sunkumais, todėl norėdamas išsigelbėti iš sunkios padėties neretai pažeidinėjo darbo įstatymus, vertė darbininkus dirbti viršvalandžius.

1937 m.  lapkričio 28 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Pasibaigus sezoniniams darbams, Šiauliuose atsirado bedarbių. Šiaulių apyg. Darbo inspekcija, turėdama tai galvoje, visoms įmonėms išsiuntinėjo bendraraščius, kad įmonės, kuriose yra daug darbo, nedirbtų viršvalandžių, bet sudarytų antrą pamainą. Daugelis įmonių tai padarė, bet dar daugiau dirbo viršvalandžius.

Faino odų fabrikas paprašė, kad jam leistų dirbti viršvalandžius, nes antrai pamainai jis negalįs sudaryti darbo. Leidimas viršvalandžius dirbti buvo duotas. Bet Fainas ir čia norėjo apeiti įstatymą – viename skyriuje, kur dirbo apie 10 darbininkų, atlyginimas jiems už 8 darbo valandas buvo mokamas padienis, po 3,90 lt. Po to, kai buvo gautas leidimas dirbti viršvalandžius, Fainas  pusę to skyriaus darbininkų atleido, o likusiems pakėlė atlyginimą iki 6 lt., bet jau mokėjo ne padienį atlyginimą, o akordinį.

Likusiems darbininkams buvo pasakyta, kad jie, gaudami didesnį atlyginimą, per  darbo dieną  turi padaryti visą to skyriaus darbą. Likę 4 darbininkai, nors dirbo išsijuosę, per 8 darbo valandas to darbo atlikti negalėjo ir dirbo viršvalandžius.

XI.18 d. darbo inspekcijos atstovas, atvykęs į fabriką rado tuos 4 darbininkus dirbant viršvalandžius ir surašė protokolą. Dabar Fainui už nevykdymą darbo inspektoriaus bendraraščio ir dirbimą viršvalandžių keliama teisme byla“ (Kaip odų fabrikas išnaudoja darbininkus. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 m. lapkričio 28, p. 4).

Apie tai, kad J. Faino fabrike ne visada buvo laikomasi darbo įstatymų reikalavimo dėl viršvalandžių, „Įdomus mūsų momentas“, 1937 m. gruodžio mėn. rašė: „Neseniai rašėm, kad odų fabriko savininkui Fainui darbo inspektorius už viršvalandžių darbą surašė protokolą ir patraukė teismo atsakomybėn. XII. 21 d. Šiaulių apyl. teismas J. Fainą nubaudė 80 Lt bauda“ („Nubaudė Fainą. „Įdomus mūsų momentas“, 1937 gruodžio 25, p. 5).

Tačiau nežiūrint visų pastangų, Joselio Faino odų fabriko ekonominė padėtis vis blogėjo. 1938 vasario 27 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ rašė: „Šiauliai pasižymėjo odų fabrikų bankrotais: bankrutavo Choronžickiai, Nurokai, o dabar kalbama dar apie vieną bankrotą. Tūlas odų fabrikas nepajėgia išmokėti kelių šimtų tūkstančių litų, kuriuos skolingas eilei asmenų. Skolininkai jau kelias dienas tariasi su fabriko savininkais. Kaip atrodo, skolininkams teks nusileisti – skolų mokėjimo terminus pratęsti keliems metams, nes paskelbus oficialų bankrotą, jie, galimas daiktas, didesnės dalies savo pinigų negautų“ (Dar vienas odų fabrikas bankrutuoja? „Įdomus mūsų momentas“, 1938 vasario 27, p. 4).

Apie sunkią padėtį J. Faino odų fabrike 1938 m. kovo 13 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ dar rašė: „Pasiteiravę atitinkamose įstaigose, sužinojom, kad dabar  Faino odų fabrike dirba apie 25-30 darbininkų, tuo tarpu kai praeitais metais tuo pat laiku dirbo apie 90. Darbininkus Fainas pradėjo atleidinėti sausio mėn. pabaigoje, sakydamas, kad sumažėję darbo. Netrukus prasidėjo nuolatiniai darbininkų atleidinėjimai. Dar ir dabar darbininkai po vieną ir daugiau beveik kasdien atleidžiami. Visiems atleistiems darbininkams Fainas tuojau išmoka kompensacijas, nelaukdamas teismo. Kaip girdėti, Faino odų fabrikui žaliava nebepristatoma ir naujų užraugimų nebedaroma. Darbininkai baigia apdirbti anksčiau įraugtas odas.

Kauno dienraščiai pranešė, kad Faino odų fabrikas turįs apie pusę milijono litų skolos, kurios nepajėgiąs mokėti, tačiau kiek tuose pranešimuose yra tiesos, sunku pasakyti“ (Faino odų fabrikas pergyvena sunkumus. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 kovo 13, p. 3).

Paaiškėjus, kad J. Faino odų fabrikas nepajėgė susitvarkyti su jį užgriuvusiais finansiniais sunkumais, 1938 m. kovo 20 d. laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ pranešė: „Šiomis dienomis, kaip teko patirti, Faino odų fabriko kreditoriai, susirinkę nutarė neleisti fabrikui bankrutuoti, bet perimti fabriką į savo rankas, kad fabrikas ir toliau veiktų. Fabrikui tvarkyti ir jį prižiūrėti išrinkta komisija, į kurią įeina: Aizelis Bermanas (odų  prekybininkas, Vilniaus g.), Leizeris Volpė (silkių urmo sandėlio savininkas) ir Gildė (sovietų anglių tresto atstovas Šiauliuose). Tos komisijos pirmininku išrinktas banko atstovas Gorgelis (šiaulietis prekybininkas). Ši komisija būsianti laikina, išbandyti, ar fabrikas galįs išsiversti (Faino odų fabrikui išrinkta administracija? „Įdomus mūsų momentas“, 1938 kovo 20, p. 3).

Nuo 1938 m. birželio mėnesio J. Faino odų fabrikui vadovavo laikina komisija. Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1938 birželio 12 d. apie šios komisijos darbą  rašė: „Kaip žinoma, neseniai bankrutavusio J. Faino odų fabrikui (skola siekia 500.000 lt) tvarkyti išrinkta laikina komisija, kuri dabar prižiūri visą fabriko veikimą. Teko patirti, kad fabriko kreditoriai nutarė steigti administraciją, kuri ves visus reikalus. Į administraciją numatyti: Kauno odų pirkliai – Jašuneris ir Čėsna ir šiaulietis L. Volpė (silkių urmininkas). Šis administracijos sąstatas pristatytas Prekybos, pramonės ir amatų rūmams tvirtinti“ (J. Faino odų fabrikui administracija. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 birželio 12, p. 4).

Šiaulių apylinkės teismas 1938 m. rugpjūčio 24 d. paskelbė, kad jis, remdamasis Prekybos, pramonės ir amatų rūmų 1938 m. rugpjūčio  18 d. nusistatymu, nutarė įsteigti Joselio Faino gariniam odų fabrikui Šiauliuose administraciją dvejiems metams (ap. Byla, Nr. 548/38). 1938, Nr. 544, p. 9).  

1937 m. J. Faino gariniame odų fabrike, Tim. lžės g. 223 dirbo per 60 darbininkų. (įmonė buvo įregistruota 1938 m. rugpjūčio 24 d.).

Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1938 rugpjūčio 28 d. apie J. Faino odų fabriko administraciją rašė: „Faino odų fabriko kreditoriai buvo padavę Prekybos, pramonės ir amatų rūmams prašymą, kad fabrikui, patekusiam į ekonominius sunkumus, būtų leista įsteigti administraciją. Rūmai  kreditorių prašymą patenkino ir pavedė administracijos sudarymo priežiūrą vykdyti Šiaulių apygardos teismui. VIII. 28 d., 15 val., fabriko patalpose, įvyks kreditorių susirinkimas, kuris rinks administraciją“ (Rinks Faino fabriko administraciją. „Įdomus mūsų momentas“, 1938 rugpjūčio 28, p. 1).

Laikraštis „Įdomus mūsų momentas“ 1938 m. rugsėjo 4 d.  rašė: „Kaip žinoma, šiauliečio odų fabrikanto j. Faino finansiniams reikalams pablogėjus, jo kreditoriai perėmė fabriko globojimą ir tolimesnį  jo veikimą. Prekybos, Pramonės ir amatų rūmams sutikus leisti įsteigti fabriko administraciją, VIII 28 d. kreditoriai buvo susirinkę administracijai sudaryti.

Susirinkimas įvyko fabriko patalpose. Dalyvavo apie 30 kreditorių ir keli fabriko darbininkų atstovai (dėl kompensacijos). Kreditoriai – turtingesni Lietuvos žydai. Kai kuriuos kreditorius atstovavo advokatai. Daugumos kreditorių laikysena Faino atžvilgiu buvo santūri, nekaringa, kaip tai yra buvę su Nurokų kreditoriais. Tvarkai palaikyti atstovavo policijos atstovas.  Susirinkimą atidarė ir jam pirmininkavo adv. Giršavičius, iš Panevėžio, prabildamas į kreditorius žydų kalba. Be to, lietuvių kalba paskelbė, kad asmenys, kurie neturi Fainui pretenzijų, susijusių su šiuo susirinkimu, ir spaudos atstovai apleistų salę. Tokiu būdu susirinkimas vyko už uždarų durų.

Kaip teko patirti, kreditoriai nutarė administracijos nesteigti, pasiūlydami J. Fainui skolas per du mėn. likviduoti už 35 nuošimčius. Priešingu atveju, kreditorių komisija, kurią sudaro šiauliškiai: Bermanas, Gildė ir Volpė – turi teisę konkurso būdu fabriką likviduoti arba steigti administraciją“   (Kreditoriai J. Fainui siūlo skolas likviduoti už 35 procentus. 1938 m. rugsėjo 4 d., p. 1).

1939 m. Joselio Faino garinis odų fabrikas veikė Tilžės g. 223, jame dirbo 53 darbininkai. Įmonė buvo nacionalizuota 1940 m. liepos mėn. pirmosios sovietinės okupacijos metais.
(Bus tęsinys)

Skelbimas apie Joselio Faino garinio odų fabriko krautuvės atidarymą 1934 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose.

Joselio Faino garinio odų fabriko tarpukario reklama.